Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., šeimyninė padėtis – nesusituokęs, pradinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 2024-02-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolias ir BK) 135 str. 1 d. galutine 96 MGL (4800 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. R. 2024-11-10 apie 19.03 val. kelyje A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 20,500 km. Vilkaviškio r. sav., vairavo motorinę transporto priemonę t.y. R. V. priklausantį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRK-0071, patikros sertifikato Nr. 2070699, buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t.y. nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais V. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi, ir paaiškino, kad išgėrė ir draugui norėjo teises išsaugoti, sėdo vairuoti. Dienos neatsimena, buvo prie Marijampolės išvažiavimo ant žiedo, iš degalinės iškvietė policiją, draugas nuėjo į degalinę sumokėti pinigus, girtas buvo ir iškvietė. Galėjo būti kad įvykis buvo 2024-11-10. Dieną prieš atvažiavo draugas A. B.. Atėmiau raktelius, nes atvažiavo kaip „tašė“. Jis gavo tą mašiną iš kažkokio Roberto, kur dirbo prie pomidorų. Atvažiavo su „Citroen C3“ ir paliko tą mašiną. Išgėrė butelį ir prašė raktų, V. R. pasakė, kad niekur jis nevažiuos, jis jį parveš ir parvežė, po to pasistatė mašiną. Sekančią dieną alaus gėrė abu ir sugalvojo pasivažinėti. Ta mašina buvo likusi pas V. R. kieme. A. B. atėjo, buvo dar daugiau žmonių ir po to sėdo važiuoti, V. R. vairavo ir baigėsi viskas. Važiavo kuro užsipilti, jis pamiršo, kad Kybartuose degalinė veikia. Nuvažiavę užsipylė kuro ir gal pusę kilometro pavažiavo. Kuro pylėsi „Cirkl“ degalinėje ir važiavo į Virbalį, ir jau iš galo policija. Gal pusę kilometro nuvažiavo, net nesiekė pirmo žiedo kai sustabdė. Automobilis net ne A. B., o R. V.. Gėrė prieš važiuojant, degalinėje negėrė, o kai sustabdė policija dar gėrė, susinervinęs. Matė pareigūnas ir sakė negerti, o V. R. ant tų nervų, kad sustabdė dar išgėrė. Kai sustabdė gėrė, pareigūnas matė ir sakė negerti. Pirmu kartu įpūtė 1,5 promilės.

2024-02-08 teistas, buvo paskirta bauda, kažkiek sumokėjo, 90 Eurų. Dėl 4800 Eurų baudos nieko nėra gavęs. Jis moka Kauno ligonių kasai, kas mėnesį po 98 Eurus, ten žala apie 2000 Eurų, o kitos baudos negavęs dar. Nedirba koks mėnesis laiko, yra planuose dirbti (b.l. 85).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis V. R. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje V. R. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, kaip 1,51 promilės, neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antru – 3,52 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad išgėręs alkoholinių gėrimų vairavo automobilį iš Virbalio į „Circle“ degalinę, esančią už Vilkaviškio m., kad užsipiltų degalų. Užsipylęs degalų išvažiavo atgal link namų, pavažiavo apie 0,5 km, kai jį sustabdė policijos pareigūnai.

Jo vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir liudytojo A. B. parodymai, kad nuvažiavo pas V. R.. Automobiliu jam leido naudotis R. V.. Su V. R. nusipirko 4 ar tai 5 „bambalius“ alaus ir išgėrė. Dėl girtumo tiksliai nepamena, tačiau gali būti, kad išgėrė dar 2 „bambalius“. Jautėsi apsvaigęs, todėl prašė, kad V. R. jį parvežtų namo. Kad jis vairuos girtas, suprato, tam neprieštaravo.

Aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2024-11-10 apie 19.03 val. gautas pranešimas iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų, kad transporto priemonės (automobilio) vairuotojas ,,Citroen“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) galimai yra neblaivus, pilasi degalus degalinėje. Atvykus į įvykio vietą kelyje A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 20,500 km, sustabdytas minėtas automobilis, kurį vairavo neturintis teisės vairuotoji tos kategorijos transporto priemonės, neblaivus (pirmu tikrinimu 19.16 val. nustatytas 1.97 prom. (po paklaidos nustatytas neblaivumas 1.93 prom.) neblaivumas, antru tikrinimu 19.34 val. nustatytas 3.52 prom. neblaivumas) V. R..

Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, apie kuriuos tarnybiniuose pranešimuose nurodė ir policijos pareigūnai. Pats kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, teisme pripažino, kad alkoholį vartojo prieš transporto priemonės vairavimą. V. R. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2024 m. gruodžio 19 d. (b.l. 19). Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis, nei 15 minučių, laikas (b.l. 20, 21).

Įvertinus kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus prieš vairuodamas bei kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, daroma išvada, jog V. R. turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, V. R. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad V. R. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis V. R., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistas, nes V. R., jau teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnis).

Kaltinamasis praeityje teistas, tačiau už vairavimą būnant neblaiviam neteistas (b.l. 64-68). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad V. R. nebaustas (b.l. 69). Iš „Sodros“ išrašo matyti, kad kaltinamasis nedirbantis, nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 70). Užimtumo tarnyboje registruojasi nuo 2024 m. lapkričio 5 d. (b. l. 72).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu nedirba, tačiau planuoja įsidarbinti užsienyje.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Tačiau, kaip matyti iš teismo posėdyje duotų kaltinamojo paaiškinimų, sumokėti baudą, jeigu ji būtų paskirta, jis objektyviai neturėtų galimybės, kadangi šiuo metu nedirba, be to turi įsiskolinimų. Ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos nepradėjęs mokėti. Taigi net ir nustačius mažiausią BK 47 straipsnyje numatytą už nesunkų nusikaltimą galimą baudos dydį (2 500 Eur), spręsti, kad V. R. turės galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kurie jam tektų paskyrus baudos bausmę, objektyviai nėra pagrindo.

Įvertinus kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neturėdamas teisės vairuoti, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam skirti bausmę, kuri būtų mažesnė nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, taip pat nėra pagrindo.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, tyčinį nusikaltimo pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, darytina išvada, jog V. R. tikslinga skirti arešto bausmę bei, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio nuostatas, jos dydį nustatyti didesnį, nei BK 49 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus už nusikaltimą galimo skirti bausmės dydžio vidurkis. Teismo vertinimu, kaltinamojo resocializacijai bei pozityviam užimtumui skatinti, turimiems socialiniams bei šeiminiams ryšiams išlaikyti, vadovaujantis BK 75 straipsniu, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros bei nustatyti pareigas, nurodytas šio straipsnio 5 dalies 7, 8, 10 punktuose.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 d. ir 2 d. paskirta bausmė subendrintina su 2024-02-28 nuosprendžiu paskirta bausme – bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nėra teistas ar baustas dėl nusižengimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, bei tai, jog nagrinėjamų įvykių metu transporto priemonę jis vairavo neturėdamas tokios teisės, kai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones artimam vidurkiui terminui – 3 metams. Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

IV. Kiti klausimai

Nusikalstamą veiką kaltinamasis V. R. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. AB „Regitra“ duomenų bazės išrašas ir kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad automobilio „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. V.. Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio ,,Citroen C3“, 2003 m. pagaminimo, dyzelio, kurio variklio darbinis tūris 1398 cm3, variklio galia 50 KW (68 AG) vertė yra 1130 eurų. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis panaudos transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti (vairuos būdamas neblaivus). Taigi, ši transporto priemonė negali būti konfiskuota, tokiu atveju turi būti sprendžiama BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

Prokuroras teismo prašo iš kaltinamojo konfiskuoti minėtą transporto priemonės vertę atitinkančią sumą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, sprendžia jog yra tikslinga išieškoti visą transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą.

Daiktai ir dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN: (duomenys neskelbtini) su registracijos liudijimu pakvitavimu grąžinti savininkui R. V. (b.l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini savininkui tolimesniam disponavimui.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. lapkričio 26 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam V. R., kurias sudaro 280,75 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. R. sumažintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę subendrinti su 2024 m. vasario 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu skirta galutine 100 MGL dydžio, t.y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų), bauda ir skirti galutinę subendrintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto ir 100 MGL dydžio, t.y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į V. R. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2023-06-29 d. 18.15 val. iki 2023-06-30 d. 11.50 val., t.y. 4 (keturis) MGL dydžius baudos, ir laikyti, kad keturis MGL dydžius baudos V. R. atliko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos V. R. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros.

Skirti V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą pareigą - neišeiti iš namų nuo 22.00 valandos vakaro iki 6.00 ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Skirti V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Skirti V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytą pareigą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

100 MGL dydžio, t.y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų), baudą toliau vykdyti 2024 m. vasario 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-114-503/2024 numatyta tvarka (pagal 2024-05-21 išduotą vykdomąjį raštą).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 11 d.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę- specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies pagrindu skirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš V. R. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (transporto priemonės – automobilio „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN: (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1130,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt eurų).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 280,75 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt eurų 75 cnt.), iš V. R. nepriteisti.

Daiktus ir dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN: (duomenys neskelbtini) su registracijos liudijimu pakvitavimu grąžintus savininkui R. V., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui tolimesniam disponavimui.

Išaiškinti V. R., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kuris numato, kad, jeigu asmuo probacijos vykdymo laikotarpiu: dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti. Padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartoja psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. Be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.