Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams M. Z., A. M. ir V. Ž. dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. Z., A. M. ir V. Ž. 3000 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 300 eurų turtinei žalai atlyginti, atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad 2015 m. sausio 19 d., apie 1 val. nakties, atsakovai atėję į sodybą, kurioje gyvena ieškovė, užmušė ieškovės šešis šunis. 2015 m. Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovai pripažinti kaltais pagal LR BK 310 str. ir nubausti už žiaurų elgesį su gyvūnais. Ieškovė dėl savo gyvūnų patyrė tiek turtinę, kurią įvertino 300 Eur, tiek ir neturtinę žalą, kurią įvertino 3000 Eur. Nurodė, kad patyrė baimę, stresą, iki dabar negali pamiršti tos nakties, kaip buvo kankinami jos gyvūnai. Ryte išėjusi rado kraujo klanus, sudaužytus šunų šėrimo indus, užmuštus savo šunis. Atsakovai, būdami sodyboje iki pusę penkių nakties, keikėsi, grasino ieškovei, bandė patekti į namo vidų, taip išgąsdindami ieškovę. Iki pat šiol ieškovė bijo būti namuose ne tik naktį, bet ir dieną, nebeturėdama šunų, namie jaučiasi labai nesaugi.

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka 2015-10-31 (CPK 123 str. 1 ir 3 d.). Tinkamai apie iškeltą bylą informuoti atsakovai per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja iš atsakovų solidariai atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kadangi atsakovai žiauriu elgesiu užmušė jai priklausančius šunis, daužė ūkiniame pastate buvusius daiktus, gąsdino ir grasino ieškovei. Tokie atsakovų veiksmai, nukreipti į ieškovės gyvūnus, Plungės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu įvertinti kaip nusikaltimas, už kurį atsakovams paskirtos bausmės. Neteisėti atsakovų veiksmai, nukreipti į ieškovės gyvūnus, kaltė konstatuoti įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-220-363/2015, tai yra prejudiciniai faktai, kurių nereikia iš naujo įrodinėti civilinėje byloje (CPK 182 str. 3 p.). Baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė turi įrodyti turtinės ir neturtinės žalos faktą, ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei nurodomos žalos ryšį.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-220-363/2015 surinktais įrodymais nustatytos visos nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina esant civilinės atsakomybės sąlygas: M. Z., A. M. ir V. Ž. neteisėtus veiksmus, kilusią žalą, jų kaltę ir priežastinį ryšį tarp jų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.). Konstatuotina, jog esant tokioms aplinkybėms, yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovams civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 str. 1 d., 2 d. reglamentuojama, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, įvertina bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, kaip žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir pan. bei konkrečiu atveju atsižvelgia į reikšmingus faktorius, turinčius tiesioginę įtaką fizinių ar dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, kad būtų atkurta pažeistų teisių pusiausvyra. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai.

Ieškovė, atsižvelgdama į kilusias pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, prašo iš atsakovų solidariai priteisti 3000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, jog patyrė baimę, stresą, kai buvo kankinami jos šunys, girdėjo jų kaukimą, cypimą, kaip atsakovai viską daužė jos ūkiniame pastate. Ryte išėjusi iš namų rado kraujo klanus, užmuštus gyvūnus. Atsakovai, būdami jos sodyboje, jai grasino užmušiantys ne tik šunis, bet ir ją, gąsdino, keikėsi, mėgino patekti į namus, tačiau nesėkmingai. Po įvykio ieškovė, neteko šešių šunų, bet kuriuo paros metu bijo likti viena namuose, jaučiasi nesaugi.

Remiantis baudžiamojoje byloje nustatytais duomenimis, A. M. badė šake, M. Z. badė peiliu, o V. Ž. mušė plaktuku bei pjaustė dalgio geležte R. D. priklausančius šešis šunis, taip kaltinamieji žiauriai elgėsi su gyvūnais. Natūralu, jog po įvykusio įvykio, kurio metu buvo užmušti ieškovės šunys, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, iki šiol jaučia nerimą būnant vienai savo sodyboje. Tokie išgyvenimai bet kuriam asmeniui tokioje situacijoje yra neigiami ir dėl to vertinti kaip darantys neturtinę žalą. Tačiau byloje duomenų, kad dėl to būtų pablogėjusi ieškovės sveikata nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad ieškovei patirti neigiami išgyvenimai dėl įvykio kilo dėl atsakovų kaltės (žala padaryta tyčiniais smurtiniais veiksmais), įvykio aplinkybes (atsakovams esant neblaiviems, veikiant bendrininkų grupe, nugalabytų gyvų būtybių, kuriomis iki tol ieškovė rūpinosi, mylėjo), susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, į atsakovų materialinę padėtį, jog M. Z. yra dirbantis, A. M. ir V. Ž. nedirbantys, laikytina, jog nagrinėjamu atveju patirtiems neturtinio pobūdžio praradimams kompensuoti pakankamas 1700 Eur neturtinės žalos dydis. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Dėl turtinės žalos

Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 300 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 str.) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą

Nagrinėtinu atveju, paties smurto fakto buvimas, kai buvo kankinami ir užmušti ieškovei priklausę 6 šunys, laužomi ūkiniame pastate buvę daiktai, sunaikinti šunų šėrimo indai, yra pagrindas preziumuoti, kad ieškovei padaryta žala. Natūralu, kad ieškovei apsunkintas įrodymų pagrindžiančių turtinę žalą rinkimas ir dokumentiniais įrodymais, įsigijimo kvitais ieškovė turtinės žalos pagrįsti negali.

Teismas ištyręs ir įvertinęs šios bylos faktus sprendžia, kad prašomos turtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir mažintinas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes ir išplaukęs iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., byla Nr. 3K-3-516/2004). CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas įrodinėjimo standartas, pagal kurį įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje AB–F „VITI“ v. UAB „SNS“, byla Nr. 3K-3-214/2010).

Vertinant padarytos žalos dydžio klausimą tiriamoje byloje, be surinktų duomenų visumos, vertintina ir tai, kad nugalabyti šunys nebuvo kilmingos veislės, todėl jų įsigijimo finansinė vertė nėra ypač didelė, kaip ir jų šėrimo indai bei palikta netvarka ūkiniame pastate, todėl spręstina, kad 200 Eur suma atlyginti materialinius nuostolius yra pakankama. Likusi reikalaujama suma nėra pagrįsta, todėl atmestina, kaip neįrodyta (CPK 178 str.).

Iš atsakovų solidariai priteistinas 57 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 96 str.) bei 69,48 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo R. D.

Priteisti solidariai iš M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660) valstybei.

Priteisti solidariai iš M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 69,48 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 48 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630) valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovai negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.