- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-850-109/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-21217-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Jolita Cirulienė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Be tabu“, Ko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tele-3“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Be tabu“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2266-221/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tele-3“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Be tabu“ ir Ko dėl autorių ir gretutinių teisių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2010 m. gruodžio 16 d. ieškovas UAB „Tele-3“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Be tabu“ ir Ko per 3 dienas nuo teismo sprendimo dienos grąžinti ieškovui visas iš ieškovo paimtas laikmenas su televizijos laidų „Dzin“, sukurtų 2008-07-04 sutarties Nr. 04-07/08 ir 2009-07-19 sutarties Nr. 19-07/09 pagrindu, „Puikusis šou“, sukurtos 2008-07-03 sutarties Nr. 03-07/08 pagrindu, „Slavianskij bazar“, sukurtos 2009-06-03 sutarties Nr. 03-06/09 pagrindu, „Meilės trikampis“ sukurtos 2009-04-21 sutarties Nr. 21-04/09 pagrindu, įrašais ir pas atsakovą ar trečiuosius asmenis esančias nurodytų televizijos laidų įrašų kopijas; priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Be tabu“ ir Ko 77 826 Lt žalos atlyginimą; uždrausti atsakovui UAB „Be tabu“ ir Ko tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis be ieškovo UAB „Tele-3“ sutikimo transliuoti ar kitu būdu viešai demonstruoti ir (ar) platinti ieškovui priklausančias televizijos laidas, jų ištraukas ar kitaip pažeisti ieškovui priklausančias išimtines autorių turtines teises; nepranešus pritaikyti atsakovui UAB „Be tabu“ ir Ko laikinąsias apsaugos priemones 77 826 Lt apimtimi ir areštuoti atsakovo turimus kilnojamus daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, priteisti iš atsakovo UAB „Be tabu“ ir Ko ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-5). Nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti prievolę, ieškinio kaina didelė, atsakovas neturi kilnojamojo turto Lietuvoje, dėl ko sužinojęs apie užvestą procesą gali turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims (b. l. 3-9).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi (b. l. 6-7) prašymą patenkino, ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo UAB „Be tabu“ ir Ko nekilnojamam, kilnojamam turtui ir piniginėms lėšoms 77 826 Lt sumai. Teismas nurodė, kad ginčo suma didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsakovas UAB „Be tabu“ ir Ko pareiškė byloje atskirąjį skundą (b. l. 8-11), kuriuo prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartį šiais motyvais:
Šalies argumentai
1. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstai nagrinėtas nepranešus atsakovui. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo teismui, leidžiančio daryti išvadą apie realią grėsmę, jog atsakovas, sužinojęs apie tokio prašymo pateikimą, gali imtis priemonių, kad išvengtų jam galimai nepalankaus sprendimo įvykdymo. Nutartimi nuspręsta taikyti išimtinį atvejį visiškai nemotyvuojant ir net nesusiejant tokio sprendimo su konkrečiomis bylos aplinkybėmis, ieškovo argumentais ar pan. Iš nutarties vieno sakinio atsakovui nėra aišku, kodėl teismas nusprendė, jog atsakovas galėtų realiai paslėpti turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims: ar todėl, kad teismas palaikė ieškovo argumentus ar vieną iš jų (atsakovas neturi nekilnojamojo turto, atsakovas elgėsi nesąžiningai iki ieškinio padavimo, ieškinio suma yra didelė), ar teismas nustatė kitas reikšmingas aplinkybes. Dėl atsakovo nesąžiningo elgesio gavus pretenziją - ieškinyje ar jo prieduose nepateiktas nei vienas įrodymas apie bet kokį neteisėtą atsakovo elgesį, jau nekalbant apie tyčinį veiksmų pobūdį. Byloje yra tik ieškovo pretenzijos tekstas, bei nesuprantamas, niekuo nepagrįstas ir neįrodytas neva gautos trumposios SMS žinutės tekstas. Ieškinyje lakoniškai įvardinta, jog neteisėtus veiksmus neva paliudys įvardinti asmenys ateityje. Taigi teismas nutarties priėmimo dieną neturėjo nei vieno objektyvaus įrodymo, jog atsakovas būtų atlikęs bet kokį neteisėtą veiksmą, būtų bet kuriuo būdu reagavęs į pretenziją, elgtųsi nesąžiningai ir pan. Atsakovo manymu, byloje nebuvo nei vienos aplinkybės ar įrodymo, leidžiančio abejoti atsakovo sąžiningumu. Be to, teismas negali kiekvienu atveju, kuomet atsakovai neturi nekilnojamojo turto, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, jog tik sužinojęs apie teismo nagrinėjamą prašymą, atsakovas turėtų galimybę pateikti teismui visus reikiamus bei turimus įrodymus apie jam priklausantį turtą, finansines galimybes, vykdomą veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes nutarties priėmimui.
2. Nėra teisėto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, kadangi atsakovui ieškinio suma - 77 826 Lt - lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, pagal sutartis gautinas sumas 2011 metais (t. y. turtines teises), nėra didelė. Atsakovas savo turtinę padėtį grindžia objektyviais įrodymais: finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, kad 2009 metais atsakovas turto iš viso turėjo už 1 315 336 Lt (iš jo ilgalaikio turto už 665 875 Lt ir trumpalaikio turto už 649 461 Lt). Vien atsakovo grynasis pelnas 2009 metais sudarė 207 639 Lt. Atsakovo pajamos 2010 metais sudarė 3 740 725,58 Lt. Atsakovas 2010 metais vien grynojo pelno turėjo 668 108,90 Lt. Ilgalaikio materialaus turto likutinė vertė 2011 m. sausio 17 d. sudaro 289 686,18 Lt. Vien registruojamo turto, t. y. automobilių likutinė vertė sudaro 90 218,46 Lt. Išrašai iš atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų rodo, kad visas turtas yra naudojamas pagrindinei atsakovo veiklai - filmų, televizijos programų gamybai, be šio turto atsakovas negalėtų vykdyti savo kasdienės verslo (ūkinės) veiklos, užsakovų užsakymų, sutartinių įsipareigojimų. Dėl šios priežasties yra praktiškai neįtikėtina, jog atsakovas stengtųsi parduoti jam priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą, siekdamas išvengti viso labo 77 826 Lt piniginės prievolės. Atsakovas sėkmingai ketina vystyti savo pagrindinę veiklą ir 2011 metais. Atsakovas jau turi galiojančias sutartis su televizijos transliuotoju UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, kuriai įsipareigojo gaminti televizijos programas (laidas ir kt.). Pagal sutartis kiekvieną mėnesį už televizijos laidų gamybą gautinos pajamos sudaro (sudarys) apytiksliai 322 314 Lt plius PVM. Atsižvelgiant į aukščiau apibrėžtą atsakovo turtinę padėtį bei teismui pateikiamus objektyvius įrodymus, ieškinio suma atsakovui nėra didelė ir grėsmė, kad gali būti neįvykdytas ieškovui galimai palankus teismo sprendimas, neegzistuoja.
3. Dėl galimybės naudotis areštuotu turtu. Teismo nutartyje dėl galimybės naudotis turtu pasisakė tik piniginių lėšų arešto klausimu. Tuo tarpu galimybės naudotis visu kitu areštuotu turtu pirmosios instancijos teismas neaptarė. Dėl šios priežasties (atsižvelgiant inter alia) į atsakovo turto sudėtį, kuri jam yra reikalinga vykdyti kasdienę verslo (ūkinę) veiklą pirmos instancijos teismo nutartimi, nesant pakankamo teisinio pagrindo, yra ypatingai suvaržytos atsakovo teisės.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Tele-3“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 34-40) prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:
1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimo nepranešus atsakovui pagrįstumo. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepranešus atsakovui buvo būtinas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal pateiktus duomenis ieškovo reikalavimas yra realus, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, į kurį, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, galėtų būti nukreiptas išieškojimas, ieškovas nurodė pakankamai faktinių aplinkybių apie atsakovo elgesį, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovas gali vengti savo prievolės įvykdymo ateityje. Negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad teismo nutartis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui yra nemotyvuota. Iš skundžiamos nutarties aiškiai matyti, kad pats teismas įvardijo visas faktines aplinkybes iš byloje pateiktų duomenų, kad šiuo atveju yra išskirtinė situacija taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, t. y.: (1) ieškovo reikalavimas yra didelis, ko pasėkoje taikoma prezumpcija, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu įvykdyti; (2) ir svarbiausia teismas nurodė, kad: ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Atsiliepimas
2. Dėl atsakovo turtinės padėties. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra gera. Teismui pateikta 2009 m. finansinė atskaitomybė nerodo šiandienos atsakovo tikrosios faktinės finansinės padėties, 2010 m. preliminari pelno nuostolių ataskaita taip pat realiai neatspindi atsakovo finansinės padėties, iš šio dokumento negalima daryti išvados ar atsakovas turi ilgalaikio turto, kokie jo per vienerius metus mokėtini įsiskolinimai kreditoriams ir kt. Nekilnojamojo turto registro išrašas rodo, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, kuris priklausytų jam nuosavybės teise, kas suponuoja, kad atsakovas jei ir turi turto, tai tik pinigines lėšas ar kitas turtines teises, kurios gali būti labai greitai realizuotos, todėl laikytina, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymos „Turto suvestinė“ rodo, kad atsakovas turi turto už 289 686,18 Lt, tačiau tai nepatvirtina atsakovo išvardintų kilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės. UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ pažymoje nurodoma, kad atsakovas turi sutartinius santykius su pareiškėju, ko pasėkoje jam garantuojamos mažiausiai 390 00 Lt pajamos kas mėnesį ištisus 2011 metus. Tačiau šie teiginiai nepatvirtinti jokiais įrodymais byloje, t. y. sutartimis.
3. Dėl galimybės naudotis areštuotu turtu. Teismas apribojo atsakovo turimo turto disponavimo galimybes, tačiau neapribojo jo teisės valdyti (daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį) ir naudoti tuos daiktus, kas reiškia, kad atsakovas laisvai gali vykdyti ir naudotis turimu turtu vykdydamas savo ūkinę veiklą.
4. Teismas, priimdamas atsakovo atskirąjį skundą, nenustatė pareiškėjo procesinių pažeidimų, dėl kurių atsakovo atskirasis skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Atsakovo atstovas pateikė tik atstovavimo sutartį, sudarytą su atsakovu, t. y. jo tariamu vadovu p. S. B., tačiau byloje nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys p. S. B. įgaliojimus ir jų apimtį. Be to, atsakovo atstovas pateikė atskirojo skundo 3 priedą, t. y. pažymą apie ilgalaikio materialaus turto vertę ir sudėtį 2011 m. sausio 17 dienai, kurios nuorašai patvirtinti netinkamai, ko pasėkoje teismas turėjo nustatyti trūkumus arba atsisakyti priimti pateiktą atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Grėsmę turtiniams interesams gali patvirtinti duomenys, liudijantys, kad asmuo, sužinojęs apie pareikštą ieškinį imasi nesąžiningų veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-466/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 77 826 Lt žalos atlyginimą, kuris atsirado dėl suplanuotų 2010 m. vasaros laikotarpio televizijos laidų transliavimo tvarkaraščio pakeitimo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalaujama priteisti suma yra ganėtinai didelė vertinant pagal bendrą pragyvenimo lygį, ekonominę situaciją, todėl teismas pagrįstai ginčo byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija laiko atmestinais atsakovo atskirojo skundo argumentus apie tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos, kadangi vien tik aplinkybė, jog įmonės turtinė būklė šiuo metu yra gera, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi bylos nagrinėjimo metu turtinė būklė gali pasikeisti ir patenkinus ieškinį teismo sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-250/2008). Be to, atsakovas neturi nekilnojamojo (ilgalaikio turto), iš 2010-04-30 balanso (b. l. 14) matyti, kad didžiąja dalimi atsakovo valdomą turtą sudaro trumpalaikis turtas, kuris dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nekils grėsmė galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-437/2008).
Atsakovas skunde nurodo, kad ginčijama nutartis negalėjo būti priimta nepranešus apie klausimo nagrinėjimą atsakovui. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar tokia grėsmė yra ir ar ji reali, priklauso teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-259/2008, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-284/2008). Teismas, spręsdamas klausimą, ar apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą informuoti kitą šalį, atlieka preliminarų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir kiekvienu konkrečiu atveju iš šių įrodymų nusprendžia, ar egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas, sužinojęs apie tokio prašymo pateikimą, gali imtis priemonių, kad išvengtų jam galimai nepalankaus sprendimo įvykdymo. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino ieškovo reikalavimą pagrindžiančius duomenis ir galimą grėsmę būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui įvertindamas ieškovo reikalavimo dydį ir pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Kolegija taip pat atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentą dėl galimybės naudotis areštuotu turtu. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė šiuo klausimu ir tai varžo atsakovo teises, jo vykdomą ūkinę-komercinę veiklą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones vadovavosi CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris numato kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis areštą. CPK 675 straipsnyje numatyta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Ši norma savaime reiškia, kad teismas taikydamas skolininko turto areštą, t. y. nuosavybės teisės disponavimo apribojimą, ir kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, teismas neprivalo nurodyti, kad toks areštas yra taikomas disponavimo teisei, kaip nuosavybės teises sudėtinei daliai, o ne valdymo ir naudojimosi teisei. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovo turimo turto disponavimo galimybes, tačiau neapribojo jo teisės valdyti ir naudoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Laikinai apribojus savininko teises, susiaurinamas jo nuosavybės teisės turinys, sumažėja jo galimybės savo nuožiūra disponuoti daiktu, tačiau neužkertamas kelias turtą valdyti ir juo naudotis.
Be to pažymėtina, kad civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Pagal CPK 146 ir 150 straipsnių nuostatas, atsakovas, esant pagrindui, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita priemone, arba prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę.
Teisėjų kolegija pasisako dėl atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų abejonių dėl galimų procesinių pažeidimų priimant atskirąjį skundą pirmosios instancijos teisme. Ieškovas pareiškė, kad prie atskirojo skundo nėra pridėta duomenų apie S. B. įgaliojimus, t. y. apie tai, kad jis eina UAB „Be tabu“ ir Ko direktoriaus pareigas. Teisėjų kolegija vadovaujasi VĮ „Registrų centro“ duomenimis, iš kurių matyti, kad S. B. nuo 1998-11-30 eina bendrovės direktoriaus pareigas (b. l. 61-63), dėl ko ieškovo argumentai atmestini.
Dėl virš nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartis, kuria teismas areštavo atsakovo UAB „Be tabu“ ir Ko turtą 77 826 Lt sumai, yra pagrįsta ir teisėta, o atsakovo atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.