- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 2YT-2471-631/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33276-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- B. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Advokatai
- Artūras Jucevičius
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant pareiškėjai B. K., pareiškėjos atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui, suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovei Dovilei Stoškuvienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. K. pareiškimą dėl termino draudimo išmokai išmokėti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino draudimo išmokai atnaujinimo, prašydama atnaujinti terminą draudimo išmokai išmokėti, pripažinti, kad terminas 4 412,95 Eur draudimo išmokai iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą draudimo išmokai gauti.
Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. balandžio 28 d. AB banke SNORAS (toliau – SNORAS, bankas) (duomenys neskelbtini) filiale įsigijo 15 000 Lt (4 412,95 Eur) vertės indėlio sertifikatą su 2,8 proc. metine palūkanų norma. Indėlio sertifikatą bankas turėjo išpirkti 2012 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu sustabdžius AB banko SNORAS veikslą kreipėsi į buvusį banko (duomenys neskelbtini) filialą. Banko darbuotoja užpildė reikiamus dokumentus ir pasakė, kad daugiau nieko daryti nereikia, kreiptis taip pat niekur nereikia bei jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Pareiškėja suprato, kad tai buvo prašymas draudimo išmokai gauti. Banko darbuotoja pasakė, kad visą reikiamą informaciją apie draudimo išmokos mokėjimą bus atsiųsta paštu. Banko darbuotoja jokio rašytinio dokumento apie pareiškimo priėmimą indėliui gauti pareiškėjai neįteikė. Pareiškėja tikėjosi, kad pateikto prašymo išmokėti draudimo išmoką pakanka ir jokių papildomų veiksmų daugiau atlikti nereikia. Pareiškėja pateikusi prašymą dėl išmokos nurodė savo kontaktinius duomenis, pasitikėjo banko darbuotoja ir laukė pranešimo, tačiau iki 2019 m. kovo mėnesio jokio pranešimo apie draudimo išmokos mokėjimą negavo. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į AB SEB banko (duomenys neskelbtini) skyrių, norėdama gauti informaciją apie draudimo išmokos mokėjimą, kur pareiškėjai vieną kartą buvo pasakyta, kad jai nieko nepriklauso, kitą – jog reikia laukti pranešimo apie draudimo išmokos mokėjimą paštu. Pareiškėja taip pat kreipėsi į savo pašto skyrių, tačiau pranešimo apie draudimo išmokos mokėjimą negavo. 2019 metų pradžioje iš pažįstamų, kurie taip pat turėjo indėlius AB banke SNORAS, pareiškėja sužinojo, kad norint atgauti indėlį reikia kreiptis į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Tuomet, apie savo turimą sertifikatą banke pareiškėja pasakė savo dukrai ir broliui, kurie nedelsiant patarė kreiptis į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. 2019 m. kovo 7 d. pareiškėja, padedant dukrai, kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, vėliau 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. kovo 15 d. raštais, kuriuose prašė suteikti informaciją apie turėtą indėlį, išmokėti priklausančią išmoką. Į pateiktus užklausimus VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2019 m. kovo 12 d. raštu Nr. 05-174, 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. 05-202, nurodė, kad pagal bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS perduotus duomenis pareiškėjai priklausė indėlių draudimo išmoka už banke turėtą indėlio sertifikatą 4 412,95 Eur. 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. 05-203 VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakė pareiškėjai sumokėti priklausančią draudimo išmoką, nurodydamas, kad indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Bankrutavusios akcinės bendrovės SNORAS draudžiamojo įvykio diena – 2019 m. lapkričio 24 d., todėl banko indėlininkų teisė į draudimo išmoką galioja iki 2016 m. lapkričio 24 d. Pareiškėja nurodė, kad terminą draudimo išmokai atsiimti praleido dėl svarbių priežasčių. Po banko veiklos sustabdymo kreipėsi į buvusį banko filialą (duomenys neskelbtini), banko darbuotojai užpildžius reikiamus dokumentus ir pasakius, kad daugiau nieko daryti nereikia, tik laukti pranešimo paštu, sąžiningai vykdė banko darbuotojų nurodymą ir laukė pranešimo. Nurodė, kad interneto ryšiu nesinaudojo ir nesinaudoja, todėl sužinoti apie draudimo išmokų mokėjimo terminus iš interneto svetainių bei žiniasklaidos galimybių neturėjo. Visą informaciją iš valstybinių ir nevalstybinių institucijų gaudavo paštu. Patirties draudimo ir teisinių reikalų tvarkyme neturi todėl nežinojo kokių veiksmų dar reikia imtis, kad atgauti indėlį. Be to, pareiškėjos dukra su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), dukters vyras keletą metų serga labai sunkia liga, todėl dažnai važinėdavo ir važinėja į (duomenys neskelbtini) prižiūrėti anūkus bei padėti dukrai buityje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu (toliau – IĮIDĮ) indėlininko teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Kadangi kreiptasi dėl draudimo išmokos gavimo praleidus įstatyme numatytą terminą, teisės į draudimo išmoką galiojimo terminas yra pasibaigęs ir draudimo išmoką mokėti nėra teisinio pagrindo. AB banke SNORO draudžiamojo įvykio atveju, draudimo išmokas už AB banke SNORE laikytus indėlius buvo galima atsiimti per 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos, t.y. iki 2016 m. lapkričio 24 d. Apie draudimo išmokų išmokėjimo tvarką, išmokų atsiėmimo vietą buvo skelbiama VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, AB banke SNORO interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse. Informacija apie skelbtą draudimo išmokų už AB banke SNORO indėlius mokėjimo tvarką VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ interneto svetainės skiltyje Naujienos yra matoma ir iki šiol. Pareiškėja, 2019 m. kovo 7 d. kreipėsi į IID dėl draudimo išmokos. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiškėjai adresuotame 2019 m. kovo 12 d. rašte Nr. 05-174 pažymėjo, jog pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą indėlio draudimo išmokai atsiimti. 2019 m. kovo 14 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir 2019 m. kovo 22 d. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ raštu Nr. 05-2052 informavo pareiškėją, kad už Banke turėtą indėlio sertifikatą priklausė 4 412,95 Eur, kuri iki 2016 m. lapkričio 24 d. nebuvo atsiimta. Taip pat VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodė, kad indėlininko teisė į draudimo išmoką galioja 5 metus. Taigi draudimo išmoka negalėjo būti mokama, nes dėl jos išmokėjimo į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kreiptasi pasibaigus indėlininko teisės į draudimo išmoką galiojimo terminui, t. y. po 2016 m. lapkričio 24 d., o VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pati termino draudimo išmokoms mokėti pratęsti/atnaujinti negali, nes kitu atveju pažeistų IĮIDĮ nuostatas. Pagrindų atnaujinti praleistą terminą nėra. Draudimo išmokos atsiėmimo terminas buvo praleistas dėl nesidomėjimo draudimo išmokų išmokėjimo procesu, nerūpestingumo ir neapdairumo. Pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai negali būti pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis, neleidusiomis įgyvendinti teisės į draudimo išmoką ir sudarančios pagrindą atnaujinti draudimo išmokos išmokėjimo terminą (b.l.26-29).
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė visas pareiškime nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus. Patikslino, kad pas dukrą į (duomenys neskelbtini) važinėja nuo 2012 metų, padeda jai šeimoje prižiūrėti vaikus. Pasitikėjo banko atstovų patikinimais, kad gaus tiesiogiai informaciją apie galimybę atsiimti indėlį, tačiau rezultate sužinojo, kad jau yra praėję visi terminai.
Pareiškėjos advokatas taip pat palaikė visas pareiškime nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėja negyveno visą laiką Lietuvoje ir objektyviai negalėjo sekti įvykių, prašė tenkinti pareiškimą ir atnaujinti terminą.
Liudytojas G. P., būdamas pareiškėjos broliu ir palaikydamas artimus ryšius su ja, patvirtino pareiškime nurodomą aplinkybę dėl pareiškėjos važinėjimo pas dukrą į (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-2011 metų.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ palaiko savo poziciją, su pareiškimu nesutinka, teigė, kad pareiškėja neįrodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėjo, kad informacija apie draudimo išmokų išmokėjimą buvo skelbiama internete ir per visas ryšio priemones. Kiti asmenys, gyvenantys užsienyje spėjo laiku kreiptis į AB SEB banką dėl draudimo išmokų. Prašė pareiškėjos pareiškimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi (redakcijos, galiojusios BAB banko SNORAS draudžiamojo įvykio dieną – 2011 m. lapkričio 24 d.), indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Taigi, šiuo atveju draudimo išmokas už BAB banke SNORAS laikytus indėlius buvo galima atsiimti iki 2016 m. lapkričio 24 d.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti terminą draudimo išmokai už BAB banke SNORAS laikyto indėlio pagal indėlio sertifikato įsigijimo sutartį atsiimti.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja B. K. su AB banku SNORAS 2011 m. balandžio 28 d. sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt (4 412,95 Eur) sumai su 2,8 proc. fiksuota metine palūkanų norma. Indėlio sertifikato išpirkimo data – 2012 m. gegužės 3 d. (b.l.5).
Pareiškėja teigia, kad 2011 m. lapkričio 16 d. sustabdžius AB banko SNORAS veiklą ji iš karto kreipėsi į SNORO banko (duomenys neskelbtini) filialą, kur banko darbuotoja užpildė reikiamus dokumentus ir pasakė pareiškėjai, kad daugiau nieko daryti nereikia, tik laukti informacijos apie draudimo išmokos išmokėjimą paštu. Pareiškėja taip pat kreipėsi į AB SEB banko (duomenys neskelbtini) skyrių dėl informacijos apie draudimo išmokos išmokėjimą, kur jai vieną kartą buvo paaiškinta, kad jai nieko nepriklauso, ir kitą – jog informacijos apie draudimo išmokos mokėjimą turi laukti paštu. Apie tai, kad dėl indėlio susigrąžinimo pareiškėjai reikia pateikti papildomą prašymą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, pareiškėja sužinojo tik 2019 metų pradžioje iš pažįstamų, kurie taip pat turėjo indėlius SNORE. Pareiškėja interneto ryšiu nesinaudojo ir nesinaudoja, todėl sužinoti apie draudimo išmokų mokėjimo terminus iš interneto ar žiniasklaidos galimybės neturėjo. Be to, pareiškėjai dažnai tekdavo vykti pas savo jaunesniąją dukrą į (duomenys neskelbtini), kad galėtų jai padėti prižiūrėti vaikus ir atlikti buities darbus. Pareiškėja tikėjosi, kad pateikto prašymo išmokėti draudimo išmoką pakanka, kad daugiau daryti nieko nereikia ir pasitikėdama banko darbuotojais laukė pranešimo paštu apie draudimo išmokos išmokėjimą. Tik 2019 metų pradžioje sužinojusi, kad pagal AB bankas SNORAS indėlių sertifikatus yra grąžinami kreditoriams indėliai, ir kad tai atlieka VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, su vyresnės dukros pagalba 2019 m. kovo 7 d. kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsakymą, kad draudimo įmonė neturi teisinio pagrindo mokėti išmokėti draudimo išmokos, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino draudimo išmokai išmokėti atnaujinimo.
Teismas remiasi pareiškėjos paaiškinimais, kurių jokie priešingi įrodymai byloje nepaneigia.
Pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį (redakcijos, galiojusios BAB banko SNORAS draudžiamojo įvykio dieną – 2011 m. lapkričio 24 d.), indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Taigi, šiuo atveju draudimo išmokas už BAB banke SNORAS laikytus indėlius buvo galima atsiimti iki 2016 m. lapkričio 24 d. Asmenys, turintys bankrutavusio AB SNORAS banko sertifikatus nebuvo laikomi nei indėlininkais, nei investuotojais, jiems nebuvo taikomas LR Indėlių ir investuotojų draudimo įstatymas ir įstatyme numatyta draudiminė apsauga.
Faktinės aplinkybės rodo, kad 2015 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-602-684/2015, VĮ Indėlių ir investicijų draudimas 2015 m. gruodį gavo pinigines lėšas, skirtas kompensuoti indėlių sertifikatų turėtojams jų prarastus indėlius. Tik 2015 m. gruodį, po bylos Nr.3K-7-602-684/2015 kasacinio išnagrinėjimo, valstybė pripažino, kad indėlių sertifikatų turėtojams taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 6 dalis numato, kad nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį ar procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (CPK 576 straipsnis).
Indėlis banke yra asmens bankui patikėtos lėšos ir joms atgauti įstatymo nustatytas terminas neturėtų varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia įstatymo tikslams pasiekti, taip pat, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą indėlio draudimo išmokai gauti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas įstatymų nustatytas terminas indėlio draudimo išmokai gauti 24 mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 straipsnis, CPK 576 straipsnis).
Spręsti, kad pareiškėja yra nesąžininga ar sąmoningai vengė realizuoti savo teisę gauti draudimo išmoką, pagrindų byloje nenustatyta. Teismas daro išvadą, jog pareiškėja, sužinojusi apie atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, elgėsi rūpestingai ir aktyviais veiksmais nedelsiant siekė realizuoti savo teisę, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo, susijusio su nutartyje išdėstytomis svarbiomis priežastimis, dėl kurių praleido įstatymo nustatytą terminą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576-578 straipsniais, teismas
NUTARIA:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatytą penkerių metų terminą išmokai atsiimti dvidešimt keturiems mėnesiams, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.