Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2018-09-06 rezoliucija pagal VMI prie FM pareiškimą T. M. pradėta administracinė byla dėl nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn T. M. traukiamas už tai, kad jis, būdamas UAB „M. I.“ (toliau ir – bendrovė) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi laikotarpyje nuo 2016-07-18 iki 2018-05-03, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Vadovas neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, nors pagal bendrovės pateiktą 2016 metų balansą, bendrovė buvo nemoki, o pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Už 2017 metus bendrovė Juridinių asmenų registrui iš viso nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. Įvertinus, kad iš viešuose registruose prieinamos informacijos matyti, jog registruotino turto, iš kurio būtų galima vykdyti realų išieškojimą bendrovė neturi pakankamai (bendra įkeistų daiktų vertė tik 5190,00 eurų), bendrovė ilgą laiką neatsiskaito su VMI prie FM ir mokestinė nepriemoka tik didėja, VMI prie FM padarė išvadą, jog bendrovė nemoki. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2017 metų, kas leidžia daryti išvadą, jog bendrovė jau iki tol turėjo finansinių sunkumų. Jei T. M., vadovu dirbęs nuo 2016-07-18 iki 2018-05-03, būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų ženkliai mažesni, todėl savo neveikimu T. M. pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Kadangi UAB „M. I.“ 2018-04-13 iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti bendrovės nemokumo faktą nėra pagrindo. VMI prie FM manymu bendrovė buvo nemoki nuo 2015 metų, kas atsispindi pridedamame UAB „M. I.“ balanse už 2015 ir 2016 metus. UAB „M. I.“ yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018-08-13 duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 52240,90 euro. VMI prie FM bendrovės atžvilgiu vykdė priverstinį išieškojimą, priimdama sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), nustatyti turto priverstinį įkeitimą. Pagal minėtus sprendimus bei nurodymus mokestinė nepriemoka neišieškota. UAB „M. I.“ mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2017 metų rugpjūtį; pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2017 metų liepą, spalį - gruodį. UAB „M. I.“ mokesčių administratoriui teikė mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų laiku nesumokėjo. VMI prie FM nurodo, kad, kaip matoma iš pateikiamų mokesčių mokėtojo prievolių išrašų, nors bendrovės nepriemoka pastoviai didėjo, nors bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, ir UAB „M. I.“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau vadovas T. M., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Atsakomybėn traukiamas asmuo T. M. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltu dėl nusižengimo prisipažįsta, jį padarė dėl finansinių sunkumų. Bendrovė skolinga VMI prie FM, Sodrai, keliems smulkiems kreditoriams. Turėjo ir pati bendrovė daug skolininkų, net negalėjo atsiskaityti su darbuotojais. Stengėsi pirmiausia atsiskaityti su tiekėjais. Nepastebėjo, kad bendrovės įsiskolinimas jau yra labai didelis, o ir VMI prie FM jo neragino inicijuoti bankroto bylos. Visą laiką tikėjosi, kad situacija pagerės. Supranta, kad už nusižengimą turės sumokėti baudą. Per mėnesį gauna 1000 eurų neatskaičius mokesčių, turi keturių asmenų šeimą. Prašo skirti kuo mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Į teismo posėdį VMI prie FM atstovas neatvyko, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. M., būdamas bendrovės vadovu nuo 2016-07-18 iki 2018-05-03, žinodamas bendrovės finansinę padėtį, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė.

Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Įmonės nemokumo momentas yra fakto klausimas, kuris kiekvienu atveju nustatomas pagal byloje esančius duomenis. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad bendrovė „M. I.“ jau 2016 metais buvo nemoki ir atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką, o T. M., būdamas bendrovės vadovu, turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų dokumentų (4-16 b. l.) bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog bendrovės nemokumą nustatė Vilniaus apygardos teismas 2018-04-13 nutartimi, kurioje nurodyta, kad Juridinių asmenų registre UAB „M. I.“ įregistruota 2011 metais. Paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2016 metų laikotarpį, kuriais remiantis, įmonės turtas 2016 metais sudarė 346382 eurus, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 298130 eurų, įmonės pelnas sudarė 7503 eurus. VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „M. I.“ neturi registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, kurioms taikomi kitų institucijų apribojimai, vienai iš jų yra draudžiamas dalyvavimas viešajame transporte. Kreditorių, tarp jų – ir VMI prie FM, – pateiktais duomenimis jų taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės buvo neveiksmingos. Apygardos teismo byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Šie apygardos teismo byloje dėl bankroto bylos iškėlimo užfiksuoti duomenys leidžia tvirtinti, kad įmonė iš tiesų yra nemoki.

T. M., būdamas bendrovės vadovu, privalėjo žinoti bendrovės finansinę padėtį bei privalėjo priimti atitinkamus sprendimus dėl bendrovės veiklos galimybių.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius. Mokesčių įstatymuose nustatyta, jog įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais. Yra mėnesiniai, metiniai mokesčių periodai, tad mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-01 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016).

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje byloje nėra praėję dveji metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs. T. M. inkriminuotas nusižengimas yra trunkamasis, jis nustatytas bylos dokumentais, tai yra, nusižengimas paaiškėjo, kai VMI prie FM patikrino su bendrove susijusią informaciją duomenų bazėse ir 2018-03-06 surašė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio pagrindu apygardos teismas priėmė aukščiau minėtą nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nepateikdamas pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovas T. M. pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda.

T. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad nusižengimą jis pripažįsta, gailisi dėl jo padarymo; atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. T. M. padarė administracinį nusižengimą turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nėra baustas administracinėmis nuobaudomis, byloje yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina nuobauda – bauda, lygi ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos minimaliai ribai.

T. M. prašymas išdėstyti baudos mokėjimą dalimis tenkintinas. Atsižvelgus į tai, kad baudos nuobaudos vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas (ANK 675 straipsnio 3 dalis) teismas gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Akivaizdu, kad T. M., gaudamas vidutinio dydžio darbo užmokestį, išlaikydamas keturių asmenų šeimą, turėdamas finansinių įsipareigojimų pagal apygardos teismo sprendimus bankroto byloje, iš karto sumokėti visos paskirtos baudos negali dėl objektyvių priežasčių. Todėl paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas per 14 mėnesių, mokant kas mėnesį ne mažesnę kaip 1/10 dalį baudos (100 eurų).

T. M. taip pat išaiškintina, kad ANK 676 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

T. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Išdėstyti baudos mokėjimą per 14 mėnesių ir įpareigoti T. M. nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, mokėti kas mėnesį ne mažesnę kaip 100 eurų baudos dalį į vieną pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), arba LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, arba LT12 2140 0300 0268 0220, banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), arba LT24 7300 0101 1239 4300, banke Swedbank, AB, arba LT42 7230 0000 0012 0025, AB Medicinos banke, arba LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas”, arba LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudos dalį mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-2410-506/2018.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos dalies, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.