- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- I-8427-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02983-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- G. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. T. skunde teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2007-06-17 iki 2014-01-28 buvo kalinamas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, kadangi kameros buvo perpildytos. Paaiškino, jog šešiaviečių ir keturviečių kamerų bendras plotas yra 7,3–8 kv. m. Šešiavietėse kamerose yra tualetas, spintelė ir trys dviejų aukštų lovos. Keturvietėse kamerose yra stalas, dvi taburetės, kriauklė, spintelė, radiatorius, tualetas ir dvi dviejų aukštų lovos. Laisvo ploto kiekvienam asmeniui šešiavietėse kamerose jam teko tik 0,5 kv. m, o keturvietėje – 0,9 kv. m. Šešiavietėse kamerose tualetas yra rytietiško tipo, neatskirtas ir visiškai atviras nuo durų. Nuo kameros pusės tualetas atskirtas 1,2 cm aukščio ir 1 m pločio sienele. Naudojantis tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas, kadangi pro stebėjimo langelį pareigūnai galėjo jį matyti. Vadovaujantis higienos normomis sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira vėdinimo sistema, veidrodis, spintelė tualeto reikmėms susidėti, tačiau tai nebuvo padaryta. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, kurie dažniausiai būdavo sulaužyti ir neatsidarinėdavo. Jo kalėjimo laikotarpiu nė karto nebuvo baustas už turto niokojimą ir gadinimą. Kamerose lovos buvo labai mažos, dėl vietos trūkumų ir žmonių skaičiaus nebuvo įmanoma išsimiegoti. Kamerose buvo drėgna, nuo sienų lašėjo vanduo, patalynė buvo šlapia, dėl to visos lovos aprūdijusios. Sienos, lubos suskilinėjusios, nuo jų byrėjo tinkas, luposi dažai. Elektros instaliacijos laidai atviri, išsuktos lempos. Judėjimo laisvė suvaržyta iki minimumo, kadangi buvo leidžiama pasivaikščioti tik 1 val. nuo 6.30 val. iki 7.30 val. ryto, kada yra dalijamas maistas. Jokių kitų galimybių išeiti iš kameros neturėjo, nes socialinės reabilitacijos planų Lukiškių TI-K nevykdo. Keturvietėse kamerose elektros instaliacija sutvarkyta, apšvietimas tinkamas, jose yra stalas su dviem taburetėmis, spintelė, lovos ilgesnės ir platesnės, tačiau lovų būklė ilgainiui pablogėjo, nes neužtenka natūralios ventiliacijos, kameroje drėgna, lupasi dažai, yra pelėsis. Keturvietėse kamerose sanitarinis mazgas buvo sėdimas, tačiau jis neatskirtas nuo kameros, dėl ko buvo pažeistas jo privatumas. Papildomos ventiliacijos nėra. Kamerose buvo tarakonų, pelių. Paaiškino, jog jo reikalavimams senaties terminai negali būti taikomi. Lietuvos valstybė nesilaiko jai keliamų reikalavimų. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė irzlumu, nepasitikėjimu savimi, bendravimo galimybių sumažėjimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais (b. l. 1–4).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2007-06-17 iki 2014-01-28 buvo kalinamas Lukiškių TI-K, į teismą su skundu kreipėsi 2016-07-21. Prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Pažymėjo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.
Pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai.
Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Dėl kamerų remonto nurodo, kad jis Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KD prie TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, III skirsnio 14.1 p. reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Pažymėjo, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiškino, kad pagal SVĮ 29 str., suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Taip pat, nurodė, jog pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė bet ne pareiga. Paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. Lukiškių TI-K teritorijoje gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji, bibliotekos knygos yra atnaujinamos. Suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė skaityti periodinę spaudą bei knygas gyvenamosiose kamerose. Taip pat suimtieji ir nuteistieji gali naudotis sporto sale, kuri yra aprūpinta sportiniu inventoriumi, treniruokliais. Jie vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Visose gyvenamosiose kamerose įrengta kabelinė televizija, o suimtieji ir nuteistieji turi galimybę dienotvarkėje numatytu laiku žiūrėti televizijos laidas. Pažymėjo, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir kitaip nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio. Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 8,76 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą (b. l. 21–31).
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai grubiai pažeidinėja teisės aktus, todėl jis yra sistemiškai kankinamas, žeminamas jo orumas ir žalojama sveikata. Jis patyrė gilius dvasinius, fizinius, moralinius, neigiamus išgyvenimus, pasireiškusiais baime, nerimu, depresija, smurtu, pažeminimu ir kitais nepatogumais. Jam sutriko miegas, sveikata, jaučia skausmus dėl patirto smurto. Lukiškių TI-K atsiliepime net nepaminėjo, jog jis serga lėtine, sunkios formos, nepagydoma, užkrečiama ir mirtina liga. Dėl jo ligos Lukiškių TI-K pareigūnai nesuteikdavo jam geresnių, būtinų gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygų. Pažymėjo, jog Lukiškių IT-K pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., BVK 1, 7, 173 ir 174 str., Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklių 104 p., Lietuvos Respublikos higienos normas HN 76:1999 ir HN 76:2010 ir kitus teisės aktus. Vadovaujasi Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.1, 18.3, 18.4 p. ir nurodo, jog jo atžvilgiu nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas, klimato sąlygos, kubinė oro talpa, apšvietimas, šildymas ir ventiliacija. Nesutinka, jog jo atžvilgiu turi būti taikoma ieškinio senatis, kadangi remiantis CK 1.3 str. 1 d., 1.134 str. 3 p. ir BK 95 str. 5 d. 2, 3 ir 5 p., nurodytoms skunde ir atsikirtime jo atžvilgiu taikytoms kalinimo sąlygoms senaties terminas netaikomas (b. l. 188–189).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2007-06-18 iki 2014-01-27, išskyrus laikotarpius nuo 2008-11-11 iki 2008-11-24, nuo 2008-12-02 iki 2012-07-16, nuo 2012-12-11 iki 2013-02-04, nuo 2013-02-12 iki 2013-04-08, nuo 2013-04-10 iki 2013-04-22, nuo 2013-04-30 iki 2013-06-05, nuo 2013-06-11 iki 2013-09-02, nuo 2013-09-10 iki 2013-10-28, nuo 2013-10-30 iki 2013-11-05, nuo 2013-11-12 iki 2014-01-22, kai buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, ir 2014-01-28, kai išvyko į Alytaus pataisos namus, kalėjo Lukiškių TI-K (b. l. 21–31, 32, 33–38).
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2007-06-17 iki 2014-01-28, atsakovės atstovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.
CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2007-06-18. Laikotarpiu nuo 2008-11-11 iki 2008-11-24, nuo 2008-12-02 iki 2012-07-16, nuo 2012-12-11 iki 2013-02-04, nuo 2013-02-12 iki 2013-04-08, nuo 2013-04-10 iki 2013-04-22, nuo 2013-04-30 iki 2013-06-05, nuo 2013-06-11 iki 2013-09-02, nuo 2013-09-10 iki 2013-10-28, nuo 2013-10-30 iki 2013-11-05, nuo 2013-11-12 iki 2014-01-22 Lukiškių TI-K nekalėjo, kadangi buvo išvykęs (b. l. 21–31, 32, 33–38). Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K teismui išsiuntė 2016-07-19 (žyma ant voko), todėl praleido terminą reikšti reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2007-06-18 iki 2013-07-18.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad jo reikalavimams negali būti taikoma ieškinio senatis ir paaiškina, jog Lietuvos valstybė nesilaiko jai iškeltų reikalavimų (b. l. 1–4). Atsikirtime į atsiliepimą papildomai nurodė, jog remiantis CK 1.3 str. 1 d., 1.134 str. 3 p. ir BK 95 str. 5 d. 2, 3 ir 5 p., nurodytoms skunde ir atsikirtime jo atžvilgiu taikytoms kalinimo sąlygoms senaties terminas netaikomas (b. l. 188–189).
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo kreiptis į teismą priežastys nelaikytinos objektyviomis, dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti senaties terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų tapo irzlus, nepasitikintis savimi, sumažėjo bendravimo galimybės, patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, todėl jis turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas ex officio taip pat nenustatė senaties termino atnaujinimo pagrindų, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundui taikomas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pritaikius ieškinio senatį, byloje vertinamas laikotarpis nuo 2013-07-19 iki 2014-01-28, kai pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K.
KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 124 numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu į Lukiškių TI-K atvyko 2013-09-03 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,65 m² kameros ploto); 2013-09-04 buvo kameroje Nr. 320, kurios plotas – 7,76 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,88 m² kameros ploto); nuo 2013-09-05 iki 2013-09-09 buvo kameroje Nr. 320, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 2,58 m² kameros ploto). 2013-09-10 pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus. 2013-10-29 atvyko į Lukiškių TI-K, kur buvo patalpintas į kamerą Nr. 120, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,38 m² kameros ploto); 2013-10-29 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas – 31,61 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 15,8 m² kameros ploto). 2013-10-30 pareiškėjas išvyko į Klaipėdos areštinę. 2013-11-06 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas – 7,42 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,42 m² kameros ploto); 2013-11-07 buvo perkeltas į kamerą Nr. 399, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 10,53 m² kameros ploto); nuo 2013-11-08 iki 2013-11-09 buvo kameroje Nr. 399, kurioje buvo 5 asmenys (asmeniui teko 6,32 m² kameros ploto); nuo 2013-11-10 iki 2013-11-11 buvo kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys (asmeniui teko 3,95 m² kameros ploto). 2013-11-12 išvyko į Alytaus pataisos namus. 2014-01-23 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K, kur buvo patalpintas į kamerą Nr. 111, kurios plotas – 7,45 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,45 m² kameros ploto); 2014-01-24 buvo kameroje Nr. 400, kurios plotas – 40,4 m², kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 10,1 m² kameros ploto); 2014-01-25 buvo kameroje Nr. 400, kurioje buvo 8 asmenys (asmeniui teko 5,05 m² kameros ploto); nuo 2014-01-26 iki 2014-01-27 buvo kameroje Nr. 400, kurioje buvo 11 asmenų (asmeniui teko 3,67 m² kameros ploto). 2014-01-28 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K (b. l. 21–31, 32, 33–38). Taigi, laikotarpiu nuo 2013-09-05 iki 2013-09-09 nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kameroje, kurioje jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²). Pareiškėjas iš viso 5 dienas buvo kalinamas Lukiškių TI-K kameroje, kurioje vienam asmeniui teko 2,58 m² kameros ploto, t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos pasekmės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir dėl to, jog Lukiškių TI-K dėl ribotų galimybių vėdinti kameras buvo drėgna, dėl ko rūdijo lovos, ant sienų veisėsi pelėsis, buvo susidaręs vandens kondensatas, kuris lašėjo ant lovų, byrėjo tinkas, buvo tarakonų ir pelių. HN 76:2010 26 p. nustato, jog santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 p.). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 p.). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų (60 p.).
Kaip matyti iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kameroje Nr. 399 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-09-05, 2013-10-29, nuo 2013-11-07 iki 2013-11-11) ant sienų ir lubų buvo dėmių, vietomis nubyrėję sienų dažai, pelėsio vizualiai nenustatyta – tai neatitiko HN 76:2010 28 p. reikalavimų. Kamera vėdinama natūraliai per langus, santykinė oro drėgmė buvo 46 proc. – tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Nustatyta, jog kamerose esanti patalynė buvo švari. Dezinsekcijos darbai atlikti 2013-10-31 (b. l. 51–53). Operatyviosios kontrolės metus nustatyta, jog kameroje Nr. 399 nustatyti sienų eksploataciniai pažeidimai (ištisai nubyrėję sienų dažai, tinkas), kurie nekelia pavojaus. Sanitariniame mazge buvo unitazas (grindų aukštyje). Santykinė oro drėgmė siekė 51 proc. (b. l. 71–72). Grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, jog kameroje Nr. 399 siena vietomis nuglaistyta, nuo prie sanitarinio mazgo esančios sienos nubyrėję dažai – tai neatitiko HN 76:2010 28 p. reikalavimų (b. l. 74–75). Kameroje Nr. 109 (pareiškėjas joje buvo kalinamas 2013-09-03) yra langai, ji vėdinama natūraliu būdu. Kameroje esanti patalynė buvo švari (b. l. 67). Kameroje Nr. 123 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-11-06) sanitarinis mazgas įrengtas nepažeidžiant HN 76:2010 21 p. reikalavimų. Kamera vėdinama per langus, tarakonų ir kitų buitinių parazitų nenustatyta, santykinė oro drėgmė siekė 52,1 proc. – tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 82). Operatyviosios kontrolės metu kameroje Nr. 123 santykinė oro drėgmė buvo 47 proc. – tai atitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimus (b. l. 83–86). Kameroje Nr. 111 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2014-01-23) ir kameroje Nr. 120 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-10-29) praustuvės buvo švarios, lubų paviršiaus pažeidimų, keliančių pavojų sveikatai, nenustatyta, kamerose yra unitazai (b. l. 87–91). Pažymėtina, jog kiti Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktai nagrinėjamoje byloje neaktualūs, kadangi jie arba buvo atlikti kamerose, kuriose pareiškėjas nekalėjo, arba juose buvo atlikti patikrinimai dėl higienos normų atitikimo HN 76:2010 nuostatoms, kurių pareiškėjas skunde neginčijo, arba šie aktai buvo priimti laikotarpiu, kurie nevertinami pritaikius ieškinio senatį (b. l. 39, 40–41, 42–43, 44–45, 46, 47–48, 49–50, 54–56, 57–59, 60, 61, 65–66, 76–77, 78–80, 81, 92–93, 94–95). Be to, kaip matyti iš atsiliepimo turinio, Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“ buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų, jų kontrolės (b. l. 21–31). Byloje esančios paslaugų teikimo sutartys patvirtina atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes (b. l. 93–99, 100–102).
Šie į bylą pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo argumentus dėl antisanitarinių sąlygų (drėgna, sienos supelijusios, kamerose yra tarakonų ir graužikų, patalynė sušlapusi nuo ant sienų esančio vandens kondensato, kameros nevėdinamos, lovos surūdijusios) bei patvirtinta, kad atsakovės atstovas siekia užtikrinti kiek įmanoma geresnes kalinimo sąlygas suimtiesiems ir nuteistiesiems, rūpinasi švaros palaikymu kamerose. Pažymėtina, jog kameroje Nr. 399 buvo nustatyti sienų eksploataciniai pažeidimai (nubyrėję sienų dažai, tinkas), todėl darytina išvada, jog pareiškėjas kameroje Nr. 399 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-09-05, 2013-10-29, nuo 2013-11-07 iki 2013-11-11) buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis HN 76:2010 28 p. reikalavimus.
Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, jis įrengtas netinkamai – nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. HN 76:2010 21 p. nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą, nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 21–31). Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui. Be to, HN 76:2010 2 p. nustatė, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo veikianti įstaiga ir atskiros oro šalinimo sistemos įrengimas yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, šis higienos normos reikalavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas.
Pareiškėjas teigė, kad kamerose nebuvo veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog visose kamerose yra įrengtos lentynos higienos priemonėms sudėti (b. l. 21–31). Tai, kad kamerose yra spintelė, nurodė pats pareiškėjas pieštuose kamerų planuose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Pažymėtina, jog HN 76:1999 6.15 p. nenustatė veidrodžio įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerų sanitariniame mazge. HN 76:2010 21 p. nustatė, kad kameros sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Atsakovės atstovas atsiliepime jokių duomenų apie veidrodžių įrengimą teismui nepateikė (b. l. 21–31). Nors HN 76:2010 2 p. nustato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, teismas pažymi, kad veidrodžio įrengimas sanitariniame mazge nereikalauja esamų patalpų rekonstrukcijos.
Pareiškėjas skunde teigia, jog šešiavietėse kamerose elektros instaliacijos laidai buvo atviri, išsuktos lempos, įrengtas rytietiško tipo tualetas. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada ir kokiose kamerose galimai buvo tokio pobūdžio pažeidimai. Pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu šiais pažeidimais nesiskundus, šiuo metu atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius, todėl teismas vertina juos kaip neįrodytus.
Pareiškėjas skunde teigė, kad pasivaikščioti gryname ore turėjo galimybę tik vieną valandą. Pagal HN 76:2010 11 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Pagal SVĮ 29 str. 1 d. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Atsiliepime į skundą Lukiškių TI-K nurodė, kad suimtiesiems asmenims yra leidžiama ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas. Kita vertus, galiojantys teisės aktai ilgesnio nei vienos valandos pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenustato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, jog sudaro nuteistiesiems ir suimtiesiems galimybes pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba, dalyvauti užimtumo programose, organizuojamose profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertuose, naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose (b. l. 21–31). Netikėti atsakovės atstovo nurodytais argumentais teismas neturi pagrindo, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu turėjo galimybę dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.
Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą teigė, jog Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.3 ir 18.4 p. nurodoma, jog šalies įstatymuose turėtų būti nustatyti minimalūs laikymo sąlygų reikalavimai bei numatyti mechanizmai, kuriais užtikrinta, kad šie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo. Minėtų taisyklių 18.1 p. nustatyta, kad kaliniams skirtų patalpų būklė turi užtikrinti pagarbą žmogaus orumui ir, kiek įmanoma, privatumui, atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, turi būti skiriamas dėmesys klimato sąlygoms, ypač gyvenamosios patalpos plotui, kubinei oro talpai, apšvietimui, šildymui, ventiliacijai. Būtent tokiomis sąlygomis jis nebuvo laikomas (b. l. 188–189). Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje teismas pasisakė dėl kalinimo sąlygų, susijusių su vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto užtikrinimu ir kamerų ventiliacija. Teismas kitus atsikirtime išdėstytus argumentus dėl klimato sąlygų, oro talpos, apšvietimo, šildymo, privatumo vertina kritiškai, kadangi jie yra abstraktūs, neindividualizuoti bei bendro pobūdžio, todėl jie negali būti laikomi pagrįstais.
Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą teigia, jog jam turėjo būti sudarytos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, kadangi serga Žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ir ŽIV) (b. l. 188–189). BVK 173 str. 5 d. nustatyta, jog nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo ŽIV patvirtina byloje esanti asmens sveikatos istorijos kopija (b. l. 107–180), tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nustatytas neįgalumas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, jog buvo kankinamas, jo orumas buvo žeminamas, žalojama sveikata, patyrė gilius dvasinius, fizinius, moralinius, neigiamus išgyvenimus, pasireiškusius irzlumu, nepasitikėjimu savimi, bendravimo galimybių sumažėjimu, baime, nerimu, depresija, smurtu, pažeminimu ir kitais nepatogumais. Jam sutriko miegas, sveikata, jaučia skausmus dėl patirto smurto (b. l. 1–4, 188–189). Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus bei pareiškėjo prašymus vaistams įsigyti ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2013-07-19 iki 2014-01-28), jokių rimtų susirgimų, kuriems turėtų įtakos laikymo Lukiškių TI-K sąlygos, nenustatyta (b. l. 107–180). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, nei įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo bei privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).
LVAT savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo gydymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).
Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. 5 dienos, į tai, kad pareiškėjas kameroje Nr. 399 buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis HN 76:2010 28 p. reikalavimus, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais buvo perpildytos bei tai, kad nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, luposi dažai, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 90 Eur neturtinės žalos dydis.
Atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimą į skundą, jame pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 8,76 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013; LVAT 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2170-520/2015).
Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 8,76 Eur sumą. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas.
Aplinkybė, kad atsakovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai patyrė 8,76 Eur išlaidų už kopijų parengimą. Pažymėtina, kad ši Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 p.), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruošimui, pateikimą reglamentuoja ABTĮ 67 str. 3 d. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr. LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. T. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 90 Eur (devyniasdešimties eurų) neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.