Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-12-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, 2012-12-14 ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsniu; 2019-06-17 ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsniu, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. R. 2023 m. birželio 28 d., apie 14 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir spyrė kojomis, tačiau ne mažiau kaip vieną kartą sudavė ranka ir vieną kartą spyrė koja, nukentėjusiajam A. N. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas šiam dauginius lūžimus, apimančius kaukolės ir veido kaulus-skruostikaulio, kaktikaulio išorinę plokštelę, akiduobės viršutinę, vidinę bei išorinę ir apatinę sieneles, nosies kaulų lūžimą, muštinę žaizdą bei kraujosruvą kairio antakio srityje, tokiais savo veiksmais sukėlė A. N. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą visiškai. Paaiškino, atsakė, jog buvo svečiuose, datos neatsimena, gal birželis buvo. Po kiek laiko išėjo į lauką parūkyti, paskui užėjo lyg pas G.. Jo namie nebuvo. Buvo N. ir V., jie gėrė šnapsą, išėjo konfliktas. N. pradėjo kabinėtis, supyko ir išėjo muštynės, sudavė iš rankos ir išėjo. Buvo neblaivus. Tai turėjo reikšmės jo veiksmams. Neginčija kaltinime nurodyto laiko, neginčija įvykio vietos. N. konfliktą pradėjo. Jis kažką ant jo draugės sakė ir išėjo konfliktas. Šiam jis sudavė rankomis, įspyrė koja. Su N. susitaikė, buvo slaugos ligoninėje, nuvežė jam pinigus, jis parašė lapą, kad pretenzijų neturi. Jis (V. R.) turiu vaiką su sugyventine, jį išlaiko. Vaikui keturiolika metų. Be to, atsakė, kad nedažnai alkoholį vartoja. Tuo metu sunkokai buvo apsvaigęs, vieną dieną vartojo alkoholį. Įsidarbino ir nevartoja alkoholio. Tiksliai nepamena, gal prieš pusmetį įsidarbino, anksčiau užsienyje būdavo. Negražiai elgesį vertina. Gyvenime tai nepasikartos. N. anksčiau nepažinojo. Šį buvo matęs, dieną prieš, gulintį krūmuose prie namo. Tačiau jis su N. kartu negėrė. Kai nuėjo į butą, N. buvo girtas. N. jį (V. R.) žinojo, nes anksčiau tame bute, kur jis gyvena, šis buvo gyvenęs. N. jau ten savaitę gėrė. N. sakė, kad jo (V. R.) žmonos užpakalis gražus. Dėl to jis užpyko, sakė šiam ramintis, tačiau šis kažką vapaliojo ir tarp jų įvyko konfliktas. Kol nebuvo N. slaugoj, jis jam girtas kiekvieną dieną skambindavo. Paskui jam jis į slaugą pinigus nuvežė. Su ligonių kasa dėl žalos atlyginimo sudarė susitarimą tik gavęs ieškinį, moka kas mėnesį po 90 eurų. Jo pajamos apie 1000 eurų į mėnesį.

Kaltinamajam V. R. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamajam toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Be kaltinamojo V. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pasitvirtino sekančiais duomenimis :

Nukentėjusiojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimai, kad 2023-06-27, apie 12 val., iš Kauno autobusų stoties išvyko į Vilkaviškio rajoną, Virbalio miestelį, aplankyti pažįstamą, su kuriuo susipažino gulėdamas gydymo įstaigoje. Kadangi pažįstamo nebuvo namuose, tai apie 16 val., iš matymo žinomas asmuo parvežė į stotelę. Minėtoje stotelėje tai pat buvo ir kiti trys vyrai, kurios pažinojo. Vienas iš minėtų vyrų buvo G.. Kartu su G. buvo V. L.. Trečias su jais buvęs vyras buvo T.. Būnant autobusų stotelėje minėti asmenys jį atpažino, kadangi anksčiau gyveno Virbalio miestelyje, ir pasiūlė jam išgerti. Apie 17 val., visi keturi susidėjo pinigų ant alkoholinio gėrimo butelio ir vienas iš minėtų asmenų nuėjo nupirkti alkoholio, vėliau gėrė autobusų stotelėje. Pasiteiravo minėtų asmenų, ar kuris iš jų gali priimti jį porai dienų pernakvoti. G. sutiko jį priimti į savo butą, kurį šiuo metu prižiūri T.. Apie 18 val., išgėrus butelį autobusų stotelėje, G. išvažiavo į Kybartus, o jis kartu su T. ir V. išėjo į G. butą, kuriame jis leido jam pernakvoti. Bute visi trys gėrė toliau alkoholį. Vėliau liko tik dviese su T., dar vis vykstant išgertuvėms, sukonfliktavo, kadangi T. pradėjo jį kaltinti nebūtais dalykais. Konflikto metu T. dešinės rankos delnu tris kartus sudavė jam į galvos ir veido sritį, dėl to jautė fizinį skausmą, atsirado patinimas kairėje veido pusėje bei kraujosruva prie kairės akies. Atgal T. nesmūgiavo, susitaikė. Apie 21 val., baigėsi išgertuvės, nuėjo miegoti. 2023-06-28 apie 10 val. 30 min., kartu su T. atsikėlė. T. parsinešus alkoholio butelį, į G. butą atėjo ir V., kuris kartu su jais gėrė iš vakaro, t. y. 2023-06-27. Visi trys vartojo alkoholį, tada apie 12 val. V. išėjo, o jis kartu su T. nuėjo miegoti. Apie 14 val. kartu su T. atsikėlė. Į G. butą atėjo V., apie 30 metų, apie 170 cm. ūgio, apkūnaus kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, jis atėjo jau būdamas neblaivus. Visi trys, jis, T. ir V. išgėrė pora stikliukų alkoholio. Netrukus V. pradėjo prie jo (A. N.) kibti žodžiu, kadangi pasakė, jog nuo seniai pažįsta V. sugyventinę G. K.. Konflikto metu V. pradėjo elgtis agresyviai ir pradėjo A. N. mušti bute. V. tiek rankomis, tiek kojomis sudavė nesuskaičiuojamą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Tuo tarpu kambaryje buvęs T. sėdėjo ir šaipėsi, nebandė jo apginti. V. atsitraukus nuo jo (A. N.), jis išėjo į laiptinę ir apie įvykį pranešė policijai. Dėl tokių V. veiksmų jautė fizinį skausmą, skaudėjo visą kūną (šonkaulius, galvos ir veido sritį), kraujavo nosis, galva, kairės pusės antakis (I tomas, 60-65 b. l.). Apklaustas papildomai 2023-11-20 nurodė, kad su V., kuris jį sumušė, susitaikė, kaltininkas jo atsiprašė, atlygino padarytą 300 eurų turtinę ir neturtinę žalą, jam pretenzijų neturi. Šiuo metu yra gydomas Kauno raudonojo kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, kurioje bus iki 2024 m. balandžio mėn. Bylos nagrinėjime dalyvauti nepageidauja, prašo V. skirti kuo švelnesnę bausmę (I tomas, 67-69 b. l.).

Liudytojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). 2023-06-28, apie 11 val., pas jį į butą atėjo draugas V. R., kuris gyvena tame pačiame kaime, tik kitame name. Jie šiame bute dviese vartojo V. R. atsineštą degtinę. Jiems begeriant, V. pradėjo kalbėti apie A., kurio pavardės nepasakys, nes nežino, bet gali būti N.. V. išgertuvių metu pasakojo, kad A. „kabinėjosi“ žodžiu prie jo žmonos G. A. ir sakė, kad už tai A. reikia „pamokinti“. V. R. išeidamas pasakė, kad A. yra G. A. bute. Jis dar V. spėjo pasakyti, kad jis niekur neitų ir nieko nedarytų, tačiau V. vis tiek išėjo. Jis nuėjo į G. A. butą, kuriame ir buvo A.. V. išėjęs iš M. P. buto buvo apie 10-15 minučių laiko. Kai V. sugrįžo, jis jo dar paklausė, „na, kaip, ar paskaldė malkų“. V. jam atsakė, kad „nieko, davė vieną per ausį ir viskas“. V. pasakė, kad nueis pas A. dar kartą ir sumuš. Kadangi jis V. žino, t. y. žino, kad šis būdamas neblaivus būna agresyvus ir gali žmogų užmušti, jis išėjo kartu su V.. Ir jie abu nuėjo į G. butą, kuriame be A. buvo ir T. V., kuris miegojo lovoje. A. sėdėjo ant lovos, o T. miegojo kitoje lovoje. Atėjęs į šį kambarį, V. A. dar pasakė, kad „ką tu gaidy, patinka mano boba“, ir pradėjo A. suduoti smūgius rankomis. V. A. smūgius rankų kumščiais sudavė į galvos, šonų sritis. Matė, kad A. nuo V. suduotų smūgių dengėsi, tada jis V. griebė už rankos ir atitraukė nuo A., dar jam pasakė, kad „ką tu čia darai, baik“, ir išsitempė iš šio kambario, kur abu sugrįžo pas jį į kambarį. Kiek kartų sudavė V. smūgių A., jis nepasakys, nes viskas įvyko labai greitai. Taip pat į kur tiksliai buvo suduoti smūgiai A., jis taip pat nepasakys, nes nežino. Konfliktas truko apie 10 minučių. Kai jis išsitempė iš šio buto V. pas save, dar V. jam pasakė, „kad A. dar mažai gavo, dar reiks įplakti jam“, jis jam pasakė, kad „ką tu čia dabar“, paskui V. pas jį bute, ant lovos, „užlūžo“. V. prabudo tada, kai atvyko policijos pareigūnai (I tomas, 83-84 b. l.).

Liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad jis sutiko savo draugą G. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), buto numerio nepasakys, nes nežino, bet gyvena pirmame aukšte, kuris jo paprašė, ar jis galėtų prižiūrėti jo buto, nes jis turi išvykti susitvarkyti reikalų. G. A. išvyko 2023-06-27 ar 28 d., kurią tiksliai dieną, nepasakys, nes neatsimena. Vėliau jis nuėjo į jo butą. Kuriuo momentu šiame bute atsirado A. N., kurio pravardė yra „N.“, jis nepasakys, nes nežino. Šiame bute jie buvo tik dviese. Abu kartu jie vartojo alkoholinius gėrimus. Pas ką A. buvo atvykęs, jis nežino. Kada A. atvyko, nežino. Jis išgėrė keletą stikliukų ir užmigo, vėliau pabudo nuo triukšmo, trinktelėjus durims, nes kažkoks į kambarį įbėgo vyriškis, kurio konkrečiai apibūdinti negali, nes buvo neblaivus, kuris kelis kartus spyrė iš kojos sėdinčiam ant lovos A.. Dar šis vyriškis sėdinčiam A. sakė, kad lindo prie kažkokios moters. A. nuo suduotų smūgių dejavo, skundėsi, kad skauda galvą. Tada praėjus kažkuriam laikui, vėl į šį kambarį jau įbėgo du vyriškiai, vienas iš jų vėl sudavė smūgius A.. Gali nurodyti, kad smūgius A. sudavė tas pats vyriškis. Kai šie vyrai išėjo iš kambario, jis A. klausė, kaip jaučiasi, nes matė, kad jam kraujavo iš antakio, tada A. paskambino į policiją (I tomas, 85-90 b. l.). 2023-07-13 T. V. papildomais paaiškinimais, kad 2023-06-27 atsibudo vienas G. A. bute. Nuėjo nusipirkti alkoholio ir sugrįžęs rado miegantį vyriškį, kuris manė yra G. A., tačiau jį pažadinęs pamatė, kad jis yra jo pažįstamo brolis A. N.. Jo paklausus, iš kur jis atsirado bute, jis atsakė, kad G. A. jam leido permiegoti. Tada jie abu gėrė alkoholį G. A. bute. Išgertuvių metu jie apsipyko, neneigia, kad galėjo A. N. suduoti delnu per veidą, tačiau kiek kartų, tikrai nežino. Sudavimas nebuvo tikslu jį sužaloti, ar sukelti fizinį skausmą, galbūt norėjo jį apraminti, nes jis grasino jį padurti, tačiau nei peilio, nei kito įrankio galinčio jį sužaloti jis neturėjo. Grasinimas nebuvo realus, jis nepatikėjo, kad jis taip gali padaryti, ir norėdamas jį apraminti sudavė jam delnu tris kartus per galvą bei veidą. Jam neskaudėjo, išoriškai jam jokių sužalojimų nepadarė, po sudavimo jis jį apsikabino, jie pradėjo juoktis ir toliau vartojo alkoholį. Jis nesiskundė, kad jam kažką skaudėtų po jo sudavimo. Dar patikslina, kad nei prieš jo sudavimą jam, nei po jo, ant jo veido ar kitų kūno vietų jokių matomų sužalojimų nebuvo. Tada ant rytojaus jiems nubudus, vėl su A. N. vartojo alkoholį. Išgertuvių metu į butą atėjo V., pavardės nežino, jo nepažįsta, ir priėjęs prie A. N., sėdinčio ant sofos, pasakė jam, ar jis atsimena, kad kabinėjosi prie vaikų ir jo žmonos, sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų delnais A. N. į veido sritį, galvą, galėjo suduoti ir į kitas kūno vietas. Ar V. buvo atėjęs vienas, jis nežino, gal vienas. Jam prašant jo nemušti, V. nustojo ir išėjo. Ant A. N. veido jokių išoriškai matomų sužalojimų nebuvo, nei kraujo, nei kraujosruvų, A. N. nesiskundė, kad jam kažką skaudėtų po sumušimo, tik prašė dar įpilti alkoholio. Po laiko tarpo, V. sugrįžo į butą kartu su Mariumi ir pradėjo spardyti A. N. bei smūgiuoti jam kumščiais. A. N. mušė V., M. nieko nedarė. Spyrių ir smūgių buvo daug, net negali įvardinti ne mažiau kiek, nes buvo tikrai daug. V. jį mušant, pradėjo tikšti kraujas, A. N. skundėsi, kad viską skauda. Daugiausia smūgių buvo A. N. į kairę veido pusę. Tada jis atitraukė A. N. ir V. išėjo. A. N. buvo prakirstas antakis, užtino jo akys, veidas, jis sunkiai kalbėjo. Paėmęs A. N. telefoną jis iškvietė medikus (I tomas, 92-93 b. l.).

Liudytojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad 2023-06-27 būdamas Virbalio autobusų stotelėje sutiko seną pažįstamą A. N.. Nusprendė išgerti alkoholio. Stotelėje sutiko T. V. ir V. S., kurie nuolat ten leidžia laiką. Alkoholio nupirko A. N.. Jis jau buvo vartojęs alkoholio prieš atvažiuodamas. Sakė, kad atvyko aplankyti senų pažįstamų, tačiau vėliau sužinojo, kad jie yra mirę. Visi trys Virbalio autobusų stotelėje vartojo alkoholį. Išgertuvių metu A. N. pasiguodė, kad neturi kur permiegoti, tai jis pasiūlė permiegoti savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) Taip pat leido savo bute permiegoti ir T. V., nes neblaivaus jo mama nepriima į namus, pas kurią jis gyvena. G. A. butas nerakinamas. Vėliau nusprendė išvažiuoti į Kybartus, juos paliko stotelėje. Į namus grįžo ant rytojaus, kaip tik tuo metu pareigūnai darė jo buto apžiūrą, fotografavo, paėmė kruvinus patalynės užvalkalus. Iš aplinkinių girdėjo kalbas, kad jo bute buvo sumuštas A. N.. Sakė, kad jį sumušė V., pavardės nežino, kuris gyvena name prie senos bažnyčios Virbalyje. Žino, kad kartu su V. jo bute buvo ir „Š.“, vardas M., gyvenantis tame pačiame name kaip ir jis, pirmame aukšte. Apie tai, ar jie visi trys buvo jo bute ir jei buvo, tai ką ten veikė, jis nieko nežino. V. S. jam tik prasitarė, kad kai pareigūnai ieškojo T. V., tai jis pamelavo savo pavardę, prisistatydamas L. (I tomas, 95-96 b. l.).

Liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad 2023-06-27 jam būnant Virbalio autobusų stotelėje, Vilkaviškio r., kartu su G. A. ir T. V. sutiko savo seną pažįstamą A. N., kurį buvo matęs prie 25 metus. Jiems kalbantis, nusprendė visi išgerti alkoholio. Alkoholį gėrė Virbalio autobusų stotelėje. Vėliau G. A. kažkur išėjo ir trise nuėjo į G. A. butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., buto numerio nepamena, jis yra pirmame aukšte. Ten vartojo alkoholį. Išgertuvių metu A. N. pradėjo konfliktuoti su T. V.. Dėl kokios priežasties, jis nežino, tačiau jie tik kalbėjo vienas su kitu pakeltu tonu. Nesimušė ir kitaip nekonfliktavo. Jis nusprendė juos palikti ir išeiti, nes turėjo nepadarytų darbų. Pas juos atėjo ant rytojaus, prieš pietus. T. V. buvo išėjęs parnešti alkoholio ir jam sugrįžus jie visi trys jį vartojo. Ant A. N. veido ir kitų kūno vietų jokių sužalojimų matyti nebuvo, jis nesiskundė, kad kas nors būtų jį sumušęs, apie tai, kaip baigėsi jo konfliktas su T. V. prieš jam išeinant 2023-06-27, jis nieko nesakė, nes nebuvo galima įtarti, kad gali susimušti. Po kelių valandų jis juos vėl paliko toliau vartoti alkoholio. Jokių konfliktų tarp jų nevyko. Jokių pašalinių asmenų atėję nebuvo. Daugiau pas juos 2023-06-28 sugrįžęs nebuvo. Po paros laiko sutiko T. V. mieste, iš jo sužinojo, kad A. N. G. A. bute, po jo išėjimo, sumušė V. R., kuris buvo atėjęs kartu su Mariumi, gyvenančiu tame pačiame name. T. V. sakė, kad V. R. A. N. spardė ir mušė kumščiais, tačiau už ką, nesakė. Apie tai, kad pats T. V. būtų mušęs A. N., jis jam to nesakė ir jis pats kartu su jais būdamas to nematė. Kaip ir prie kokių aplinkybių buvo sumuštas A. N. jis pats nematė, jam apie tai pasakojo T. V. (I tomas, 98-99 b. l.).

Liudytojos G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu V. R.. 2023-06-28, nuo 14 val., buvo išvykusi į darbą, namo grįžo apie 00:30 val. Jos sugyventinis 2023-06-27 buvo išvykęs pas brolį į Kybartus ir ji jo nematė iki tol, kol 2023-06-29, apie 00:30 val., grįžo namo iš darbo ir rado sugyventinį namuose miegantį. Kur jos sugyventinis buvo 2023-06-28, dienos metu, ji nežino, nes prieš tai buvo likęs pas brolį ir minėjo, kad ten dirbs. Ar jis buvo nuėjęs pas draugą M. P., nežino, jie bendrauja ir susitinka, bet ar vakar buvo, nežino, nes sugyventinio nematė (I tomas, 103-107 b. 1.).

Policijos pareigūno 2023-06-28 Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo aprašyta informacija, kad 2023-06-28 į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatą gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), prieš 1 val. 57 m. pranešėją sumušė kaimynai, sumušta galva, kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu rastas pranešėjas A. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,71 prom. girtumas. Asmuo paaiškino, jog jį sumušė tame pačiame name gyvenantys kaimynai. A. N. pristatytas į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių ir dėl galimai galvos traumos buvo išvežtas į Kauno LSMUL Kauno klinikas (I tomas, 9-14 b. l.).

2023-06-28 Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta informacija, kad apžiūrima įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav. Kambaryje yra matoma lova. Ant paklodės, ties pagalve, matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, ant pagalvės taip pat matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (I tomas, 18-31 b. l.).

Policijos pareigūno 2023-06-29 Tarnybiniame pranešime aprašyta informacija, kad tiksli įvykio vieta, kurioje buvo sužalotas A. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra adresu (duomenys neskelbtini). Butas kuris priklauso G. A., gim. (duomenys neskelbtini)., o ne (duomenys neskelbtini) (I tomas, 34-35 b. l.).

2023-06-29 Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta informacija, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus lovą, matomas margos spalvos užtiesalas. Nuklojus šį užklotą, matoma šviesios spalvos su raštais antklodė, kurią apžiūrėjus, taip pat jokių nusikaltimo pėdsakų nerasta. Po šia antklode, matoma dar viena šviesiai mėlynos spalvos antklodė, kurią apžiūrėjus matomos rusvos spalvos dėmės, galimai kraujo. Po šia antklode yra šviesiai mėlynos spalvos paklodė, kurią apžiūrėjus taip pat yra matomos rusvos spalvos dėmės, galimai kraujo. Apžiūrėjus kambario grindis bei esančią šalia lovos medinę spintelę yra pastebimos rusvos spalvos dėmes. Iš įvykio vietos paimta: antklodė, paklodė, nuoplovos (2 vnt.) (I tomas, 36-42 b. 1.).

2023-06-29 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole aprašyta informacija, kad A. N. pagal išorinius požymius atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (V. R.), tačiau tiksliai nurodyti negali. Nuotraukoje Nr. 2 asmuo panašus pagal veido formą, akis, šviesius plaukus (I tomas, 127-132 b. l.).

2023-06-29 Asmens apžiūros protokole aprašyta informacija, kad V. R. ant dešinės kojos šlaunies matosi nežymus paraudimas. Žiūrint į rankas pastebėta, kad ant plaštakų yra susidariusios žaizdos bei užkrešėjęs kraujas, ant dešinės rankos plaštakos ties krumpliais matosi akivaizdus patinimas (plaštaka padidėjusi). Daugiau sužalojimų ant matomų kūno vietų nepastebėta (I tomas, 147-151 b. l.).

2023-09-27 Specialisto išvada Nr. G507/2023(09), kad A. N. klinikiniais duomenimis konstatuota dauginiai lūžimai, apimantys kaukolės ir veido kaulus-skruostikaulio, kaktikaulio išorinės plokštelės, akiduobės viršutinės, vidinės bei išorinės ir apatinės sienelių, nosies kaulų lūžimai, o taip pat muštinė žaizda bei kraujosruva kairio antakio srityje buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir, dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo kairės akiduobės viršutinės sienelės srityje, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą: sužalojimai yra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei (I tomas, 121-122 b. 1.).

2023-10-03 Specialisto išvadoje Nr. pG 546/2023(09) nurodyta, kad A. N. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu.

2023-07-27 Daiktų apžiūros protokole aprašyta informacija, kad paklodės gale, kuriame yra užtrauktukas, matomos netaisyklingos formos ir dydžio rudos spalvos dėmės, galimai kraujo. Antklodės viename gale matomos netaisyklingos formos ir dydžio rudos spalvos dėmės, galimai kraujo (I tomas, 159-169 b. 1.).

A. N. ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbio suvestine (BPC- bendrojo pagalbos centro darbuotojas, A.N.-A. N., Vyriškis-nenustatyta tapatybė):

BPC – vienas, vienas, du.

A. N. - taip.

BPC - klausau.

A. N.- Virbalį greitąją ir policiją kvieskit.

A. N. - nu mane sudaužė čia.

A. N. - prieš valandą laiko.

BPC -prieš valandą Virbalis gatvė jūsų ir namo numeris ar lauke kur vyko muštynės?

A. N. -bute.

A. N.- (duomenys neskelbtini).

Vyriškis (duomenys neskelbtini).

A.N (duomenys neskelbtini).

BPC - (duomenys neskelbtini).

A. N- taip.

BPC - tai asmenys, kurie sumušė jus pasišalino ar vietoj vis dar yra?

A. N. - yra čia kaimynystėj yra.

A. N.-jo.

A. N. - oi galva ir visas kraujuoju.

A. N. - taip.

A. N. - ne nėra jokio kodo.

A. N. -pirmam.

A. N. - A. N..

BPC - A. N..

A. N. - taip.

BPC -laukite policijos, informuojame, viso.

A. N.-...neaiškus žodis..,(I tomas, 145-146 b. l.).

Nenustatyta, kad kaltinimo ribose nukentėjusysis A. N. ir anksčiau nurodyti asmenys (liudytojai M. P., T. V., G. A., V. S.) ikiteisminio tyrimo metu dėl kokių tai priežasčių galėjo sakyti V. R. atžvilgiu netiesą. Šių (nukentėjusiojo ir liudytojų) paaiškinimai pakankamai išsamūs, neprieštarauja V. R. teisiamojo posėdžio metu duotiems paaiškinimams. Nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai patvirtina teismo anksčiau aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl teismas anksčiau aprašytais nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimais dėl nukentėjusiajam sunkaus sveikatos sutrikdymo tiki ir juos vertina kaltinamojo V. R. kaltės įrodymais.

Anksčiau išvardintoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neprieštarauja tarpusavyje, kitiems byloje surinktiems duomenims, - minėtiems nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimams. Nenustatyta, kad šie rašytiniai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismas minėtą rašytinę medžiagą taip pat vertina kaltinamojo V. R. kaltės įrodymais.

Teismas, ištyręs anksčiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais (šių visuma) įrodyta V. R. kaltė, kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu padarius nukentėjusiajam A. N. sunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys, esant nukentėjusiojo A. N. provokuojantiems veiksmams, V. R. veiksmai aiškiai rodo, kad jis, šiuos darydamas, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, būtent teismo nustatytu laiku, kaltinime nurodytoje vietoje, teismo nustatytu būdu, norėjo neapibrėžtai, nekonkrečiai kilusioms pasekmėms, sutrikdyti A. N. sveikatą. V. R. kaltei įrodyti pakanka byloje surinktų įrodymų; jo anksčiau aprašyta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.

V. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuo pat pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi; savo noru atlygino padarytą nukentėjusiajam A. N. žalą ir už šio gydymą pagal susitarimą atlygina Kauno teritorinei ligonių kasai išlaidas; jog anksčiau aprašytos veikos padarymui turėjo provokuojantis A. N. elgesys. V. R. atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė : tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Kaltinamasis V. R. padarė sunkų nusikaltimą tiesiogine, neapibrėžta tyčia. Šiuo atveju neįrodyta, jog V. R. iš anksto turėjo tikslą, motyvą A. N. sunkiai sutrikdyti sveikatą. Esant A. N. neblaiviam ir provokuojant V. R. konfliktuoti, V. R. anksčiau aprašytą nusikaltimą įvykdė spontaniškai.

Teismas įvertina aplinkybes, jog V. R., anksčiau teistas, nustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teistumas išnykęs, jis yra palyginus jauno amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini), dirba, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei yra dar trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jį neigiamai charakterizuojančių duomenų tiek iš gyvenamosios vietos atitinkamo pareigūno, darbuotojo, tiek iš darbdavio byloje nėra. Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą pavojingesnio administracinio nusižengimo nepadaręs, atitinkamai priklausomybės ligų centro, psichiatrijos skyriaus įskaitose nėra įrašytas.

Be to, teismas skirdamas V. R. bausmę atsižvelgia į tai, jog jis su A. N. susitaikė, šis jam atleido, nėra duomenų, jog šiam dėl nusikaltimo liko sunkūs padariniai. Be to byloje yra A. N. ir V. R. rašytinis susitaikymas, - jog V. R. A. N. sumokėjo 300 Eur žalai atlyginti, jis V. R. pretenzijų neturi.

Visų šių aplinkybių visuma rodo mažesnį V. R. padaryto nusikaltimo ir jo paties asmenybės pavojingumą. V. R. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius, neatitiktų teisingumo principo reikalavimus.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, V. R. už nusikaltimą skirtina švelnesnė bausmė, nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, būtent bauda. Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šioms sąlygoms aplinkybės byloje nustatytos. Todėl V. R. bausmė – bauda, mažinama vienu trečdaliu.

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 2374,09 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš V. R. paliekamas nenagrinėtu, nes byloje yra duomenys, jog 2023-09-28 Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartimi V. R. įsipareigojo atlyginti 2374,09 Eur žalą per 24 mėnesius nuo 2023-09-28.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, -

nusprendė:

pripažinti V. R. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už sunkų sveikatos sutrikdymą ir už tai jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 150 MGL dydžio, t. y. 7500 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą V. R. bausmę - 150 MGL dydžio, t. y. 7500 Eur, baudą, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 100 MGL dydžio, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į V. R. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2023-06-29 d. 18.15 val. iki 2023-06-30 d. 11.50 val., t. y. keturis MGL dydžius baudos, ir laikyti, kad keturis MGL dydžius baudos V. R. atliko.

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 2374,09 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš V. R. palikti nenagrinėtu.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti :

Iš įvykio vietos paimtus: antklodę, paklodę, nuoplovas (2 vnt.) (I tomas, 36-42 b. l.), saugomus Marijampolės apskrities VPK (I tomas, 170-171 b. l.), sunaikinti;

V. R. DNR ėminį, paimtą 2023-06-30 protokolu (I tomas, 152 b. l.), saugomą Marijampolės apskrities VPK (I tomas, 170-171 b. 1.), sunaikinti;

Maikę, šortus, šlepetes, savanoriško daiktų, dokumentų paėmimo protokolu paimtus iš V. R. (I tomas, 153-155 b. 1.), saugomus Marijampolės apskrities VPK (I tomas, 170-171 b. 1.); gražinti V. R.;

Kedus, kojines, šortus, maikę, savanoriško daiktų paėmimo protokolu paimta iš M. P. (I tomas, 156-158 b. 1.), saugomus Marijampolės apskrities VPK (I tomas, 170-171 b. l.); grąžinti M. P.;

Diską su įrašytu pokalbiu tarp Bendrojo pagalbos centro ir nukentėjusiojo (I tomas, 49 b. l.) palikti saugoti prie bylos.

V. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens paso) paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti; nuosprendžiui įsiteisėjus, šias priemones V. R. atžvilgiu panaikinti, jam grąžinti prie bylos pridėtą asmens pasą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.