Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, teistas 2017 m. gruodžio 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 20 MGL (753,20 Eur) bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, ir

Š. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji G. G. ir Š. R. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. sausio 26 d. laikotarpyje nuo 11 val. 00 min. iki 12 val. 00 min. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Š. R. tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. K. į veidą, po ko G. G. gulinčiam ant grindų G. K. tyčia sudavė ne mažiau 4 kartus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, panašiu į beisbolo lazdą, per kojas ir vieną kartą per kairės rankos riešą, o Š. R. tyčia sudavė ne mažiau 5 kartus koja nukentėjusiajam į galvos sritį, šiais bendrais veiksmais padarydami G. K. abiejų akių vokų, krūtinės ląstos ir pilvo kairės pusės, dešinės šlaunies kairės blauzdos poodines kraujosruvas, dešinės akies junginės kraujosruvą, abiejų akių muštines žaizdas, daugybinius veido kaulų skeveldrinius, impresinius lūžius: abiejų akiduobių, abiejų žandinių ančių sienelių, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos, nosikaulių, nosies pertvaros (Le Fort III tipas), dešinės plaštakos II piršto vidurinio pirštakaulio lūžį, kairio šeivikaulio lūžius ir taip tyčia sunkiai sutrikdė G. K. sveikatą. Tokiais savo veiksmais G. G. ir Š. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susitiko ryte su Š., išgėrė alaus gan nemažai. Tai buvo sausio 26 d. rytą. Pradėjo kalbėti apie buvusią draugę N., apie tai, kad buvo sudaužyta, jam, išgėrusiam susisuko šaratai ir nuvažiavo pasikalbėti su juo. Nuvažiavo, bet nepasikalbėjo, o veiksmais parodė. Nuvažiavus Š. pabeldė į duris, atidarė. Tuomet Š. paklausė, ar jis G., ir Š. jam (G.) trenkė. Kaip G. įėjo į vidų nepamena, sakė, kad nukentėjusysis jį čiupo ir metė ant žemės. G. pamena, kad kelis kartus trenkė per kojas su beisbolo lazda nukentėjusiajam. Š. su juo kalbėjo, iš kojos spyrė. G. jam trenkė per ranką. Vėliau liepė išeiti iš namų ir išvažiavo. G. kokius tris kartus sudavė nukentėjusiajam per blauzdas, per ranką ir per nukritusį ant žemės telefoną. G. parodė, kad išgėręs buvo normaliai – penkias pūsles stipraus alaus, o gal ir daugiau. Važiavo su taksi. Taip pasielgė, nes nukentėjusysis G. K. prieš tai buvo sudaužęs jo draugę N.. N. brolis buvo atsiuntęs nuotrauką jos sudaužytos. G. K. gyveno pas N.. Prieš tai G. su juo kalbėjo telefonu. Kunavičius jam sakė „tu man neaiškink“, visokiais žodžiais siuntinėjo ir net tuo metu girdėjo kaip N. mušė. G. ir R. važiavo pakalbėti su K., kad jis nekeltų rankos prieš moterį. Norėjo pasikalbėti, jei ras jį namie, bet gavosi ne žodžiais, o veiksmais. G. teismo posėdyje patikslino, kad duris atidarė G.. Jis pats stovėjo laiptinėje, toliau nuo durų, kad nematytų, o G. stovėjo namuose, koridoriuke. Pirmas sudavė į veidą K. Š.. Kai Š. pabeldė į duris ir atidarė duris G., G. parodė, kad stovėjo už poros metrų nuo durų koridoriuje ir jis paskutinis įėjo į namus. Rankose laikė beisbolo lazdą. Atsivežė, nes buvo girdėjęs tokių kalbų, kad G. mėgsta imti peilius. Turėjo pasiėmęs lazdą apsidraudimui. R. smūgio - jis to tarpo nepamena, nes sakė, kad kai jis įėjo, K. G. čiupo ir partrenkė į žemę. Kur stovėjo tuo metu R. nepamena dėl girtumo. Ji atsistojo ir puolė K. bei kelis kartus sutrenkė jam per abiejų kojų blauzdas iš nugaros. Trenkė beisbolo lazda. R. spyrė gulinčiam K. ties veido sritimi. K. beisbolo lazda per kojas G. sudavė du kartus ir per kairę plaštaką. K. jau buvo ant žemės. Kas parvertė K., jis nepamena. G. sudavė K. gulinčiam ant pilvo. G. stovėjo kairėje pusėje ir sudavė per kairę K. ranką. R. stovėjo šalia ir spyrė K. ties veido sritimi. Kai jis spardė K., G. klausė G., kodėl jis taip padarė. Kiek kartų sudavė R. jis nepamena. G. K. į galvą nedaužė, pirštą sulaužyti galėjo. G. sakė G. išeiti iš namų, šis atsistojo ir išėjo. Po kambarius nevaikščiojo, lazdą išmetė. Policijos pareigūnai su juo nevažiavo ir lazdos neieškojo. Labai gailisi taip padaręs. Į galvą nukentėjusiajam nedaužė.

Kaltinamasis Š. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad girdėjo, ką sakė G. G.. Kai G. atidarė, jis jam davė į veidą. Jis pradėjo atgal trauktis. Tada G. į vidų puolė. Kai jis nuėjo į tą kambarį, G. jau buvo G. G. parsigriovęs. R. parodė, kad K. nuo G. numetė ir K. sudavė į galvą. Tuomet jie jau abu puolė K.. Sudavė į galvą 5-6 kartus, kaip parašyta kaltinime. Kambaryje buvo kažkoks draugas, bet jis nesikišo visiškai. R. nelabai pamena, ar kalbėjo už ką, bet nukentėjusysis, R. manymu, suprato už ką gavo. Nukentėjusysis kai grįžo iš užsienio gyveno pas N., paprašė pabūti kažkiek laiko, kol ras butą, darbą, bet tai užsitęsė pusantrų metų ir pradėjo veidą jai daužyti. Kaltinamieji G. ir Ra. iš pradžių pasakė „žinai už ką“. Kaltinamasis Š. R. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš tai yra matęs nukentėjusįjį K. du kartus. Jis ir G. G. susitarė iš ryto, t.y. devintą - aštuntą valandą. Jis susitiko su G. ir išgėrę alaus nusprendė važiuoti. N. yra pažįstama, pažįstamo draugo sesuo. Draugas tuo laiku buvo Vokietijoje. R. buvo išgėręs 4-5 alaus. Pasitaiko, kad geria savaitgaliais. Taip gavosi, kad jis pirmas sudavė K.. G. G. iš karto turėjo beisbolo lazdą. Jie vežėsi beisbolo lazdą su taksi. Iki Ukmergės kaltinamuosius vežė Š. R. draugas. Nuo Ukmergės važiavo su taksi. Kai R. sudavė K., jis traukėsi atgal į kambarį, kur viskas įvyko. G. iš paskos puolė. R. uždarė duris. Nukentėjusysis jau buvo G. įsitraukęs į kambarį ir parsigriovęs. R. spėjo G. G. numesti nuo nukentėjusiojo. Tada jau su G. abu puolė K.. Š. R. parodė, kad davė per galvą, o G. per kojas, per ranką su lazda. R. buvo apsiavęs kedais. Daugiau trypė negu spardė. Ligonių kasai žalos neatlygino, yra dirbantis, padarytą žalą ligonių kasai atlygins. Kai pabaigė mušti, kaltinamieji liepė K. išeiti į lauką. Jis išėjo, bet dar liko laiptinėje, o kaltinamieji išvažiavo. K. buvo kruvinas. Kaltinamųjų batai buvo kruvini. Policija nepaėmė jų batų ar drabužių. Namo grįžo su tuo pačiu taksi. Taksistas nematė jų kruvinų batų. G. nešėsi užsikišęs lazdą atgal į taksį. Po įvykio nebendravo su nukentėjusiuoju. Bandė jo ieškoti, kad už telefoną sumokėti, bet niekas nežino, kur jis yra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamieji.

Be kaltinamųjų G. G. ir Š. R. prisipažinimo jų kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis ir N. M. kartu gyvena apie metus laiko. Jie yra sugyventiniai, kartu bendrai veda namų ūkį. Gyvenant kartu su N. M. tarp jų būdavo įvairių nesutarimų. 2019 m. rugpjūčio - spalio mėn., tikslios datos neprisimena, jis sužinojo, kad N. M. buvo išvykusį į ilgalaikį pasimatymą su savo vyru, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, nors jam buvo pamelavusi, kad vyksta pas savo seserį. Dėl to, kad N. M. jam buvo pamelavusi, jis supykęs ją sumušė, t. y. ranka jai į veidą buvo sudavęs ne mažiau kaip tris smūgius. Tuo metu kai jis mušė N. M., abudu buvo neblaivūs, nes pas kaimynę I. L. vartojo alkoholį. Tą kartą N. M. mušė I. L. namo laiptinėje. Nors jis ir buvo sumušęs N. M., tačiau vėliau jie susitaikė, gyveno kartu be jokių piktumų. 2020 m. sausio 24 d. vakare pas jį į svečius buvo atvažiavęs neblaivus jo draugas J. P., pravarde „P.“. Jis, J. P. ir N. M. tą vakarą išgėrė vieną butelį degtinės. Antro butelio nebe išgėrė, nes J. P. pasigėrė. Sekančios dienos ryte, t. y. 2020 m. sausio 25 d., N. M. pasakė, kad nori važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas draugę. N. M. į (duomenys neskelbtini) su taksi išvažiavo apie 10 - 11 val. Jis ir J. P. likę vieni gėrė. Sekančią dieną, t. y. 2020 m. sausio 26 d., ryte išgėrė vakarykščio likusio alaus. J. P. buvo kartu su juo. Kaimynė O. B. jo prašymu nupirko gėlių, kurias gimimo dienos proga ruošėsi padovanoti N. M.. Belaukiant jos, apie 11 - 12 val. išgirdo beldimą į duris. Atrakinus duris, į butą įėjo ne mažiau kaip du nepažįstami vyriškiai, t. y. pirmiausiai į butą įėjo vienas vyriškis, kurio plaukai šviesūs, trumpi. Pamena, kad šis vyriškis jo paklausė, ar jis yra G.. Jis atsakė „taip“. Po to, kai atsakė „taip“, iš karto šis minėtasis vyriškis jam sudavė vieną smūgį į veidą. Nuo šio smūgio jis pritūpė koridoriuje, prie virtuvės durų. O kai atsistojo, lygtai tas pats vyriškis vėl jam sudavė. Tačiau į kurią vietą jam sudavė ir su kuo, t. y. ar su ranka, ar su kokiu nors daiktu, jis to neprisimena, nes jau po pirmojo jam suduoto smūgio jam svaigo galva ir dėl to kas vėliau vyko, visko gerai neprisimena. Po to pamena, kad kažkaip atsidūrė kambaryje, t. y. gulėjo ant grindų. Jautė, kad yra mušamas su lazda. Kas jį mušė su lazda, jis nematė, nes gulėjo ant pilvo. Kiek jis pats pamena, jam buvo suduota ne mažiau kaip penki smūgiai lazda į nugarą, kojas, rankas. Be to, kambaryje buvo dar vienas vyriškis, kurio plaukai tamsūs. Ar šis tamsių plaukų vyriškis jį mušė, jis to neprisimena, tačiau pagal tai kaip stipriai jis buvo sužalotas, mano, kad šis tamsių plaukų vyriškis taip pat jį mušė, t. y. mano, kad jis jį spardė. Kiek jis pats prisimena, tuo metu kai jis buvo mušamas, J. P. buvo tame pačiame kambaryje, sėdėjo ant lovos. Tačiau vėliau J. P. jam buvo sakęs, kad tie vyriškiai, kurie jį mušė, jam buvo liepę eiti į virtuvę. Jis neprisimena, ar bent vienas iš jį mušusių vyriškių ką nors sakė už ką jį muša. Jis pats tuo metu nieko nežinojo ir nesuprato už ką yra mušamas. Dėl jam padarytų sužalojimų iki 2020 m. vasario 11 d. buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Gydymo išlaidų neturėjo. Tačiau turi pretenzijų dėl sudaužyto jo mobiliojo telefono „LG“. Šiuo metu jo vertės nežino, t. y. nežino kokia jam padaryta žala dėl telefono sudaužymo. Asmenims, kurie jį sumušė, jis neturi jokių pretenzijų, išskyrus tai, kad pageidauja, jog jie jam atlygintų žalą dėl sudaužyto mobiliojo telefono arba nupirktų kitą tokį pat telefoną. Jis galėtų atpažinti vyriškį, kuris buvo šviesių plaukų, kuris pirmas jį pradėjo mušti. Šį vyriškį galėtų atpažinti pagal bendrus jo veido bruožus. Antrojo vyriškio veido neįsidėmėjo, išskyrus tai, kad jo plaukai buvo tamsus, be to jis buvo apsirengęs ryškios spalvos drabužį (I tomas, b. l. 78-80, 81). 2020 m. vasario 25 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis G. K. parodė, kad jis nori pasakyti, kad yra rūkantis. Šiaip jis rūko cigaretes, pirktas parduotuvėje. Jo draugas J. P. rūko MINSK cigaretes. Jis negali pasakyti, kieno rūkytos cigaretės nuorūką įvykio vietos apžiūros metu paėmė policijos pareigūnai. Bet gali būti, kad tą dieną kai gėrė alkoholį, jis ir pats rūkė draugo cigaretes. Jie šiaip rūko namų virtuvėje. Kituose kambariuose stengiasi nerūkyti, nes jo sugyventinė neleidžia to daryti. Jis nežino, ar tie jį užpuolę ir sumušę vyrai jo namuose rūkė. Jam atrodo, kad ne, negali pasakyti. Taip pat nori pasakyti, kad kiek prisimena išgirdo beldimą į duris. Priėjęs ir atidaręs duris, už jų pamatė vieną vyriškį tokių šviesių, apyšviesių plaukų spalvos. Daugiau apie jį nieko negali pasakyti, neįsidėmėjo. Jis jo paklausė, ar jis yra G.. Jis jam atsakė, kad taip. Tada jis jam vieną kartą, jam atrodo, kažkurios rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Tuo metu kai jis jam sudavinėjo tą smūgį, jis buvo vienoje durų pusėje (buto koridoriuje), o jis buvo kitoje pravirų durų pusėje (laiptinėje). Po jo smūgio jis pradėjo eiti atgal nugara ir atsitrenkė ar tai nugara, ar tai šonu į koridoriaus sieną. O tada jis jau nebežino, nebegali tiksliai ir nuosekliai pasakyti kas kaip buvo. Atsimena, kad kažkaip atsirado kambaryje, kuriame prieš tai gėrė alkoholį su draugu. Ir tada jau tik atsimena, kad jį gulintį ant pilvo, ant grindų muša. Jis juto smūgius tikrai ne rankos. Gal kojomis, o gal ir su kokiu daiktu jam buvo suduota. Pats jis nematė su kuo tiksliai jam buvo suduota ar įspirta. Jis tikrai pajuto nemažiau kaip 5 spyrius į įvairias kūno vietas. Tada jis ar visu kūnu pasisuko, ar tik galvą pasuko ir pamatė, kad kambaryje be to jaunuolio, kuriam atidarė buto duris, be ant sofos sėdinčio jo draugo yra dar vienas vyriškis, kurio prieš tai jis nematė. Ar tas kitas vyriškis jam ką nors darė jis nežino, nes nematė. Tuo metu kai buvo mušamas, J. P. sėdėjo ant sofos už kokių 3 metrų nuo jo. Tik po viso įvykio iš kažko kaime sužinojo, kad jį mušė beisbolo lazda. Kas jam tai pasakė, jis neprisimena. Mobiliojo ryšio telefoną kai atidarinėjo tam vyriškiui duris, jis turėjo rankoje. Paskui atsimena, kad jo telefonas jam gulint ant grindų gulėjo prie jo. Jis neatsimena, kad jam kas ką darytų su tuo telefonu. Kokiu būdu jis sudužo ar buvo sudaužytas tyčia jis nežino, nes neprisimena. Prieš tai, kai atidarė duris tam vyriškiui telefonas buvo sveikas. Daugiau nieko pasakyti negali, nes neprisimena. Kai jam pareigūnai pateikė atpažinti asmenis pagal nuotraukas, jis nurodė labai panašų asmenį, į tą kuriam tą dieną, kai buvo sumuštas, jis atidarė savo buto duris. Anksčiau jis jo nebuvo matęs. Savo sugyventinės ankstesnių draugų jis nepažįsta. Jo sugyventinė niekada jam nėra sakiusi, kad jei jis su ja blogai elgsis tai ji kam nors pasiskųs dėl jo elgesio. Dar prieš jo sumušimą, jam sugyventinė yra sakiusi, kad kažkam pasisakė, kad jis buvo ją sumušęs. Bet kam ji tai pasakojo, ji nenurodė. Po to kai buvo sumuštas, jie su sugyventine įvykio neaptarinėjo. Jis paskutiniu metu su niekuo konfliktų neturėjo, todėl mano, kad sumuštas buvo todėl, kad beveik prieš metus laiko sumušė savo sugyventinę. Kodėl jį už tai sumušė kažkas po tokio ilgo laiko, pasakyti negali. Iki to įvykio jokių keistų ar grasinančių žinučių ar skambučių jis nebuvo sulaukęs. Sudaužytą telefono aparatą jis vertina 100 Eur, taip pat 100 Eur jam kainavo kelionė iš ligoninės į namus. Ieškinį byloje pateiks vėliau, kai suskaičiuos visus patirtus nuostolius (I tomas, b. l. 87-89, 90).

Liudytojas J. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad G. K. pažįsta gal 10 metų. Jie nėra labai artimi draugai, tačiau kartas nuo karto neplanuotai susitinka. Šiais, tai yra 2020 metais, jis su G. jo namuose vartojo alkoholį. Alkoholį jo namuose vartojo dvi dienas. Tomis dienomis jie gėrė alų. Alų gėrė visokį ir stiprų, ir silpną. Išgėrė jo didelį kiekį. Kokį kiekį alaus išgėrė negali pasakyti, neprisimena. Gėrė abu panašiai lygiomis dalimis. Antrą ar trečią alkoholio gėrimo dieną G. buvo sumuštas savo namuose. Kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuštas negali pasakyti, nes nuo girtumo neprisimena. Kur tiksliai buvo tuo metu, kai G. buvo mušamas, neprisimena, gal ir tame pačiame kambaryje, o gal ir virtuvėje. Kiek žmonių G. mušė ir kokiu būdu tikrai neprisimena, du, o gal trys. Tų žmonių jis nepažįsta. Anksčiau matęs tų žmonių nebuvo. Tai buvo vyrai, gal 20, o gal 30 metų amžiaus. Nei jų ūgių, nei plaukų spalvos, nei drabužių, nei veidų negali apibūdinti, nes jis į tuos vyrus net neįsižiūrėjo. Jis tiesiog nekreipė dėmesio. Tai G. reikalai buvo, jis aiškinosi. Prie jo niekas nelindo, prieš jį niekas nesmurtavo. Buvo kažkoks chaosas, jie rėkė vienas per kitą. Rėkė tiek tie vyrai, tiek G., todėl jis nesuprato apie ką vyksta kalba. Jis tikrai negali pasakyti kiek kartų, į kurias kūno vietas ir kuo buvo suduota G.. Kai tie vyrai atsirado G. bute jie nieko rankose neturėjo. Jų rankose jokių lazdų nematė. Jis, kiek atsimena, G. tuos vyrus įsileido pats. Prieš įsileisdamas tuos vyrus, G. nieko neminėjo, kad kažko dar laukia. Po to kai G. juos įsileido, labai greitai viskas įvyko. Liudytojas parodė, kad kažkuriuo momentu jis atsistojo ir išėjo iš kambario į virtuvę. Kiek atsimena, kai jis ir G. gėrė alkoholį, tai jis visą laiką prie savęs turėjo telefono aparatą. Tas aparatas buvo sveikas. Kokiu būdu paskui tas telefono aparatas sudužo jis nežino, nes nematė. Tomis dienomis jie ne tik gėrė alkoholį, bet ir rūkė. Ką rūkė tikrai nepasakys, gal ir Minską rūkė. Ar G. namuose rūkė tie jį sumušę vyrai nežino, nematė, todėl negali pasakyti. Po įvykio iš pokalbio su G. jis suprato, kad jis tų jį sumušusių vyrų nepažinojo. Dėl kokios priežasties buvo sumuštas G., jis nežino. G. sugyventinės jis asmeniškai nepažįsta, tik žino kaip atrodo, matė ją kelis kartus. Jos buvusių draugų nepažįsta. Pažįstamų (duomenys neskelbtini) kaime jis neturi. Tomis dienomis, kai jis ir G. jo namuose gėrė alkoholį, jo sugyventinės namuose nebuvo, jam atrodo ji buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini) (II tomas, b. l. 3-5, 6).

Liudytoja O. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 26 d. apie 10 val. 30 min., jai būnant namuose, kažkas pasibeldė į duris. Atidariusi duris į vidų užėjo visas kruvinas G. K. ir J. P.. J. paprašė iškviesti GMP, nes G. sumušė. Ji iškart nieko nelaukusi iškvietė GMP. J. jai prasitarė, kad G. sumušė jo namuose iš (duomenys neskelbtini) mstl. atvykę du asmenys, vienas stambesnio sudėjimo už kitą. Dar sakė, kad kažkuris mušė beisbolo lazda, sakydamas „čia tau už savo bobos mušimą“. Šiuos žodžius supranta, kad jį sumušė už jo sugyventinės N. M. sumušimą (gal G. ją buvo seniau sumušęs, nežino). Namuose N. nebuvo, nes ji su vaikais nuo vakar vakaro išvykusi į (duomenys neskelbtini) pas savo mamą. Kokiu automobiliu tie asmenys buvo atvykę nenurodė, kaime sutikti kaimynai, taip pat jai sakė, kad nieko nematė. Kaip supranta, J. ir G. minėtame bute buvo tik dviese. Kas įvyko, galėjo matyti tik J.. Atvykus GMP, G. dėl sumušimų negalėjo prašnekėti (I tomas, b. l. 167-168, 169).

Liudytoja N. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra ištekėjusi už N. M., kuris nuo 2004 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Kas du mėnesius ji vyksta į (duomenys neskelbtini), pas N. M. į ilgalaikį pasimatymą, kuris trunka vieną parą. Todėl nuo vakar iki šiandienos ji buvo išvykusi į ilgalaikį pasimatymą su vyru. Ji ir G. K. kartu gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. Gyvenant kartu su G. K., ji jam nieko nesakė, kad vyksta į ilgalaikius pasimatymus su N. M.. Pameluodavo, kad vyksta pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). O N. M. taip pat nieko nežino, kad ji gyvena kartu su G. K.. G. K., gyvendamas kartu su ja, niekur nedirbo, jokių pajamų neturėjo, tačiau padėdavo ūkio darbuose, t. y. prižiūrėdavo jos du nepilnamečius vaikus. Be to, abudu kartu eidavo į mišką malkauti. Ji ir G. K. buvo sugyventiniai. Šiaip jie nesipykdavo, tačiau būdamas neblaivus G. K. būdavo agresyvus, t. y. jis jai imdavo reikšti priekaištus, kad tuo metu kai jis metus laiko dirbo (duomenys neskelbtini), ji bendravo su kitais vyriškiais. 2019 metais, panašiai rugsėjo mėn., G. K. buvo ją sumušęs, tačiau į policiją nesikreipė, į gydymo įstaigas taip pat nesikreipė. 2020 m. sausio 25 d., apie 10 - 11 val. su taksi ji ir jos du nepilnamečiai vaikai išvyko į (duomenys neskelbtini), t. y. pas I. U. ir jos dukros E. K. tėvą K. K.. Pas juos ji nuvyko švęsti savo gimimo dienos, kuri buvo sausio 25 d. G. K. kartu su ja į Veprius švęsti jos gimimo dienos neėmė dėl to, kad jam esant girtam su juo susipyksta. Prieš jai išvykstant į (duomenys neskelbtini) švęsti jos gimtadienio, G. K. žinojo, kad būtent dėl to ji išvyksta į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jos gimtadienį jie šventė trise, t. y. ji, I. U. ir K. K.. I. U. ir K. K. ji nieko nesakė apie G. K., kad jį paliko savo namuose, t. y. jie nežinojo, kad ji dar vis tebegyvena su juo - G. K.. (duomenys neskelbtini) nuo savo pažįstamų ir artimųjų ji slėpė, kad vis dar gyvena kartu su G. K.. Pastaruoju metu tarp jos ir G. K. nebuvo jokių piktumų, gerai sutardavo. 2020 m. sausio 26 d. ji ir jos vaikai buvo pas I. U. ir K. K.. Sausio 27 d. apie 10 - 11 val. ji su vaikais grįžo į (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena. G. K. namuose nebuvo. Apie tai, kad buvo sumuštas G. K., jai pranešė kaimynės O. B. dukra. Be to, O. B. dukra sakė, kad kartu su G. K. buvo jo draugas J., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Kas sumušė G. K., ji nežino ir nieko neįtaria. Nuo sausio 25 d. jos mobilusis telefonas yra sugedęs, t. y. jis neįsijungia, dėl to juo negali naudotis (I tomas, b. l. 155-157 158). 2020 m. vasario 26 d. papildomai apklausta liudytoja N. M. parodė, kad apie tai, kad G. kažkada ją sumušė, ji nešnekėjo jau seniai. Per savo gimtadienį, kurį šventė (duomenys neskelbtini), ji tikrai niekam nepasakojo apie tai, kad vis dar gyvena su G. ir tikrai nekalbėjo, kaip jis su ja elgėsi. Buvo švenčiamas jos gimtadienis ir jie tikrai neaptarinėjo rimtų ir jai skaudžių temų. Į savo gimtadienį G. ji neėmė, kadangi jie negali būti kartu vienoje vietoje kai išgeria alkoholio, nes tada pradeda pyktis. Apie tai, kad ją G. yra sumušęs, ji kažkada senai, neatsimena kada, buvo papasakojusi savo buvusiam sugyventiniui K. K.. Ji taip pat nori pasakyti, kad kai ji šventė savo gimtadienį, K. ir jo sugyventinės namuose tai vienu momentu jos pasveikinti taip pat buvo atėję du jos pažįstami. Vienas jų G. G., su kuriuo ji prieš keturis metus draugavo ir viso pradraugavo metus laiko, bei Š. R.. Kol gyveno (duomenys neskelbtini), pas tėvus, Š. R. gyveno toje pačioje gatvėje kaip ir ji, jie buvo beveik kaimynai, todėl pabendraudavo. Kai jie šventė jos gimtadienį, ji jiems, tai yra nei G. G., nei Š. R. tikrai nepasakojo apie tai, kad G. ją skriaudžia. Jie abu jos gimtadienyje pabuvo neilgai, gal porą valandų ir išvyko. Kai jie išėjo, jau buvo tamsu. Kiek valandų buvo nepasakys, gal apie 23 val. 00 min. Kai ji grįžo į namus po G. sumušimo, ji juo rūpinosi kai jis buvo paleistas iš ligoninės. G. tuomet jai nekartą aiškino, kad jį primušė G. G. ir Š. R., kurie atvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Ji nežino, iš kur G. žinojo šių vyrų vardus ir pavardes. Ji nežino, ar G. kada yra matęs kurį iš šių vyrų. Š. R. tai gal ir galėjo matyti ir jį pažinoti, kadangi ji G. yra porą kartų nusivežusi į (duomenys neskelbtini) į savo motinos namus, į kuriuos pas jos brolį dažnai ateina kaimynas Š. R.. Ji nežino, kas ir kodėl G. primušė. Ji niekieno neprašė to daryti. Jei ji būtų norėjusi, ji iškarto būtų pasiskundusi kam nors ir paprašiusi, kad su G. pasikalbėtų, o ne po kiek laiko. Apie tai, kad gyvena su G. ir jis ją skriaudžia, ji savo vyrui, kuris sėdi kalėjime, (duomenys neskelbtini), niekada nėra sakiusi. Iš viso, kad G. vėl gyvena jos namuose (ji jį buvo nekartą išvijusi) ji niekam nepasakojo, apie tai galėjo žinoti tik kaimynai. G. G. per jos gimtadienį rūkė, jai atrodo, pilką KENT. Jis visada jas rūko. Š. R. rūkė, jai atrodo, kontrabandines NZ (auksinis pakelis). O G. rūko pirktines iš parduotuves MARK arba LD. Kas rūko MINSK nežino. Ji rūko pirktines iš parduotuves tokias kaip G.. Ką rūko J. P. nežino. Atsimena, prieš jai išvažinėjant į (duomenys neskelbtini), G. telefono ekranas buvo šiek tiek įskilęs, bet nesudužęs. Tą telefoną G. buvo pasiskolinęs iš kažkokio savo draugo (I tomas, b. l. 161-163, 164).

Liudytoja I. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. M. yra jos kaimynė bei jos draugė. Kuomet lankydavosi pas N. M., jos namuose matydavo G. K.. Ar jie buvo sugyventiniai, ji to nežino. Pati N. M. G. K. apibūdindavo kaip savo draugą. N. M. jai buvo sakiusi, kad sausio 25 d. vyks į (duomenys neskelbtini), tačiau pas ką jai to nesakė, nes ji jos apie tai neklausė. N. M. nieko nesakė apie tai, ar į (duomenys neskelbtini) ji ketina vykti kartu su G. K., ar be jo. 2020 m. sausio 25 d. ryte, grįžęs iš parduotuvės, jos draugas paklausė, ar jis galės išgerti kartu su G. K. ir jo draugu. Ji leido. Panašiai apie 10.00 - 10.30 val. į jos namus atėjo G. K. ir J., kurio pavardės nežino, tačiau žino, kad jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“. G. K. ir J. buvo neblaivūs, jie nieko nekalbėjo apie tai, kur ir su kuo kartu gėrė. G. K. ir J. atsinešė vieną 0,5 l talpos butelį degtinės ir vieną 1 l talpos butelį alaus. Degtinę ir alų jie gėrė trise, t.y. jos draugas, G. K. ir J.. Liudytoja pamena, kad G. K. kalbėjo, jog N. M. kartu su savo vaikais ketina vykti į (duomenys neskelbtini), tačiau jis nieko nekalbėjo apie tai, kodėl jis kartu su N. M. nevažiuoja į (duomenys neskelbtini). Apie 12.30 - 13.00 val., baigę gerti, G. K. ir J. išėjo. Ar jie dar ketino gerti, ji to nežino. Nei G. K., nei J. nieko nekalbėjo, ką jie dar ketina veikti tą dieną. Sekančią dieną, t. y. sausio 26 d., apie 12 val. buvo atėjęs J., kuris pasakojo, kad ryte, automobiliu kažkas buvo atvažiavę. Įėję į butą G. K. klausė, ar tai jis yra G., o jam – J. - liepė užsidaryti virtuvėje. J. nieko nesakė, ar jis visą laiką, kai buvo mušamas G. K., buvo užsidaręs virtuvėje. J. sakė, kad greitąją medicinos pagalbą iškvietė N. M. kaimynė O. B.. 2019 m. rudenį N. M. buvo sumušęs G. K.. Tą kartą N. M. paakiuose buvo mėlynės. Ji sakiusi, kad G. K. buvo girtas kai ją sumušė. Pastaruoju metu N. M. jai nieko nebuvo sakiusi, kad G. K. prieš ją naudoją smurtą. (I tomas, b. l. 174-176, 177).

Liudytojas K. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. M. yra buvusi jo draugė, be to ji yra jų dukros motina. Jis ir N. M. kartu pragyveno apie penkerius metus, iki panašiai 2009 metų. Nors ji ir N. M. kartu negyvena, tačiau bendrauja, nes jis rūpinasi savo dukra. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) su kita mergina, tačiau N. M. kartu su vaikais atvažiuodavo pas juos pasibūti. 2019 metais, lygtai rugpjūčio mėn., kuomet N. M. buvo atvykusi pas juos į svečius, ji rodė savo mobiliajame telefone esančias fotonuotraukas, kurių buvo lyg ir trys. Šiose trijose fotonuotraukose buvo užfiksuota sumuštos N. M. veidas. Sumušimai atrodė labai baisiai, t. y. jos abi akys buvo užtinusios nuo sumušimų, vos buvo prasimerkusios, lūpos nuo sumušimų ištinusios. Visas N. M. veidas buvo nusėtas tamsiomis mėlynėmis. Ji sakiusi, kad ją sumušė G., su kuriuo kartu gyveno. N. M. nesakė už ką ją buvo sumušęs G., tačiau iš jų dukros pasakojimo, jis suprato, kad G. N. M. buvo sumušęs už tai, kad ji neduoda pinigų išgėrimui, arba kuomet ji - N. M. - kažkur išeina iš namų, jis – G. - ima galvoti, kad N. M. išeina pas kitą vyrą. Jam jų dukra buvo sakiusi, kad ji matydavo kaip G. muša mamą, ar būdama kitame kambaryje girdėdavo kaip ją mušą. Jis N. M. liepė nebegyventi kartu su tuo G., tačiau ji negalėjo juo atsikratyti, t. y. jeigu išeina, tačiau po paros, ar dviejų jis vėl pas ją grįžta. 2020 m. sausio 25 d. apie 11 - 12 val. N. M. kartu su vaikais atvyko į jo ir jo draugės I. U. namus. N. M. sakė, kad norės švęsti savo gimtadienį. Vakare jiems švenčiant, jam paskambino jo kaimynas Š. R., kuris paklausė, ar gali kartu su G. G. ateiti į svečius. Jis leido jiems ateiti. G. G. ir N. M. anksčiau draugavo, ar šiuo metu artimai bendrauja, jis to nežino. G. G. N. M. atnešė dovaną - šokoladinę tulpę. Jie visi kartu šventė. Prie jo N. M. nieko nekalbėjo apie G.. Balius truko iki panašiai 22 val. 30 min. Sekančią dieną, t.y. sausio 26 d., N. M. buvo jų namuose. Po pietų ji į savo „Facebook“ ėmė gauti žinutes apie tai, kad sumuštas G.. Jis klausė N. M. kas sumušė G., tačiau ji sakėsi nežinanti (I tomas, b. l. 180-182,183).

Liudytoja I. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. M. yra jos pažįstama. Ji turi bendrą vaiką su dabartiniu jos draugu K. K.. Anksčiau ji gyveno (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 25 d. apie 12 val. su taksi automobiliu pas juos atvažiavo N. M. su dvejais mažamečiais vaikais. Tą pačią dieną yra ir N. M. gimtadienis, tai ji atvežė dukrą tėvui, t.y. K. K. ir tuo pačiu norėjo kartu atšvęsti savo gimtadienį. N. M. gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kiek ji jai sakydavo, ji gyvena tik su vaikais. Kad N. M. bendravo su vyru G. žinoma. Ji kartu su juo buvo (duomenys neskelbtini) praeitų metų vasarą. Ar šiuo metu jie kartu gyvena, ji nežino. Atvykusi pas juos N. M. buvo pakilios nuotaikos, nes minėtą dieną yra jos gimtadienis. Jai jos paklausus kur G. K., ji jai atsakė, kad nežino, gal kažkur (duomenys neskelbtini). Ji minėjo, kad atsikėlusi užrakino duris ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti močiutės kapų ir tuo pačiu užvažiuoti pas juos. Apie 16 val. ji kartu su N. M. nuėjo į kapines. Grįžusios iš kapų užėjo į parduotuvę. Parduotuvėje nusipirko du butelius šampano ir grįžo namo. Tuo metu namuose buvo ji, N. M. ir K. K.. Apie G. K. tuo metu jokios kalbos nebuvo. Jai asmeniškai jis nerūpi ir ji jos apie jį neklausinėja. Apie 19 val. 45 min. į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos kaimynas, kuris gyvena netoliese, nuosavame name Š. R.. Jis paklausė, ką veikia ir pasiprašė pas juos į svečius. Apie 20 val. 10 min. į butą atėjo Š. R. su G. G.. Minėti asmenys atsinešė šampano, taip pat N. M. įteikė tris šokoladines tulpes. N. M. minėtus asmenis pažįsta gerai, su G. G. ji anksčiau draugavo. Kadangi jie visi yra rūkantys, tai visi eidavo rūkyti į kitą kambarį. Rūkydavo ne kartu, tai vieną kartą su vienu, kitą kartą su kitu. Ar rūkymo metu N. M. su kažkuriuo asmeniu kalbėjo apie G. K. ji nežino, tik gali patvirtinti, kad kambaryje, kuriame vakarojo, kalbos apie G. K. nebuvo. Iš buto Š. R. ir G. G. išėjo 22 val. 15 min. Tada bute liko ji, K. K. ir N. M. su vaikais. Minėtą vakarą daugiau niekas iš buto išėjęs nebuvo. Apie 23 val. visi nuėjo miegoti. Sekmadienį, t.y. 2020m. sausio 26 d., ji prabudo apie 9 val. Tada nuėjo parūkyti. Tuo metu visi asmenys buvo namuose, niekas niekur išėję nebuvo. Apie 11 val. 30 min. per programėlę „Messenger“ N. M. dukrai paskambino kaimynė iš (duomenys neskelbtini) ir paprašė pakviesti mamą. Jos kaimynė N. M. pasakė, kad yra sumuštas G. K.. Jai paklausus kaip suprast, kaimynė pasakė, kad dabar negali kalbėti, nes atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Tada su N. M. pradėjo kalbėti, kas taip galėjo padaryti. Praėjus kažkuriam laikui ji jos paprašė, kad leistų per savo telefoną prisijungti prie „Messenger“ programėles. Ji prisijungusi, jai pasakė, kad jai žinutes siunčia G. K. dukra, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir klausė, ką ji padarė jos tėvui. N. M. jai pasakojo, kad prieš tris - keturis mėnesius ją buvo sumušęs G. K., rodė savo nuotraukas, kaip tuo metu atrodė. Ji atsakė, kad dėl to įvykio niekam nesiskundė, į policiją nesikreipė. Iš jos namų N. M. išvažiavo 2020 m. sausio 27 d. apie 13 val. 2020 m. sausio 29 d. N. M., atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pasiimti savo dukros, jai sakė, kad sklando kalbos, kad G. K. sumušė G. G. (I tomas, b. l. 186-188, 189).

Liudytoja V. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. M. yra jos dukterėčia. Ji gyvena tame pačiame name kaip ir ji. N. M. retkarčiais užeina pas ją į svečius, tačiau būdama girta pas ją neina. Nuo 2019 m. pavasario N. M. gyveno kartu su G. K.. Ji ir G. K. abu kartu girtaudavo, būdami girti, susipykdavo, nes G. K. yra pavydus. N. M. kartais G. K. išvarydavo, t. y. net pro langą išmesdavo jo daiktus bei drabužius. Kuomet G. K. kurį laiką negrįžta, N. M. pati jį parsiveždavo ir vėl kartu gyvendavo. 2019 metais, lygtai spalio mėn., N. M. buvo sumušta. Jai į telefoną buvo atsiuntusi savo veido nuotrauką. N. M. abiejuose paakiuose buvo mėlynės, ištinęs veidas. Tą kartą N. M. parašė, kad būdama rūsyje atsitrenkė į duris. Vėliau, kada N. M. atėjo pas ją į svečius, ji jos paklausė, kodėl ji gina G. K., nes tai jis ją sumušė. N. M. jai atsakė, kad kai siuntė jai telefonu žinute šalia jos buvo G. K., kuris skaitė ką ji jai rašo. Buvo sumuštas N. M. veidas, ant jos vienos rankos ir vieno kojos buvo matomos mėlynės. N. M. pasakojo, kad prieš ją sumušant, ji kartu su G. K. vartojo alkoholį ir susipyko. Iš kaimo žmonių kalbų girdėjo, kad 2020 m. sausio 25 d N. M. ir G. K. abudu kartu šventė N. M. gimtadienį. Po to ji kartu su savo vaikais taksi automobiliu išvyko į (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 26 d. apie 10 val., laiptinėje buvo sutikusi G. K., kurio veidas buvo sumuštas. Ji jo klausė, ar reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą. G. K. kažką neaiškaus sumurmėjo, suprato, kad jam pagalbos nereikia. Kartu su juo buvo kažkoks nepažįstamas vyriškis. Vėliau pro savo buto langą matė, kad buvo atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis. Prieš laiptinėje sutinkant sumuštą G. K., ji buvo nuėjusi pašerti savo šuns, kuris yra pririštas kieme prie sandėliuko. Grįždama link savo namo, matė nuo jų namo link gretimo namo, kuriame yra parduotuvė, nueinančius du vaikinus, kurių vienas buvo aukštas, apsirengęs tamsiai rudos spalvos striukę. Kitas vaikinas buvo žemo ūgio, apsirengęs ar tai pilkos, ar tai mėlynos spalvos džemperį, ant galvos buvo užsidėjęs kapišoną. Prie namo, link kurio nueidinėjo šie du vaikinai, nebuvo matyti svetimų, t. y. nematytų automobilių. Anksčiau N. M. jai buvo sakiusi, kad tuo metu, kai ji gyveno (duomenys neskelbtini), ji draugavo su tokiu G. G. (I tomas, b. l. 192-194, 195, 196-197).

2020 m. sausio 26 d. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-03867-20 nurodyta, kad 2020m. sausio 26 d. 14 val. 43 min. iš Ukmergės ligoninės priėmimo gautas pranešimas, jog pas juos pristatytas sumuštas vyras. Atvykus į ligoninės priėmimą, iš medikų paaiškėjo, jog pristatytam asmeniui G. K. nustatyti įvairūs sumušimai, taip pat kojos ir trachėjos lūžiai, asmuo išvežamas į Vilniaus Respublikinę Lazdynų ligoninę. Pabendravus su nukentėjusiuoju, šis teigė nieko neprisimenantis, aplinkybių neaiškino, teigia, jog pretenzijų niekam nereiškia, daugiau bendrauti dėl sveikatos būklės negalėjo (I tomas, b. l. 4-6).

2020m. sausio 26 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad atvykus į įvykio vietą nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini), matomas dviejų aukštų daugiabutis namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kiemo pusės pro duris patenkama į laiptinę, kurioje iškart po dešine puse yra buto durys pažymėtos Nr. 2, pro kurias patenkama į koridorių. Koridoriuje kairėje pusėje sukabinti rūbai, dešinėje pusėje yra spinta, toliau šaldytuvas, ant kurio durelių matomos dėmės panašios į kraują (nufotografuota). Koridoriaus kairėje pusėje yra tualetas su vonia, nusikaltimo pėdsakų nerasta. Iš koridoriaus tiesiai yra virtuvė, kurios kairėje pusėje yra kriauklė, ant kurios yra pritiškusio kraujo. Kriauklės viduje yra indas su raudonu skysčiu (nufotografuota). Iš minėto koridoriaus dešiniau virtuvės yra kambarys Nr. 1. Prie įėjimo durų į kambarį Nr. 1 ant grindų yra nuorūka su užrašu „Minsk“ (nufotografuojama, paimama ir supakuojama į Voką Nr. 1). Viduryje šio kambario ant medinių grindų sukrešėjusio kraujo dėmės (nufotografuota). Kairiau kraujo yra fotelis, toliau stalas, ant kurio yra sudaužytas mobilus telefonas „LG“ su kraujo dėmėmis (nufotografuotas, paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2), toliau ant stalo nereikšmingi daiktai. Toliau stalo yra lova su patalyne, ant kurios nusikaltimo pėdsakų nematyti. Iš to pačio minėto koridoriaus dešinėje pusėje yra kambarys Nr. 2, kuriame nusikaltimo pėdsakų nerasta, neužfiksuota. Įvykio vietoje paimta: nuorūka su užrašu „Minsk“, sudaužytas mobilusis telefonas „LG“ su kraujo dėmėmis. Prie protokolo pridėta fotolentelė (I tomas, b. l. 14-16, 17-29).

2020 m. sausio 28 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas sudaužytas mobilusis telefonas „LG“ su kraujo dėmėmis. Apžiūros metu nustatyta, kad atklijuojamas vokas Nr. 2, ant kurio parašyta, kad viduje yra supakuotas sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas „LG“ su kraujo dėmėmis. Iš voko išimamas mobiliojo ryšio telefoną „LG“, jo įkrovimo baterija ir galinis telefono dangtelis. Apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas yra juodos spalvos. Jo ekranas yra sudaužytas, ant jo matomas rusvos į kraują panašios dėmės. Ant telefono galinio korpuso matomas užrašas: „IMEI 358379-05-247388-7; S/N: 401CYEA247388 LG-D605“. Apžiūrint mobiliojo ryšio telefoną, matoma, kad standartinėje telefono SIM kortelės vietoje yra įdėta „Pildyk“ kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Ant telefono baterijos yra užrašas „LG BL-53QH“. Telefono dangtelis yra juodos spalvos, plastikinis. Įdėjus į telefoną bateriją, jo įjungti nepavyko. Padarytos fotonuotraukos (I tomas, b. l. 30-32, 33-36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato T. P. 2020 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime dėl mobiliojo ryšio abonentų srauto duomenų analizės nurodoma, kad susipažinus su Š. R. mobiliojo ryšio abonento srauto duomenimis, nustatyta, kad įvykio dieną 2020 m. sausio 26 d. tuo metu, kai galėjo būti sumuštas nukentėjusysis G. K., Š. R. mobiliojo ryšio abonentas 09 val. 48 min. buvo užfiksuotas mobiliojo ryšio bokšto, kuris yra (duomenys neskelbtini) celėje (duomenys neskelbtini), kuri apima ir įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad Š. R. buvo nusikaltimo vietoje tuo metu, kai buvo sumuštas G. K.. Tą pačią dieną iš karto po įvykio, 10 val. 23 min. Š. R. mobiliojo ryšio abonentas buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio bokšto adresu: (duomenys neskelbtini), celėje (duomenys neskelbtini), taigi Š. R., galimai įvykdęs nusikalstamą veiką, galimai nedelsdamas pasišalino iš įvykio vietos, t.y. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 68-69).

Iš 2020 m. vasario 13 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atpažinimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis G. K. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 - G. G.. G. K. nurodė, kad šis asmuo 2020 m. sausio 26 d. apie 11-12 val., jam būnant jo sugyventinės N. M. namuose, jį sumušė. Jį atpažino pagal bendrus veido bruožus (I tomas, b. l. 100-103, 104-106, 107).

2020 m. balandžio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad G. K. nustatytos abiejų akių vokų, krūtinės ląstos ir pilvo kairės pusės, dešinės šlaunies kaires blauzdos poodinės kraujosruvos, dešinės akies junginės kraujosruva, abiejų akių muštinės žaizdos, daugybiniai veido kaulų skeveldriniai, impresiniai lūžiai: abiejų akiduobių, abiejų žandinių ančių sienelių, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos, nosikaulių, nosies pertvaros (Le Fort III tipas), dešinės plaštakos II piršto vidurinio pirštakaulio lūžis, kairio šeivikaulio lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki apžiūros VšĮ Ukmergės ligoninėje 2020 m. sausio 26 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020 m. sausio 26 d.) ir būdu, t.y. sužalojant rankomis, kojomis ar lazda. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui. Diagnozuoti dešinės blauzdos, kairio peties, kairės alkūnės, kairio riešo sumušimai nepagrįsti objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimai nevertinti. Sužalojimai visumoje, dėl daugybinių veido kaulų lūžių Le Fort III tipo, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20. punktu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaras, 2011 m), yra vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. (I tomas, b. l. 133-138).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pripažįsta įrodyta, kad G. G. ir Š. R. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, Š. R. tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. K. į veidą, po ko G. G. gulinčiam ant grindų G. K. tyčia sudavė ne mažiau 4 kartus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, panašiu į beisbolo lazdą, per kojas ir vieną kartą per kairės rankos riešą, o Š. R. tyčia sudavė ne mažiau 5 kartus koja nukentėjusiajam į galvos sritį, šiais bendrais veiksmais padarydami G. K. abiejų akių vokų, krūtinės ląstos ir pilvo kairės pusės, dešinės šlaunies kairės blauzdos poodines kraujosruvas, dešinės akies junginės kraujosruvą, abiejų akių muštines žaizdas, daugybinius veido kaulų skeveldrinius, impresinius lūžius: abiejų akiduobių, abiejų žandinių ančių sienelių, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos, nosikaulių, nosies pertvaros (Le Fort III tipas), dešinės plaštakos II piršto vidurinio pirštakaulio lūžį, kairio šeivikaulio lūžius ir taip tyčia sunkiai sutrikdė G. K. sveikatą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltais dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Jų nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamųjų kaltę be jų paties prisipažinimo, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada, kuri įvertinta tiek atskirai, tiek ir kartu su kitais įrodymais. Kartu teismas pažymi, kad sugretinus proceso dalyvių parodymus su specialisto išvada, akivaizdu, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Pažymėtina, jog kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Abu kaltinamieji teisme parodė, jog susitiko 2020 m. sausio 26 d. rytą. Išgėrę didelį kiekį alaus pradėjo kalbėti apie buvusią G. G. draugę N. M., apie tai, kad ji buvo sumušta savo sugyventinio G. K.. Abu kaltinamieji susitarė nuvažiuoti pas nukentėjusįjį pasikalbėti, jog jis nemuštų moterų. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaltinamuosius vežė draugas, o iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusysis, kaltinamieji važiavo su taksi. Abu kartu ėjo pas nukentėjusįjį į butą ir ne pasikalbėjo, o „veiksmais parodė“, t.y. Š. R. tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. K. į veidą, po ko G. G. gulinčiam ant grindų G. K. tyčia sudavė ne mažiau 4 kartus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, panašiu į beisbolo lazdą, per kojas ir vieną kartą per kairės rankos riešą, o Š. R. tyčia sudavė ne mažiau 5 kartus koja nukentėjusiajam į galvos sritį, šiais bendrais veiksmais padarydami G. K. sunkų sveikatos sužalojimą. Sunkiai sužaloję nukentėjusįjį kaltinamieji kartu išvyko su tuo pačiu taksi automobiliu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamieji iš anksto žodžiu susitarę veikė kaip bendravykdytojai ir veikdami bendrininkų grupėje realizavo nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Byloje nustatyta, kad G. G. ir Š. R. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, atlikdami nusikalstamus veiksmus, buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kaltinamieji suprato, kad suduodami kumščiu, kojomis bei nenustatytu įrankiu, panašiu į beisbolo lazdą, gali sukelti neigiamus padarinius žmogaus sveikatai ir norėjo taip veikti, tačiau nesiekė konkrečių padarinių, tai yra sunkaus kūno sužalojimo, todėl teismo vertinimu kaltinamieji šią nusikaltimą veiką padarė veikdami netiesiogine tyčia.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama G. G. ir Š. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas G. G. ir Š. R. veiksmus nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu kvalifikuoja pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam G. G.

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo G. G. padarytas nusikaltimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – sunkiai sužalojo žmogų, veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad jis su Š. R. vartojo didelį kiekį alkoholio, kad „susisuko šarabanai“ ir dėl apsvaigimo būsenos nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos, dėl to atliko smurtinius veiksmus. Pagal teismų praktiką, atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. G. aptariamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. G. anksčiau teistas, aptariamą nusikalstamą veiką įvykdė esant neišnykusiam teistumui (II tomas, b. l. 28-30). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, ją yra sumokėjęs (II tomas, b. l. 45). Šiuo metu kaltinamasis neįrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą (II tomas, b. l. 48, 49, 50), yra dirbantis, gailisi dėl savo padarytų veiksmų, pripažįsta ir sutinka su civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo, kas parodo jo požiūrį į nusikalstama veika padarytą žalą ir atskleidžia jo psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais. Nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio byloje nereiškė.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nuo 3 mėnesių iki 10 metų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į G. G. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis, turėdamas neišnykusį teistumą, padarė vieną tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgia į tai, kad ankstesnio teistumo metu kaltinamajam buvo skirta švelnesnė bausmė - bauda, D. B. buvo teistas už sunkų kūno sužalojimą ir paleistas lygtinai (II tomas, b. l. 28-30, 42-44), ankstesnių bausmių paskyrimas teigiamai neįtakojo G. G. elgesio ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatymo sankcijose numatytos bausmės vidurkis. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą G. G. yra skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam Š. R.

Kaip jau buvo minėta, Š. R. padarytas nusikaltimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo Š. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – sunkiai sužalojo žmogų, veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Š. R. anksčiau neteistas (II tomas, b. l. 73), administracine tvarka nebaustas (II tomas, b. l. 76). Šiuo metu kaltinamasis neįrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą (II tomas, b. l. 79, 80, 81), yra dirbantis, gailisi dėl savo padarytų veiksmų, pripažįsta ir sutinka su civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo, siekė atlyginti padarytą turtinę žalą dėl sudaužyto mobiliojo telefono „LG“ nukentėjusiajam, kas parodo jo požiūrį į nusikalstama veika padarytą žalą ir atskleidžia jo psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad kaltinamasis Š. R. savo elgesį vertina kritiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos apgailestauja.

Skirdamas bausmę teismas įvertina tai, kad Š. R. padarė vieną tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą, yra viena lengvinanti ir dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, siekė atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam už sudaužytą mobilųjį telefoną „LG“, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio byloje nereiškė, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį ir artima bausmės minimumui. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą Š. R. yra skirtina 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 2575,45 Eur žalai dėl nukentėjusiojo G. K. gydymo atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (I tomas, b. l. 145-146, 147, 148). Nagrinėjamu atveju kaltinamieji civilinį ieškinį pripažįsta, žala padaryta neteisėtais jų veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant solidariai iš kaltinamųjų G. G. ir Š. R. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2575,45 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Nukentėjusysis G. K. civilinio ieškinio byloje nereiškė.

2020 m. kovo 12 d. nutarimu G. G. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (II tomas, b. l. 21-23).

2020 m. balandžio 24 d. nutarimu Š. R. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (II tomas, b. l. 66-68).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nuorūka su užrašu „Minsk“ ir sudaužytas mobilusis telefonas LG su kraujo dėmėmis, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendė:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. G. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Š. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Š. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Š. R. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Š. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nuorūka su užrašu „Minsk“ ir sudaužytas mobilusis telefonas „LG“ su kraujo dėmėmis, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 2575,45 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. G. ir Š. R. 2575,45 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.