- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- eAS-263-525/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03419-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Regionų administracinio teismo Kauno rūmams
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Regionų administracinio teismo Kauno rūmams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės kreiptis į teismą išaiškinimo; 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau – ir Nutarimas) pateikti išaiškinimai prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės; 3) pripažinti, kad administracinių / tarnybinių ginčų, darbo santykių nenagrinėjimas neatitinka Teisėjų etikos kodekso; 4) pripažinti teisėjo elgseną skiriant baudas piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą vadovautis įstatymais, moralės / etikos principais, veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės; 5) vykdyti teisingumą ir neversti pareiškėjo dalyvauti iliuzinio melo vykdyme; 6) nekenkti pareiškėjui, užtikrinti lygybę prieš įstatymą ir pareiškėjo teises įstatymo tvarka apginti pažeistas teises ir saugomus interesus; 7) pripažinti, kad darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; 8) pripažinti pareiškėjo teiginius, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija įvykdė sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.
Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje atsakovu teismas gali būti ir reikalavimai teismui, kaip institucijai, gali būti reiškiami bei nagrinėjami teisme tik dėl teismo veiksmų viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Tuo tarpu administracinio teismo veiksmus vykdant teisingumą (jurisdikcinę veiklą) asmenys gali skųsti tik instancine tvarka, t. y. pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą tvarką teikiant atskiruosius skundus ar apeliacinius skundus konkrečioje byloje kiekvienu konkrečiu atveju.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas P. V. nesutinka būtent su Regionų administracinio teismo Kauno rūmų jurisdikcine veikla (jo skundų, prašymų nenagrinėjimu ar netinkamu nagrinėjimu, baudų skyrimu, įrodymų nepripažinimu), taigi šie veiksmai skųstini aukščiau nurodyta instancine tvarka (paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui adresuotus atskiruosius, apeliacinius skundus). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, pareiškėjo skundą, pareikštą atsakovui Regionų administracinio teismo Kauno rūmams, teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundą įvardijo „Dėl <..> savavaldžiavimo (BK 294 str.), persekiojimo (BK 1481 str.)“, teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog manydamas, jog prieš jį buvo padaryta nusikalstama veika, jis turi teisę kreiptis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo institucijas (policiją, prokuratūrą ar kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (žr., 2020 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-31-552/2021; kt.).
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnis numato, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Ši Konstitucinio Teismo kompetencija įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnyje. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.
Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgęs į tai, kad administracinė byla nebuvo pradedama nagrinėti pareiškėjo skundą atsisakant priimti, sprendė, jog nėra procesinio pagrindo spręsti klausimo dėl administracinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo Nutarime, neatitinka tikrovės.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė ne tas įstatymų nuostatas (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5–6 str.), todėl nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimai yra susiję su kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų vykdoma jurisdikcine veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus yra neteismingas administraciniam teismui.
Pareiškėjas, be kita ko, prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimuose pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo Nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo Nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.