- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- 1-277-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- M. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei, kaltinamajam M. S., laiduotojai L. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S. 2021 m. birželio 19 d., apie 00.54 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), po karantino gavo užduotį pagarsinti didelį koncertą su savo aparatūra. Buvo labai daug darbo, buvo karšta diena. Jis buvo sutaręs, kad paliks bare aparatūrą. Be to, dar buvo kolegos gimtadienis, išgėrė, ir staiga pagalvojo, kad reikia paimti parsivežti aparatūrą, kuri kainuoja apie 15 tūkstančių eurų. Kvietėsi daug kartų taksi, Tačiau taksi „Bolt“ buvo užimtas, todėl taip atsitiko, kad sėdo už vairo ir nuvažiavo pats. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, perduodant jį sutuoktinei pagal laidavimą.
Taigi M. S., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltinamojo M. S. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“, vyriausiojo patrulio pareigose. 2021-06-18 kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiuoju patruliu A. Z. darbo pamaina pradėjo, 18.30 val., pamainos pabaiga 2021-06-19, 06.30 val. 2021-06-19, apie 00.50 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuoja „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pavojingai manevruoja, galimai neblaivus. V. Š. gatve, pastebėjo automobilį „Dodge Grant Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, sustabdė Viršupio gatvėje. Priėjus vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, jis automobilyje buvo vienas. Vairuotojas pateikė dokumentą iš kurio paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. S. Bendraujant su juo jis kalbėjo nerišliai, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus M. S. kada vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš valandą. Vairuotojas sutiko pasitikrinti blaivumą. M. S. buvo patikrintas alkotesteriu ir pirmuoju tikrinimu, 00.54 val., jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,34 promilių etilo alkoholio koncentracija, antruoju tikrinimu, 01.12 val., buvo nustatyta 2,29 promilių etilo alkoholio koncentracija. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Automobilis „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę. Įvykis Filmuotas BODY 9005. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (b. l. 28-29).
2021-06-19 gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 1-osios kuopos vyr. patrulio A. Z. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2021-06-19, apie 00 val. 54 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje M. S. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu nustatytas 2,29 promilių neblaivumas (b. l. 1-3; 9).
Neblaivumo nustatymo aktu 2021 m. birželio 19 d. užfiksuota, kad M. S. pirmo tikrinimo metu 2021 m. birželio 19 d., 00 val. 54 d min., pripūtė 2,34 promilių, 01 val. 12 min. pripūtė 2,29 promilių (b. l. 10-13).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis M. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, liudytojos E. J. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. Kaltinamasis prisipažino, kad 2021 m. birželio 19 d., apie 00.54 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilės etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas kaltinamojo sutuoktinės L. S. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant kaltinamąjį L. S. pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 54), anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau šiurkščių administracinių nusižengimų nėra vykdęs (b. l. 52), dirba (b. l. 47; 49), duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra.
Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja yra kaltinamojo sutuoktinė. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja L. S. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) ir dar privačiai. Gyvena kartu, turi (duomenys neskelbtini) vaikus (b. l. 111) Pati nėra teista, bausta administracine tvarka, bet šiurkščių administracinių nusižengimų nėra įvykdžiusi (b. l. 118-119). Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (LR BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju M. S. vairavo transporto priemonę kai jo iškvėptame ore buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į jo vidutinį girtumą, tai, kad vairavo tamsiu paros metu, pakankamai judrioje gatvėje sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 1 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminą dar labiau.
Dėl automobilio konfiskavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad M. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VĮ ,,Regitra“ duomenimis šis automobilis priklauso kaltinamajam (b. l. 51).
Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis M. S. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, nakties metu, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobili „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.
Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.
Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešant VĮ Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti M. S. atėmimą 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 19 d., vairuotojo pažymėjimą, perduoti VĮ Regitrai.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. S. priklausančiam turtui – automobiliui „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. S., gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti L. S. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams, be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-277-486/2022 M. S. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo dokumento paėmimo dienos, t. y. nuo 2021-06-19.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti turto konfiskavimą, konfiskuojant M. S. priklausantį automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. S. priklausančiam turtui – automobiliui, „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, pranešant VĮ Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. S. atėmimą 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 19 d., vairuotojo pažymėjimą, perduoti VĮ Regitra.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.