Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. patikslintą ieškinį atsakovui A. T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl rašytinių paaiškinimų

12. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. balandžio 2 d. gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai, kuriuose apeliantas iš esmės dėsto tuos pačius argumentas, kaip ir pateiktame atskirajame skunde. Papildomai pažymi, kad atsakovo situacija yra analogiška Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje (civilinėje byloje dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ ieškinio atsakovui A. U.) išnagrinėtai situacijai, kurioje teismas pasisakė, kad trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti taikomas nuo sprendimo priėmimo dienos, kai šalis nebuvo realiai informuota apie teismo procesą ir dokumentai buvo įteikti taikant procesinio įteikimo fikciją, o ne faktiškai. Kaip šiuo atveju atsakovui teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas nebuvo įteiktas nei paštu, nei el. būdu. Ši taisyklė, taikoma sprendimams už akių, yra analogiškai taikytina ir apeliaciniams skundams dėl įprastų sprendimų, kai sprendimas buvo įteiktas fiktyviai arba nebuvo įteiktas apskritai.

13. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, kitoms apeliacinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).

14. Teismas, įvertinęs apelianto pateiktų papildomų paaiškinimų turinį bei juose išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog visos nurodytos aplinkybės galėjo ir turėjo būti pateiktos kartu su atskiruoju skundu. Pažymėtina, kad paaiškinimuose dėstomi argumentai dėl teismo sprendimo už akių bei šioje byloje taikomos analogijos vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, kuris, pasibaigus įstatymo nustatytam skundo padavimo terminui, yra draudžiamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisako priimti apelianto pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui prašydamas atidalyti: 1) ieškovui priklausančias 7/16 dalis ir atsakovui priklausančias 9/16 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) ieškovui priklausančias 9/16 dalis ir atsakovui priklausančias 7/16 dalis garažo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priteisiant butą ir garažą natūra ieškovui, o atsakovui iš ieškovo priteisiant 69 995 Eur piniginę kompensaciją.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį patenkino, atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui nuosavybės teise priklausančias 9/16 dalis buto ir 7/16 dalis garažo, pripažino šio turto 9/16 ir 7/16 dalis ieškovo nuosavybe ir iš ieškovo atsakovui priteisė 69 995 Eur kompensaciją. Priteisė ieškovui iš atsakovo 1 509 Eur bylinėjimosi išlaidų. Remiantis bylos duomenimis, sprendimas apskųstas nebuvo, įsiteisėjo 2024 m. sausio 23 d.

Dėl praleisto termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti

17. Apeliantas atskirajame skunde dėsto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį buvus tinkamai informuotu apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kadangi nėra įrodymų apie jo sutikimą gauti procesinius dokumentus el. paštu, o teismo sprendimas buvo siųstas registruotu laišku, kuris grįžo neįteiktas. Apeliantas apie teismo sprendimą sužinojo tik 2025 m. vasario 7 d., todėl apeliacinio skundo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos.

18. Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą ir turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (straipsnio 1 dalis); paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (straipsnio 3 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (straipsnio 4 dalis).

19. Pagal CPK 307 straipsnį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 1–3 dalys).

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas apeliacinį skundą dėl teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo pateikė teismui tik 2025 m. vasario 28 d. Apeliantas teigia, kad apie teismo sprendimą sužinojo tik 2025 m. vasario 7 d., todėl apeliacinio skundo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos. Nesutiktina su šiais apelianto argumentais. Apeliacinis skundas galėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 22 d. (imtinai). Minėto sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas ne nuo jo įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims dienos, o nuo jo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis).

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. apeliantas buvo informuotas apie teisme pradėtą civilinę bylą Nr.e2-19052-909/2023, kurioje jis dalyvavo atsakovo procesinėmis teisėmis. Nustatyta, kad apeliantui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Vertinant byloje esančius duomenis, nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus: teismo šaukimus, patikslintą ieškinį ir kt., siuntė atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą EPP, atsakovo el. paštu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai grįždavo neįteikti. 2023 m. lapkričio 23 d. atsakovui buvo išsiųstas teismo paklausimas el. paštu (duomenys neskelbtini) dėl teismo procesinių dokumentų siuntimo el. paštu. Iš teismo atsakovui siųsto el. laiško turinio matyti, jog buvo gautas atsakovo atsakymas: „Ačiū, kad informavote. Atsiuskite“. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas į ieškovo ieškinį, patikslintą ieškinį atsiliepimo nepateikė, teismo paskirtuose posėdžiuose nedalyvavo.

22. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog su apeliantu el. paštu bendravo tiek ieškovas iki bylos iškėlimo (ieškinio 3 priedas), tiek teismas, siunčiant dokumentus ir gaunant apelianto atsakymus (DOK-184372), tiek antstolė, vykdžiusi teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo valstybei (DOK-137814). Akivaizdu, jog vykdymo procese apeliantas buvo informuotas, koks procesinis sprendimas yra vykdomas. Ieškovas 2024 m. rugsėjo 11 d. pranešimu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kompensacijos sumokėjimo ir buto atlaisvinimo (pirmosios instancijos teismui pateiktas su ieškovo 2025 m. kovo 3 d. paaiškinimais, priedas Nr. 1), atsakovas informuotas, jog ieškovas įskaito teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas į mokėtiną kompensacijos už atidalytą turto dalį sumą. Su pranešimu atsakovui pateiktas ir teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas. Ieškovas kompensaciją už atidalyto atsakovo turto dalį, t. y. 68 468 Eur įmokėjo į Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. depozitinę sąskaitą, taip galutinai įvykdydamas teismo sprendimą (pirmosios instancijos teismui pateiktas su ieškovo 2025 m. kovo 3 d. paaiškinimais, priedas Nr. 1). Apie deponuotą sumą atsakovas 2024 m. spalio mėn. informuotas notarės tiek registruotu, tiek el. paštu. Deponuotus pinigus atsakovas atsiėmė šių metų sausio mėnesį. Pažymėtina, kad šių ieškovo atskirajame skunde nurodytų aplinkybių atsakovas nepaneigė.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis apie teismo sprendimą sužinojo tik 2025 m. vasario 7 d. atvykęs į teismą susipažinti su bylą, tačiau su šiomis apelianto nurodytomis aplinkybėmis negalima sutikti, kadangi šioje nutartyje 18–19 punktuose aptartos aplinkybės tai paneigia. Esant tokioms aplinkybėms, nustatyta, kad apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas praleidus sprendimo apskundimo terminą 1 metais, 1 mėnesiu ir 6 dienomis. Apelianto argumentai, jog jam nebuvo žinoma apie teismo sprendimo paskelbimą ir priėmimą, nepagrįsti, kadangi apeliantas buvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį procesą, tačiau vėliau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šia byla nesidomėjo, neteikė procesinių dokumentų – atsiliepimų, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nors teismo dokumentai jam buvo siunčiami ne tik jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau ir jo nurodytu el. paštu, EPP (CPK 42 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad šiuo atveju procesiniai bylos nagrinėjimo pažeidimai nenustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad pats apelianto pasyvumas lėmė termino praleidimą, kurio praleidimo priežasčių apeliantas nepagrindė jokiomis objektyviomis ar svarbiomis aplinkybėmis.

24. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad CPK 307 straipsnio 3 dalis nenumato absoliučios taisyklės, jog terminas negali būti atnaujintas, jei skundą padavusi šalis įrodo, kad apie skundžiamą sprendimą sužinojo vėliau. Nesutiktina su šiais apelianto argumentais.

25. Šioje nutartyje jau pažymėta, kad pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos yra praėję daugiau kaip trys mėnesiai. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi, terminas yra naikinamasis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino apelianto prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, atsisakė priimti apelianto apeliacinį skundą dėl teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kaip pateiktą praleidus nustatytą terminą, ir skundą grąžino jį pateikusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

26. Atsižvelgiant į tai, kad yra suėjęs naikinamasis terminas prašymui atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą paduoti, nes praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis), apeliantui išaiškintina, jog jis turi teisę, siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises, pateikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, vadovaudamasis CPK 365–374 straipsniuose nustatyta tvarka, nurodyti pagrindą, kuriuo yra grindžiamas proceso atnaujinimo būtinumas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

27. Papildomai pasisakytina, kad apelianto minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018 šioje byloje nėra taikytina, nes minėtoje byloje kasacinis teismas panaikino žemesniųjų instancijų nutartis dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir išnagrinėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kai kartu nebuvo pateiktas pats apeliacinis skundas, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025 m. vasario 28 d. atsakovas kartu su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo pateikė prašymą ir dėl praleisto termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti, todėl nurodyta kasacinio teismo praktika nėra aktuali.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apelianto atskirąjį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

30. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius duomenis: 2025 m. kovo 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 502/2025 ir 2025 m. kovo 13 d. sąskaitos apmokėjimą patvirtinančius duomenis. Teigia, kad patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, ir prašo patirtas išlaidas priteisti iš apelianto.

31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. III ketvirtis – bruto 2 237,90 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas 0,4 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 895,16 Eur (0,4 × 2 237,90 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš apelianto ieškovui priteistina 650 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. T. ieškovui S. T. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, kurias šis patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.