Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3461-394/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-16
Bylos Nr.: eI-3461-394/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00894-2014-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, VSDFV Mažeikių skyriaus
Atsakovas: V. B.

Kategorijos

7.24pavadinimo nepavyko patikrinti
7.3.3Valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos
55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. eI-3461-394/2019Teisminio proceso numeris 2-47-3-01883-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 7.24; 7.3.3; 55.1.1. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 16 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriaus atstovei L. P.,

atsakovės V. B. atstovei I. B. ir atsakovės atstovui advokato padėjėjui G. K.,nedalyvaujant atsakovei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VSDFV Mažeikių skyriaus prašymą dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos priteisimo iš atsakovės V. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2019 m. sausio 31 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gauta civilinė byla pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį, kuris buvo pateiktas Telšių apylinkės teismui ir kuriuo buvo prašoma priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui iš atsakovės V. B. 6457,45 Eur ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą nekilnojamam turtui: žemės sklypui (registro Nr. 78/8063) ir gyvenamajam namui (registro Nr. 80/26176), esantiems adresu P. G. g. 28, Telšiai.

Šalies argumentai

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašyme nurodoma, kad atsakovei V. B. našlių pensija paskirta 1995 m. spalio 23 d. Fondo valdybos Telšių skyriaus sprendimu Nr. 1879. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktoriaus pavedimu atliekant našlių pensijos skyrimo ir mokėjimo kontrolės procedūras, 2016 m. lapkričio mėn. buvo nustatyta, kad atsakovė V. B. su S. B. išsituokė 1980 m. kovo 11 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. PE-SP3-3885 nuo 2016 m. gruodžio 1 d. V. B. našlių pensijos mokėjimas nutrauktas, nes našlių pensija atsakovei paskirta neteisėtai. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. PE-SP4-30 nustatyta 7523,87 Eur našlių pensijos permoka už laikotarpį nuo 1995 m. birželio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nes V. B. 1995 m. rugpjūčio 2 d., teikdama prašymą skirti našlių pensiją už 1995 m. birželio 20 d. mirusį S. B., pateikė dokumentą, neatitinkantį tikrovės, t. y. 1947 m. vasario 22 d. sudarytos santuokos su S. B. liudijimą, ir nenurodė, kad santuoka su S. B. buvo nutraukta 1980 m. kovo 11 d. Konstatuota, kad permoka susidarė dėl išmokos gavėjos kaltės. Pagal atsakovės 2016 m. gruodžio 6 d. prašymą Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. PE-SP5-29 nuspręsta nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iš V. B. gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija) išskaityti po 20 procentų per mėnesį iki bus atlyginta 7523,87 Eur našlių pensijos permoka. Per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki šio ieškinio surašymo dienos kas mėnesį iš atsakovės gaunamos senatvės pensijos buvo išskaitoma apie 47,14 Eur per mėnesį, todėl likęs našlių pensijos permokos likutis 2018 m. gruodžio 1 d. dieną sudaro 6457,45 Eur. Ieškovas, norėdamas taikiai išspręsti kilusį ginčą, 2018 m. spalio 22 d. raštu kreipėsi į atsakovę su siūlymu atidžiai peržiūrėti savo finansines galimybes ir rasti piniginių lėšų likusiai permokai padengti. Atsakovė 2018 m. spalio 31 d. raštu informavo, kad neturi galimybių padengti likusios permokos skolos sumos. Ieškovas, įvertinęs tai, kad atsakovei V. B. nustatytos permokos išieškojimas iš gaunamos senatvės pensijos vyksta nežymiai ir gali užtrukti dar 10-11 metų, bei tai, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo. Našlių pensijos skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr. I-549 (įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d.) (nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja LR socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija, toliau – Pensijų įstatymas) bei LR Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai Nr. 1156 (galioję iki 2017 m. gruodžio 31 d., toliau – Nuostatai). Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų redakcija, patvirtinta LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670. Pagal atsakovės kreipimosi dėl našlių pensijos skyrimo ir šios pensijos skyrimo metu galiojusią Pensijų įstatymo 33 straipsnio redakciją (galiojusią 1995 m. rugpjūčio 2 d.), teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi šiame įstatyme nurodyti mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis, jei miręs asmuo buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (jei būtų tapęs invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo. Našlių pensijos skyrimo atsakovei metu galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 33 ir 34 straipsniuose buvo nustatyta, kad teisę gauti našlių pensiją turi mirusiojo asmens sutuoktinis, atitinkantis kitas šiuose straipsniuose nustatytas sąlygas. Asmenys, nutraukę santuoką, nelaikomi sutuoktiniais, o po vieno iš jų mirties kitas nelaikomas našliu ir neturi teisės į našlių pensiją. 2016 m. lapkričio mėn. atliekant našlių pensijos skyrimo ir mokėjimo kontrolės procedūras buvo nustatyta, kad atsakovė su 1995 m. rugpjūčio 2 d. prašymu pateikė 1995 m. birželio 20 d. S. B. mirties liudijimą Nr. AK01777 ir 1954 m. balandžio 7 d. santuokos liudijimą Nr. 241199, o faktą, kad su mirusiuoju santuoka buvo nutraukta dar 1980 m. kovo 11 d., atsakovė nuslėpė, todėl laikotarpiu nuo 1995 m. birželio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. našlių pensija jai buvo paskirta ir mokama neteisėtai. S. B. jo mirties dieną (1995 m. birželio 18 d.) nebuvo atsakovės sutuoktinis, todėl atsakovė neturėjo teisės į pensiją. Pagal atsakovės kreipimosi dėl našlių pensijos skyrimo metu (1995 m. rugpjūčio 2 d.) galiojusią Pensijų įstatymo redakciją, 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu. Nuostatų 100 punktas (sprendimų dėl permokos nustatymo ir išieškojimo priėmimo metu galiojusi Nuostatų redakcija) nustato, jog Pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje (anksčiau galiojusio Pensijų įstatymo 42 straipsnio 2 dalis) ir 64 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, taip pat kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka nustačius, kad asmuo pateikė dokumentus su suklastotais ar neteisingais duomenimis, turinčiais įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, pensijos permokos išieškomos socialinio draudimo skyriaus direktoriaus sprendimu – ne daugiau kaip 20 proc. pensijos per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, Fondo valdybos Mažeikių skyrius nustatęs, kad permoka susidarė dėl atsakovės kaltės, 2016 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą dėl permokos išieškojimo iš atsakovės senatvės pensijos, išskaitant po 20 proc. per mėnesį. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD įstatymas) 21 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, 1 dalies nuostata (iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įstatymo 18 straipsnis), kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad žalos atlyginimui taikytinos bendrosios CK įtvirtintos civilinės atsakomybės taisyklės. Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Ieškovui padarytą žalą sudaro už laikotarpį nuo 1995 m. birželio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. išmokėta našlių pensija. Neteisėtų veiksmų sąvoka įtvirtinta LR CK 6.246 straipsnio 1 dalyje. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovės tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas tiesiogiai turėjo įtakos ieškovui skiriant našlių pensiją, todėl nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus, nes jeigu atsakovė būtų informavusi ieškovą apie išmokos skyrimui reikšmingas aplinkybes (kad santuoka buvo nutraukta 1980 m. kovo 11 d.), ieškovas būtų turėjęs galimybę vertinti nurodytas aplinkybes ir neskirti našlių pensijos. Tačiau ieškovas tokios galimybės neturėjo, nes apie išmokos skyrimui reikšmingas aplinkybes nebuvo informuotas. Ieškovo įsitikinimu, konstatuotinas teisinio priežastinio ryšio buvimas tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir ieškovo patirtos žalos. Nors LR VSD įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje Fondo valdybos teritoriniams skyriams suteikiama teisė neteisėtai dėl išmokų gavėjų kaltės išmokėtas išmokas išieškoti (iki 50 proc.) iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui, tačiau tai nesuponuoja, jog Fondo valdybos administravimo įstaiga negali ir tokiais atvejais pasinaudoti teise dėl permokos išieškojimo kreiptis į teismą. Ieškovas įvertinęs susidariusios permokos dydį ir jos išieškojimo galimybes, siedamas operatyviai vykdyti susidariusios permokos išieškojimą kreipiasi į teismą dėl susidariusios permokos prisiteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo VSDFV Mažeikių skyriaus atstovė L. P. nurodė, kad prašomą priteisti permokos sumą mažina iki 6258,09 Eur, o tenkinti atsakovės atstovo prašymą taikyti senatį nėra pagrindo, nes pareiškėjas apie susidariusią permoką sužinojo tik 2016 m. lapkričio mėn.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovo advokato padėjėjo G. K. pateiktame atsiliepime nurodoma, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti nuostolius, kadangi nėra sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, be to, yra praleistas terminas ginti teises ieškinine tvarka. Esminis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus argumentas – atsakovė kalta dėl to, kad įgijo teisę į našlių pensiją, todėl turi būti taikomos civilinės atsakomybės teisės normos ir priteistina žala. Priešingai, teigtina, jog atsakovės veiksmuose nėra kaltės ar / ir jos neteisėto veikimo santykiuose su pareiškėju, be to, yra ir kiti pagrindai netenkinti prašymo reikalavimų, tai grindžiama argumentais: pirma, nėra visų būtinų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei taikyti sąlygų, todėl šis yra esminis pagrindas prašymui atmesti; antra, ieškovė nuo sprendimo priėmimo skirti našlių pensiją iki ieškinio pareiškimo momento veikė neteisėtai, todėl šis yra kitas savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti; trečia, turi būti taikomos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos ir šiuo, kaip savarankišku pagrindu, ieškinys atmestinas. Ieškinio reikalavimai grindžiami prielaidomis, be kita ko, deklaratyviai bei nesant jokių objektyvių įrodymų, jog būtent dėl atsakovės kaltės buvo mokama našlių pensija. Niekaip neįrodyta, kad V. B. pateikė dokumentą, neatitinkantį tikrovės – sutuoktinio S. B. mirties liudijimą bei veikė žinomai ir sąmoningai neteisėtai pateikiant duomenis dėl santuokos aplinkybių. Faktinė situacija akivaizdžiai įrodo, jog nuo tariamos žalos atsiradimo momento iki sprendimo priėmimo, kuriuo nuspręsta nutraukti našlės pensijos mokėjimą, SODRA funkcijas vykdė netinkamai. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad su prašymu buvo pateikti šie dokumentai: darbo knygelė, pareiškimas, pažyma apie pajamas, darbo stažo dokumentai – taigi, jokių duomenų nėra, kad buvo pateikti ieškovės nurodomi dokumentai ar atlikti kiti neteisėti veiksmai, sudarantys atsakovės atsakomybės pagrindą, be kita ko, pats pareiškimo buvimo faktas negali būti teisinės atsakomybės pagrindu. Atsakovė – senyvo amžiaus (eina 91 metus), faktiškai nebeprisimena to laikotarpio reikšmingų aplinkybių, bet prisimena, kad jai teko palaidoti buvusį sutuoktinį (vyrą), kuris mirė 1995 m. birželio 20 d., ir jai buvo išmokėta laidojimo pašalpa, ši aplinkybė ypač siejasi su 1995 m. liepos 27 d. prašymo data (momentu) ir leidžia daryti tam tikras prielaidas, jog galimai buvo sumaišyti mokėjimo pagrindai ir sąlygos pagal skirtingus faktus. Be kita ko, vertinant atsakovės veiksmus, svarbu tai, kad pati kaltės sąlyga yra susijusi su intelektualiniu momentu – teisiškai reikšmingų faktų suvokimu, t. y. būtina suprasti, kad našlių pensijai gauti būtina juridinių faktų sudėtis: sutuoktinio mirties faktas, santuokos buvimo faktas. Atsakovė iki pat sutuoktinio mirties glaudžiai su juo bendravo, be to, atsakovė jį ir palaidojo. Ieškovas yra kompetentinga institucija, vykdanti funkcijas, susijusias su socialinių išmokų mokėjimu, tai speciali institucija, kurios darbuotojai turėjo ir privalėjo įsitikinti (Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 50 punktas, 52 punktas), jog yra sąlygos našlės pensijai skirti, be kita ko, turėjo atsakovei išaiškinti jos teises ir pareigas, susijusias su teisės į našlių pensiją realizavimu, taip pat savo jėgomis tikrinti ir rinkti būtinus dokumentus, atlikti kitus veiksmus tam, kad ieškovė nepatirtų neigiamų padarinių. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovei buvo žinoma, kaip ir kokia tvarka tokia teisė realizuotina, nėra jokių duomenų, kad ieškovės darbuotojai svarstė ir nagrinėjo atsakovės prašymą, t. y. kad „Sodros“ darbuotojai priimdami sprendimą veikė apdairiai, rūpestingai, taip, kaip dera specialios paskirties institucijai. Ieškovas nepateikė faktų ir neįrodė, kad atsakovė veikė nesąžiningai, šiuo aspektu turi būti vertinami abu sąžiningumo / nesąžiningumo turinio aspektai: objektyvus – įstatymo nustatyti reikalavimai, subjektyvus – ar atsakovė galėjo žinoti tuos reikalavimus, sąlygas našlių pensijai gauti. Pažymėtina ir tai, kad ir pats įstatymo leidėjas yra įteisinęs draudimą išieškoti sumas, taip pat pensijas, jei jas gavęs asmuo veikė sąžiningai (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 aiškiai nurodyta, kad tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo (37 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 m. balandžio 26 d. byloje (pareiškimas Nr. 48921/13) Čakarevič prieš Kroatiją sprendžiant klausimą dėl socialinių išmokų išmokėjimo / permokėjimo pagrįstumo ir po tų nuskaitymų taikymo, pažymėjo ir pripažino, kad valstybė buvo neteisi dėl to, kad tinkamai neišaiškino asmens teisių, susijusių su nedarbingumo pašalpos mokėjimu, be to, atkreipė dėmesį, kad buvo pažeisti asmens lūkesčiai (mokant socialines išmokas pasibaigus jų mokėjimo terminui), žmogaus pakankamai senyvas amžiaus, nepilnas vidurinis išsilavinimas rodo, kad asmeniui teisinių faktų ir reikalavimų vertinimas buvo sudėtingas, visos šios aplinkybės taip pat pagrindžia, kad atsakovė veikė sąžiningai, tuo pačiu ir nekaltai. Nurodyti faktai, jų teisinis vertinimas akivaizdžiai rodo, kad kompetentinga institucija veikė netinkamai, todėl tokia situacija eliminuoja atsakovės veiksmų neteisėtumą bei kitą būtiną sąlygą atsakomybei atsirasti – kaltę ir kartu daro nuostolių priteisimą negalimą. Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad „Sodros“ darbuotojai su atsakove, taip pat priimant sprendimą dėl našlių pensijos skyrimo, neveikė tinkamai: netgi atsakovei išreiškus valią gauti našlių pensiją nebuvo surinkti visi dokumentai; nesivadovauta pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 50 ir 52 punktais; be to, nepateisinamai ilgai daugiau kaip 25 metus nesiėmė jokių priemonių tam, kad ištaisytų neigiamą padėtį. Įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais ieškovei buvo numatytos konkrečios pareigos ir įgalinimai užtikrinant socialinių išmokų mokėjimo teisėtumą ir teisingumą – nesilaikė pareigos pensijas išmokėti teisingai, pažeidė Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų įteisintą pareigą ir teisę aiškintis, spręsti ir reikalauti iš pareiškėjų papildomų dokumentų tam, kad priimti sprendimai būtų teisėti ir pagrįsti (nuostatų 50 punktas nurodo, kad Socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai), nagrinėti ir vertinti pateiktą informaciją (nuostatų 52 punktas numato, kad jei pateiktų dokumentų trūksta, socialinio draudimo skyrius per 5 dienas praneša pareiškėjui, kokie dokumentai turi būti pateikti papildomai). Atsakovės poziciją patvirtina ir administracinių teismų praktika, kur pasisakyta, jog įpareigojimą teritoriniam skyriui veikti aktyviai numato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 50 punktas, nurodantis, jog socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Paminėtų teisės aktų pagrindu konstatuotina, jog teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą dėl pensijos skyrimo, privalo vertinti visumą pensijos byloje pateiktų įrodymų, kurie liudija draudėjo išduotų dokumentų pagrįstumą, ir nustatyti objektyvias aplinkybes, reikšmingas pensijai skirti. Be to, tik praėjus daugiau kaip 25 metams po paskirtos našių pensijos ieškovė suvokė, jog ši institucija pareigas atliko netinkamai, nors turėjo ir privalėjo turėdama galimybę naudotis įvairiais registrais, galėdama naudoti kitas priemones ir resursus. Tai rodo akivaizdų ieškovės vykdomų funkcijų neteisėtumą, o pareikštas reikalavimas akivaizdžiai nesiderina su teisinės valstybės bei teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais. Be to, tokia situacija vertintina, kaip pačios ieškovės neveikimas, turint pareigą veikti, taigi toks ilgas laikotarpis vertintinas kaip ieškovės neteisėtas veiksmas, dėl to nuostolių priteisimas taip pat nėra galimas. Akivaizdu, kad SODRA nesivadovavo bendraisiais teisės principais, taip pat ir gero viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas reiškia, kad valdžios institucijos privalo užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, turi bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Taigi visi nurodyti faktai bei teismų praktikos suformuotos taisyklės pagrindžia, jog iki našlių pensijos paskyrimo, tiek visą laikotarpį iki jos mokėjimo nutraukimo ieškovė veikė nederamai ir neprofesionaliai, ignoruojant elementarius atidumo, rūpestingumo bei apdairumo principus, todėl ieškinys turi būti atmestas. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas teisių pažeidimą sieja su faktu – atsakovės prašymo pateikimu našlių pensijai gauti, todėl ieškinys pateiktas praleidus terminą ieškiniui pateikti bei tokiu būdu ginti pažeistas teises. Socialinės paskirties išmokų mokėjimo klausimais, taip pat dėl našlių pašalpų gan plačiai yra pasisakę administraciniai teismai, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad galimybė išieškoti iš socialinio draudimo išmokų gavėjo susidariusią atitinkamų išmokų permoką yra saistoma sąlygos – permoka turi būti susidariusi dėl išmokų gavėjo kaltės.

Teismo posėdyje atsakovės V. B. atstovas advokato padėjėjas G. K. nurodė, kad atsakovės santuokos nutraukimas buvo formalus, taip pat, jog nėra įrodymų, kad atsakovei pareiškėjas būtų išaiškinęs jos teises ir pareigas. Atsakovės atstovas nurodė, kad trys VSDFV sprendimai nebuvo tinkamai motyvuoti, atsakovė galimai nesuvokė jų turinio, jų neskundė.

Teismo posėdyje atsakovės V. B. atstovė I. B. nurodė, kad apie našlių pensijos permokos nustatymą sužinojo 2016 m. gruodžio mėn., ji tuo metu buvo užsienyje, nebuvo asmens, galinčio padėti močiutei (atsakovei V. B.) skųsti pareiškėjo sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai iš atsakovės valstybinę socialinio draudimo našlių pensijos permoką, susidariusią dėl atsakovės kaltės.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2016 m. lapkričio 28 d. sprendime Nr. PE_SP4-30 nurodoma, jog permoka susidarė dėl to, kad V. B. 1995 m. rugpjūčio 2 d. teikdama prašymą skirti našlių pensiją už 1995 m. birželio 20 d. mirusį S. B., pateikė dokumentą, neatitinkantį tikrovės, t. y. 1947 m. vasario 22 d. sudarytos santuokos su S. B. liudijimą, ir nenurodė, kad santuoka su S. B. buvo nutraukta 1980 m. kovo 11 d.; permoka susidarė dėl išmokos gavėjo kaltės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 numatyta, kad tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo.

Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 1995 m. liepos 27 d. pareiškėjos vardu pateiktas prašymas skirti našlių pensiją. Pažymėtina, kad šis prašymas pasirašytas, ginčo, jog prašymą pasirašė V. B., nėra. Minėto prašymo dėl pensijos skyrimo formoje yra dalis, skirta nurodyti asmens, pateikiančio prašymą dėl pensijos skyrimo, įsipareigojimą informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos paskyrimui / mokėjimui.

Atsakovės atstovai nurodė, kad atsakovė su S. B. gyveno kartu iki pat jo mirties, rūpinosi jo laidotuvėmis, o santuoka nutraukta formaliai, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė nesuprato, jog yra išsituokusi. 1980 m. kovo 11 d. ištuokos akto išraše Nr. 25 yra abiejų išsituokiančių asmenų V. B. ir S. B. parašai. Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė atsimenanti, jog jos močiutė V. B. sakydavo, kad jai keista, jog gauna našlių pensiją, nors nerašė prašymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai prašydama skirti pensiją / ir gaudama našlių pensiją nuo 1995 m. birželio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn., nes neinformavo pareiškėjo apie faktą, kad ji su S. B. jo mirties dieną (1995 m. birželio 18 d.) buvo išsituokusi. Taigi byloje nustatyta, kad pareiškėja neturėjo teisės į socialinio draudimo našlių pensiją ir yra kalta dėl jos neteisėto paskyrimo ir gavimo.

Ginčui aktualios redakcijos (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje Nr. eA-1324-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00894-2014-3) pažymėjo, kad iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo išplaukia, jog įstatymų leidėjas iš esmės pasirinko tokį permokėtų (dėl išmokų gavėjų kaltės) valstybinio socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo mechanizmą, pagal kurį tam tikrais atvejais, o būtent – kai asmuo gauna kitas (teisėtai paskirtas ir mokamas) socialinio draudimo išmokas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl susidariusių permokų išieškojimo (išskaičiavimo) iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų (neviršijant tam tikro nustatyto dydžio). Savo ruožtu, jeigu asmenys negauna valstybinio socialinio draudimo išmokų, permokos gali būti išieškomos tik teismo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1884-146/2015 teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto socialinio draudimo išmokų, neteisėtai išmokėtų dėl gavėjų kaltės, išieškojimo mechanizmo pažymėjo, kad tuo pačiu metu dėl tos pačios permokos išieškojimo negali būti taikoma ir administracinė procedūra (Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu), ir išieškoma teismo tvarka.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. PE_SP5-29 „Dėl V. B. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 36 straipsnio 6 dalimi bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 99 ir 101 punktais, nuspręsta nuo 2016 m. gruodžio 1 d. išskaityti 20 procentų per mėnesį iš V. B. gaunamos perskaičiuotos senatvės pensijos iki bus atlyginta 7523,87 Eur dydžio valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 1995 m. birželio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.

Atsakovė V. B. 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui prašymą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad 20 proc. pensijos kiekvieną mėnesį būtų išskaityta permokai, susidariusiai nuo 1995 m. birželio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. spalio 22 d. rašte Nr. (4.18)I-201831 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos grąžinimo“ nurodoma, kad per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki šio rašto surašymo dienos kas mėnesį iš atsakovės gaunamos pensijos yra išskaitoma po 47,14 Eur per mėnesį, todėl likęs našlių pensijos permokos likutis 2018 m. lapkričio 1 dieną sudarė 6504,59 Eur.

Taigi byloje nėra duomenų, jog iš atsakovės pensijos nebuvo išskaitoma 20 procentų permokos grąžinimui, jog pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. PE_SP5-29 „Dėl V. B. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ nebebuvo (nebėra) ar nebegali būti vykdomas.

Vis dėlto, net ir neturėdamas duomenų dėl negalimumo toliau atlikti permokos išieškojimo taikant administracinę procedūrą, pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius su ieškiniu į Telšių apylinkės teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 29 d. dėl išieškojimo teismo tvarka, motyvuodamas tuo, jog atsakovei V. B. nustatytos permokos išieškojimas iš gaunamos senatvės pensijos vyksta nežymiai ir gali užtrukti dar 10–11 metų. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad įvertinęs tai, jog atsakovė turi nekilnojamojo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo.

Taigi iš faktinių aplinkybių viseto matyti, kad nebuvo nei vieno Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio numatyto pagrindo kreiptis dėl permokos išieškojimo teismo tvarka, t. y., atsakovė gavo socialinio draudimo išmokas, mokamas jai iš Fondo lėšų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio prasme sukūrė šiai įstatymo normai prieštaraujančią teisinę situaciją, nes esant galimybei ne teismo tvarka išieškoti permoką iš atsakovės gaunamos socialinio draudimo išmokos Mažeikių skyriaus sprendimu, neteisėtai ir nepagrįstai inicijavo permokos išieškojimą ir teismine tvarka, 2018 m. lapkričio 29 d. pateikdamas ieškinį teismui. Iš pareiškėjo teikiamų duomenų matosi, kad našlių pensijos permokos suma mažėja (nuo 7523,87 Eur pateikiant Telšių apylinkės teismui ieškinį iki 6258,09 Eur (2019 m. kovo 19 d. teismo posėdyje nurodytais duomenimis), išskaičiuojant kas mėnesį po 20 procentų iš atsakovei mokamos senatvės pensijos, taigi permoka išieškoma ne teismo tvarka. Įstatymas nenumato jokių išlygų dėl našlių pensijos gavėjų amžiaus ar turtinės padėties, išieškoti permoką teismine tvarka galima tik vienu atveju – jeigu asmuo negauna jokių socialinio draudimo išmokų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl atsakovės garbingo amžiaus ir turimo nekilnojamojo turto realizavimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl 6258,09 Eur valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos priteisimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai iš atsakovės V. B. negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės reikalavimams užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. areštuotas atsakovei V. B. priklausantis turtas: 926/1461 dalis žemės sklypo ir 14660/26037 dalis gyvenamojo namo, esantis (duomenys neskelbiami). Teismui pateiktas valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. gruodžio 3 d. pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre Nr. TA2-18-155423 (turto arešto identifikavimo kodas 2018066661).

LR civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu, todėl atmetus pareiškėjo prašymo reikalavimą, pareikštą atsakovei, jos turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės sprendimui įsiteisėjus naikintinos, o turto arešto aktas Nr. 2018066661 išregistruotinas iš Turto arešto aktų registro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbiami) priklausančio turto (926/1461 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) ir 14660/26037 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. 7897-9001-6016), esančio (duomenys neskelbiami) areštą ir išregistruoti turto arešto aktą Nr. 201806666 iš Turto arešto aktų registro.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui - valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusJarūnė Sedalienė