- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- II-3-531/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00505-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo J. S. skundą dėl Utenos VPK Visagino PK nutarimo teisėtumo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. S. (E. S.) kreipėsi į Visagino miesto apylinkės teismą su skundu, kuriame nurodo, jog nesutinka su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo 2013 m. lapkričio 20 d. priimtu nutarimu, kuriuo ji buvo pripažinta kalta dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 174 str. padarymo, ir nubausta 100 Lt dydžio bauda už tai, kad 2013-11-08 15.30 val. viešoje vietoje prie parduotuvės „Cento“ Visagine, Parko g. 7, kitų žmonių akivaizdoje, įžeidžiamai kibo prie pil. G. P., elgėsi jos atžvilgiu piktai, agresyviai, vadino ją užgauliais žodžiais, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Mano, kad ši nuobauda yra skirta be pagrindo.
Taip pat nurodo, kad ji nemoku lietuvių kalbos ir nėra Lietuvos Respublikos pilietė. Su policijos pareigūnais, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kalbėjo rusų kalba. Vertėjas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėjant bylą nedalyvavo, todėl jai nebuvo tinkamai išversta tai kas buvo įrašyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Dėl šios priežasties ji nesupratusi už ką jai surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nebuvo išaiškintos jos teisės.
Prašo teismą nutarimą panaikinti ir jos atžvilgiu iškeltą administracinę bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija pateikdama atsiliepimą į skundą, pareiškė, jog su juo nesutinka. Atsiliepime ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2013-11-20 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, remiantis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos įstatymuose bei objektyviai įvertinus visas aplinkybes.
Nukentėjusioji G. P. teismo posėdyje nurodė, kad dėl jos pasakytų pastabų namo gyventojų susirinkime, J. S. jai keršija, o įvykio dieną girdint pašaliniams asmenims ją įžeidinėjo vartodama žeminančius žodžius, ir tai darydama viešoje vietoje. Prašo nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad G. P. į policiją su pareiškimu kreipėsi 2013-11-07, įtardama J. S. sūnų darant jai įvairias niekšybes, o ją pačią kaltindama nuolatiniu viešu žeminimu.
G. P. apklausta policijos komisariate 2013-11-12, nurodė konkretų incidentą, įvykusį lapkričio 8 d. prie parduotuvės „Cento“. Šiuo pagrindu buvo pradėta administracinė teisena ir 2013-11-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Protokole pažymėta, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailisi, tačiau jį pasirašyti atsisakė. J. S. (E. S.) tos pačios dienos nutarimu buvo nubausta pagal LR ATPK 174 str., 100 Lt dydžio administracine bauda už tai, kad 2013-11-08 15.30 val. viešoje vietoje prie parduotuvės „Cento“ Visagine, Parko g. 7, kitų žmonių akivaizdoje, įžeidžiamai kibo prie pil. G. P., elgėsi jos atžvilgiu piktai, agresyviai, vadino ją užgauliais žodžiais, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
ATPK 174 str. numato atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, t.y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, pažeidžiant viešąją tvarką ir rimtį.
Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už tai, yra būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t.y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Smulkiam chuliganizmui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.
Pareiškėja J. S. teismo posėdyje nurodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesio pradžioje ją iškvietė į policijos komisariatą apylinkės inspektorius S. R.. Jis pranešė, kad iš G. P. gautas skundas apie pastovų šiukšlių metimą į jos pašto dėžutę ir, kad tai padaryti galėjo jos sūnus. Inspektorius pasiūlė pasikalbėti su sūnumi ir išsiaiškinti su G. P.. Davė pasirašyti kažkokį įspėjimą. 2013-11-08 G. P. sutikusi prie netoliese nuo namo esančios parduotuvės „Cento“, paklausė kodėl ji ją kaltina ir kodėl kaltinamas jos sūnus. Neneigia, kad tai galėjo girdėti kiti žmonės. Skundą pateikusi J. S. ginčija nutarimo teisėtumą motyvuodama tuo, jog ji jokio viešosios tvarkos pažeidimo nepadarė. Jokių chuliganiškų paskatų neturėjo.
Nagrinėjant skundą, buvo apklausta nukentėjusioji G. P., kuri paaiškino, kad einant su drauge pro parduotuvę „Cento“ (ant laiptų prie miesto akmens), susitiko J. S., kuri ją viešai užsipuolė ir išvadino kvaile bei kitais žeminančiais žodžiais. Kreipėsi į policiją, nes norėjo, kad tokie kaimynės veiksmai būtų sustabdyti ir ji daugiau taip nesielgtų. Nurodė, jog tai tęsiasi jau keletą mėnesių.
Liudytoja A. D. parodė, kad eidama su kaimyne G. P., prie „Cento“ parduotuvės susitiko J. S., kuri užsipuolė G., vadino negražiais žodžiais, garsiai šūkavo. patvirtino, jog tai buvo daroma tik G. P. atžvilgiu. Į jas atkreipė dėmesį pro šalį einantys žmonės. G. tylėjo, jautėsi pažeminta ir įskaudinta. Ji žino, jog šių moterų santykiai pablogėjo po namo gyventojų susirinkimo, kuomet buvo svarstomi tvarkos laiptinėje klausimai, ir G. pasakė, kad J. S. sūnus nederamai elgiasi.
Kaip jau minėta, ir kas yra užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime, J. S. veiksmai, už kuriuos ji buvo nubausta, įvertinti padarytais iš chuliganiškų paskatų, nes kitų žmonių akivaizdoje įžeidžiamai kibo prie pil. G. P., elgėsi jos atžvilgiu piktai, agresyviai, vadino ją užgauliais žodžiais, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Dėl šių veiksmų J. S. buvo pareikštas kaltinimas smulkiu chuliganizmu, tačiau smulkaus chuliganizmo požymių, pagrindžiančių kaltinimą nėra, išskyrus tai, kad viskas vyko viešoje vietoje. Nebuvo nustatytas jokių necenzūrinių žodžių vartojimas, įžeidžiamų gestų rodymas, daiktų mėtymas, stumdymasis ar kitoks fizinis poveikis. Akivaizdūs asmeniniai santykiai paneigia, kad J. S. veiksmai buvo nukreipti prieš visuomeninę tvarką, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Neginčijamai nustatyta, kad vyko dviejų kaimynių asmeninio pobūdžio pokalbis viešoje vietoje, kurio metu jos, turėdamos pretenzijų viena kitai, aiškinosi tarpusavio santykius. Tai, kad pokalbis vyko garsiai, naudojant nevartotiną ir neetišką leksiką, atspindi asmens temperamentą, būseną, kitus asmenybės bruožus, tačiau tai nėra laikytina chuliganiškomis paskatomis. Asmeninio pobūdžio konfliktai tik ypatingais atvejais yra viešosios teisės nagrinėjimo dalyku, ir asmuo, manydamas, kad jo neturtinės teisės (garbė ir orumas) yra pažeistos, turi teisę jas ginti civilinio proceso arba privataus kaltinimo tvarka. Šiuo atveju J. S. nubaudimas administracine tvarka nukentėjusiajai G. P. jokios satisfakcijos už galimai padarytą asmeninį įžeidimą ar pažeminimą nesuteiks.
Tai rodo, kad pareigūnas, vertindamas J. S. veiksmus ir konstatuodamas pažeidimą, vadovavosi subjektyviais kriterijais ir nuomone, neįvertino atsakomybėn traukiamo asmens elgesio motyvų. Todėl teismas sprendžia, jog protokolą surašęs ir skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas padarė išvadas, kurių teisingumu yra pagrindo abejoti, neįvykdė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nubausti J. S., nes jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl J. S. skundas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas, o byla nutrauktina.
J. S. skunde nurodyti galimai padaryti procesiniai pažeidimai, susiję su jos teise kalbėti gimtąją kalba, būti supažindintai su kitomis teisėmis, nenagrinėtini, nes nutraukiant bylą šis klausimas tampa nebeaktualus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. S. (E. S.) skundą tenkinti, ir panaikinti 2013 m. lapkričio 20 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo nutarimą administracinėje byloje Nr. 49N-3777236-13, kuriuo J. S. (E. S.) buvo nubausta pagal ATPK 174 str. 100 Lt dydžio bauda, ir bylą nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.