- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- 2-259/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 26 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-215-280/2008 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vaicor“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutavusi UAB „Vaicor“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo A. M. priteisti 494 009,40 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas tuo pačiu ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą pareikšto reikalavimo ribose. Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė ir yra tikimybė, kad atsakovas bandys savo turtą paslėpti, jį perleisti tretiesiems asmenims ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Laikinąsias apsaugos priemones ieškovas prašė taikyti nepranešus atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. vasario 26 d. nutartimi prašymą patenkino ir nutarė areštuoti A. M. turtą (nekilnojamąjį, kilnojamąjį, pinigines lėšas) 494 009,40 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, bloginti jo vertę, nedraudžiant areštuotu turtu naudotis.
Nutartyje teismas nurodė, kad atsakovui pareikštas 494 009,40 Lt ieškinys, teismas nežino atsakovo turtinės padėties, todėl yra pagrindas tikėtis, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Ieškinio pagrįstumo klausimas šia nutartimi nesprendžiamas (CPK 148 str.), teismui nežinoma dėl kokių priežasčių neperduotas bendrovės turtas administratoriui.
Šalies argumentai
Atsakovas A. M. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti.
1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo interesams kylančią tam tikrą grėsmę, dėl kurios būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o savo prašymą grindė tik aplinkybe, jog įsiskolinimo suma yra didelė, o atsakovas vengia ją sumokėti.
2. Teismas nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovui. Ieškovas privalėjo pateikti neginčijamų įrodymų, kad yra reali grėsmė jo interesams, jei apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą bus pranešta atsakovui.
3. Atsakovas bankroto administratoriui perdavė visą jo žinioje turėtą įmonės turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutavusios UAB „Vaicor“ administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Kaip matyti iš pareikštojo ieškinio (b.l. 2-3) dalyko – prašymo priteisti 494 009,40 Lt skolą – atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra pareikštas pakankamai didelės apimties turtinis reikalavimas. Jau vien ši aplinkybė padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog dėl pakankamai didelės apimties turtinio reikalavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Todėl aplinkybė dėl turto perdavimo bankroto administratoriui negali turėti reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovui, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškinio suma yra pakankamai didelė. Nors teismas ir nenurodė argumentų, kodėl, pranešus atsakovui A. M. apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartį nepakeistą.