Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto nurodo, kad jis Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KD prie TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, III skirsnio 14.1 p. reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Pažymėjo, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiškino, kad pagal SVĮ 29 str., suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Taip pat, nurodė, jog pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė bet ne pareiga. Paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. Lukiškių TI-K teritorijoje gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji, bibliotekos knygos yra atnaujinamos. Suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė skaityti periodinę spaudą bei knygas gyvenamosiose kamerose. Taip pat suimtieji ir nuteistieji gali naudotis sporto sale, kuri yra aprūpinta sportiniu inventoriumi, treniruokliais. Jie vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Visose gyvenamosiose kamerose įrengta kabelinė televizija, o suimtieji ir nuteistieji turi galimybę dienotvarkėje numatytu laiku žiūrėti televizijos laidas. Pažymėjo, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir kitaip nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio. Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 8,76 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą (b. l. 21–31).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2007-06-18 iki 2014-01-27, išskyrus laikotarpius nuo 2008-11-11 iki 2008-11-24, nuo 2008-12-02 iki 2012-07-16, nuo 2012-12-11 iki 2013-02-04, nuo 2013-02-12 iki 2013-04-08, nuo 2013-04-10 iki 2013-04-22, nuo 2013-04-30 iki 2013-06-05, nuo 2013-06-11 iki 2013-09-02, nuo 2013-09-10 iki 2013-10-28, nuo 2013-10-30 iki 2013-11-05, nuo 2013-11-12 iki 2014-01-22, kai buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, ir 2014-01-28, kai išvyko į Alytaus pataisos namus, kalėjo Lukiškių TI-K (b. l. 21–31, 32, 33–38).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2007-06-17 iki 2014-01-28, atsakovės atstovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.

CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2007-06-18. Laikotarpiu nuo 2008-11-11 iki 2008-11-24, nuo 2008-12-02 iki 2012-07-16, nuo 2012-12-11 iki 2013-02-04, nuo 2013-02-12 iki 2013-04-08, nuo 2013-04-10 iki 2013-04-22, nuo 2013-04-30 iki 2013-06-05, nuo 2013-06-11 iki 2013-09-02, nuo 2013-09-10 iki 2013-10-28, nuo 2013-10-30 iki 2013-11-05, nuo 2013-11-12 iki 2014-01-22 Lukiškių TI-K nekalėjo, kadangi buvo išvykęs (b. l. 21–31, 32, 33–38). Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K teismui išsiuntė 2016-07-19 (žyma ant voko), todėl praleido terminą reikšti reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2007-06-18 iki 2013-07-18.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir dėl to, jog Lukiškių TI-K dėl ribotų galimybių vėdinti kameras buvo drėgna, dėl ko rūdijo lovos, ant sienų veisėsi pelėsis, buvo susidaręs vandens kondensatas, kuris lašėjo ant lovų, byrėjo tinkas, buvo tarakonų ir pelių. HN 76:2010 26 p. nustato, jog santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 p.). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 p.). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų (60 p.).

Kaip matyti iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kameroje Nr. 399 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-09-05, 2013-10-29, nuo 2013-11-07 iki 2013-11-11) ant sienų ir lubų buvo dėmių, vietomis nubyrėję sienų dažai, pelėsio vizualiai nenustatyta – tai neatitiko HN 76:2010 28 p. reikalavimų. Kamera vėdinama natūraliai per langus, santykinė oro drėgmė buvo 46 proc. – tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Nustatyta, jog kamerose esanti patalynė buvo švari. Dezinsekcijos darbai atlikti 2013-10-31 (b. l. 51–53). Operatyviosios kontrolės metus nustatyta, jog kameroje Nr. 399 nustatyti sienų eksploataciniai pažeidimai (ištisai nubyrėję sienų dažai, tinkas), kurie nekelia pavojaus. Sanitariniame mazge buvo unitazas (grindų aukštyje). Santykinė oro drėgmė siekė 51 proc. (b. l. 71–72). Grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, jog kameroje Nr. 399 siena vietomis nuglaistyta, nuo prie sanitarinio mazgo esančios sienos nubyrėję dažai – tai neatitiko HN 76:2010 28 p. reikalavimų (b. l. 74–75). Kameroje Nr. 109 (pareiškėjas joje buvo kalinamas 2013-09-03) yra langai, ji vėdinama natūraliu būdu. Kameroje esanti patalynė buvo švari (b. l. 67). Kameroje Nr. 123 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-11-06) sanitarinis mazgas įrengtas nepažeidžiant HN 76:2010 21 p. reikalavimų. Kamera vėdinama per langus, tarakonų ir kitų buitinių parazitų nenustatyta, santykinė oro drėgmė siekė 52,1 proc. – tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 82). Operatyviosios kontrolės metu kameroje Nr. 123 santykinė oro drėgmė buvo 47 proc. – tai atitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimus (b. l. 83–86). Kameroje Nr. 111 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2014-01-23) ir kameroje Nr. 120 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-10-29) praustuvės buvo švarios, lubų paviršiaus pažeidimų, keliančių pavojų sveikatai, nenustatyta, kamerose yra unitazai (b. l. 87–91). Pažymėtina, jog kiti Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktai nagrinėjamoje byloje neaktualūs, kadangi jie arba buvo atlikti kamerose, kuriose pareiškėjas nekalėjo, arba juose buvo atlikti patikrinimai dėl higienos normų atitikimo HN 76:2010 nuostatoms, kurių pareiškėjas skunde neginčijo, arba šie aktai buvo priimti laikotarpiu, kurie nevertinami pritaikius ieškinio senatį (b. l. 39, 40–41, 42–43, 44–45, 46, 47–48, 49–50, 54–56, 57–59, 60, 61, 65–66, 76–77, 78–80, 81, 92–93, 94–95). Be to, kaip matyti iš atsiliepimo turinio, Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“ buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų, jų kontrolės (b. l. 21–31). Byloje esančios paslaugų teikimo sutartys patvirtina atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes (b. l. 93–99, 100–102).

Šie į bylą pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo argumentus dėl antisanitarinių sąlygų (drėgna, sienos supelijusios, kamerose yra tarakonų ir graužikų, patalynė sušlapusi nuo ant sienų esančio vandens kondensato, kameros nevėdinamos, lovos surūdijusios) bei patvirtinta, kad atsakovės atstovas siekia užtikrinti kiek įmanoma geresnes kalinimo sąlygas suimtiesiems ir nuteistiesiems, rūpinasi švaros palaikymu kamerose. Pažymėtina, jog kameroje Nr. 399 buvo nustatyti sienų eksploataciniai pažeidimai (nubyrėję sienų dažai, tinkas), todėl darytina išvada, jog pareiškėjas kameroje Nr. 399 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-09-05, 2013-10-29, nuo 2013-11-07 iki 2013-11-11) buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis HN 76:2010 28 p. reikalavimus.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, jis įrengtas netinkamai – nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. HN 76:2010 21 p. nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą, nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 21–31). Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui. Be to, HN 76:2010 2 p. nustatė, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo veikianti įstaiga ir atskiros oro šalinimo sistemos įrengimas yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, šis higienos normos reikalavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Pareiškėjas teigė, kad kamerose nebuvo veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog visose kamerose yra įrengtos lentynos higienos priemonėms sudėti (b. l. 21–31). Tai, kad kamerose yra spintelė, nurodė pats pareiškėjas pieštuose kamerų planuose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pažymėtina, jog HN 76:1999 6.15 p. nenustatė veidrodžio įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerų sanitariniame mazge. HN 76:2010 21 p. nustatė, kad kameros sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Atsakovės atstovas atsiliepime jokių duomenų apie veidrodžių įrengimą teismui nepateikė (b. l. 21–31). Nors HN 76:2010 2 p. nustato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, teismas pažymi, kad veidrodžio įrengimas sanitariniame mazge nereikalauja esamų patalpų rekonstrukcijos.

Pareiškėjas skunde teigia, jog šešiavietėse kamerose elektros instaliacijos laidai buvo atviri, išsuktos lempos, įrengtas rytietiško tipo tualetas. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada ir kokiose kamerose galimai buvo tokio pobūdžio pažeidimai. Pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu šiais pažeidimais nesiskundus, šiuo metu atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius, todėl teismas vertina juos kaip neįrodytus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad pasivaikščioti gryname ore turėjo galimybę tik vieną valandą. Pagal HN 76:2010 11 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Pagal SVĮ 29 str. 1 d. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Atsiliepime į skundą Lukiškių TI-K nurodė, kad suimtiesiems asmenims yra leidžiama ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas. Kita vertus, galiojantys teisės aktai ilgesnio nei vienos valandos pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenustato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, jog sudaro nuteistiesiems ir suimtiesiems galimybes pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba, dalyvauti užimtumo programose, organizuojamose profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertuose, naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose (b. l. 21–31). Netikėti atsakovės atstovo nurodytais argumentais teismas neturi pagrindo, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu turėjo galimybę dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, jog buvo kankinamas, jo orumas buvo žeminamas, žalojama sveikata, patyrė gilius dvasinius, fizinius, moralinius, neigiamus išgyvenimus, pasireiškusius irzlumu, nepasitikėjimu savimi, bendravimo galimybių sumažėjimu, baime, nerimu, depresija, smurtu, pažeminimu ir kitais nepatogumais. Jam sutriko miegas, sveikata, jaučia skausmus dėl patirto smurto (b. l. 1–4, 188–189). Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus bei pareiškėjo prašymus vaistams įsigyti ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2013-07-19 iki 2014-01-28), jokių rimtų susirgimų, kuriems turėtų įtakos laikymo Lukiškių TI-K sąlygos, nenustatyta (b. l. 107–180). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, nei įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo bei privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.