- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-1019-619/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00465-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- V. V., M. V.
- Ieškovas
- AB DNB banko
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Ferumas“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. V. ir M. V. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams M. V., V. V., trečiasis asmuo BUAB „Ferumas“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 30 101,54 EUR negrąžinto kredito, 349,30 EUR palūkanų ir 7,91 EUR delspinigių pagal 2008-04-25 kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-190 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; priteisti solidariai 33 793,91 Lt negrąžinto kredito, 568,49 Lt palūkanų ir 8,15 Lt delspinigių pagal 2008-04-25 kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-191 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. sprendimu už akių, ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovų atžvilgiu patenkino pilnutinai. Teismas nusprendė išieškoti solidariai iš atsakovų M. V. ir V. V. 30 101,54 EUR negrąžinto kredito, 349,30 EUR palūkanų ir 7,91 EUR delspinigių pagal 2008-04-25 kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-190 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; iš viso 30 458,74 EUR, išieškoti solidariai 33 793,91 Lt negrąžinto kredito, 568,49 Lt palūkanų ir 8,15 Lt delspinigių pagal 2008-04-25 kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-191 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, iš viso 34 370,55 Lt, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-25 nuo 30 458,74 EUR sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-25 nuo 34 370,55 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškoti iš kiekvieno iš atsakovų po 1 895,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė teismui pareiškimą dėl teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė teismą pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šį terminą atnaujinti, peržiūrėti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-07-26 sprendimą už akių, panaikinti teismo priimtą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, jog atsakovams nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame buvo išnagrinėtas ieškinys ir priimtas teismo sprendimas už akių. Taip pat nurodo, kad ieškovas buvo nesąžiningas ir piktnaudžiavo savo teisėmis, nebendradarbiavo tiek teisiniuose santykiuose su trečiuoju asmeniu, tiek laidavimo teisiniuose santykiuose su atsakovais. Sudarytos sutartys turi valios trūkumų, prieštarauja viešai tvarkai ir moralei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi netenkino atsakovų prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nutartyje konstatavo, kad nėra nustatyta sąlygų visumos peržiūrėti sprendimą už akių (CPK 288 str. 4 d.). Ieškinys atsakovams buvo įteiktas 2013-06-29 d., atsakovai per teismo nustatytą terminą nuo 2013-06-29 d. iki 2013-07-19 d. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, tam nėra įrodyta svarbių nepateikimo priežasčių. Pažymėjo, kad atsakovas V. V. buvo nedarbingas dėl ligos nuo 2013-07-15 iki 2013-07-26, t.y. termino atsiliepimui pateikti paskutinėmis dienomis, nėra duomenų apie jo susirgimo pobūdį, todėl nedarbingumas negali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios praleistas terminas atsiliepimui pateikti. Teismo vertinimu, atsakovai nepateikė įrodymų, kad kreditavimo ir laidavimo sutartys nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka bei kitų įrodymų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu V. V. ir M. V. prašo panaikinti teismo priimtą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovams nebuvo pranešta apie paskirtą teismo posėdį, dėl ko jie negalėjo ginti savo interesų teismo posėdyje (CPK 287 str. 2 d., CPK 285 str. 3 d. 1 p., CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Nurodė, kad ieškovo hipoteka ir įkeitimu užtikrinti reikalavimai yra pareikšti trečiojo asmens bankroto byloje ir užtikrinti pirma eile. Tokiu atveju ieškovas vykdo dvigubą išieškojimą pagal laidavimo sutartis ir bankroto byloje, kad nėra sąžiningas ieškovo elgesys atsakovų atžvilgiu. Ieškovas Švenčionių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-654-405/2013 yra pateikęs vykdymui, atsakovų lėšos ir turtas yra areštuotas. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, galinčius turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas visiškai nevertino atsakovų nurodomų aplinkybių dėl kreditavimo ir laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybių, kurios neabejotinai turėtų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas netyrė aplinkybių, liudijančių ieškovo nesąžiningumą tiek teisiniuose santykiuose su trečiuoju asmeniu, tiek laidavimo santykiuose su atsakovais (CK 6.228 str. 1 d., 2 d., CK 6.160 str. 2 d., CK 6.193 str. 1 d.). Ieškovas nepaisė bendradarbiavimo principo, tinkamai nebendradarbiavimo su trečiuoju asmeniu – kreditavimo sutartimi buvo nustatytos tik ieškovui naudingos dominuojančios sąlygos. Sandoris prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.), todėl yra negaliojančios kreditavimo ir laidavimo sutartys. Sudaryti sandoriai turi valios trūkumų (CK 1.91 str. 1 d.), laidavimo sutartys buvo pasirašytos kaip neatitinkančios atsakovų valios, ieškovas, įgijęs esminį pranašumą ir nesąžiningai pasinaudojęs trečiojo asmens priklausomybe nuo jo, ekonominiais sunkumais, nesąžiningai prieš jo valią privertė atsakovus pasirašyti laidavimo sutartis. Minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir tokiu būdu nesuteikė atsakovams galimybės tinkamai apginti savo teises ir interesus nagrinėjant bylą.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovų atskiruoju skundu. Ieškovo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir visiškai pagrįstai nenustatė nei vienos iš CPK 288 str. įtvirtintų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių. Atsakovų argumentai buvo įvertinti, o atmesdamas jų prašymą teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad ginčo laidavimo sutartys būtų nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, jog sprendimas už akių priimtas šalims apie tai nepranešus, esant CPK 285 str. 6 d. įtvirtintam pagrindui. Tokiu atveju teismo posėdis neskiriamas, o sprendimas už akių priimamas rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 str. 6 d.). Dėl turto realizavimo bankroto byloje nurodė, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, tiek laiduotojas. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolininkų, tai išieškojimo mastas yra gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvadai, kad ieškovas piktnaudžiauja procese. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybių, nes tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas skolos priteisimo byloje. Atsakovai skolos dydžio neginčija, o kelia klausimus dėl kredito sutarčių sudarymo ir jų sąlygų keitimo, laidavimo sutarčių galiojimo, nesant byloje pareikštų savarankiškų reikalavimų, todėl skunde nurodyti argumentai negali įtakoti sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovo nuomone, byloje nėra pateikta įrodymų, kad negalioja su atsakovais sudarytos laidavimo sutartys CK 1.81 str. 1 d., CK 1.91 str. pagrindais.
Tretysis asmuo atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Ieškovo ieškinyje yra pareikštas prašymas esant CPK numatytiems pagrindams priimti sprendimą už akių (b.l. 3). Bylos duomenimis nustatyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovams buvo išsiųsti ieškinio ir jų priedų nuorašai, nustatant 20 d. terminą atsiliepimui pareikšti, nurodant atsiliepimo nepateikimo teismui pasekmes (b.l. 84-85). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas sprendimo už akių priėmimą grindė tuo, jog atsakovai nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka.
Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl pirmiau paminėtos CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovų pareiškime nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsiliepimo į ieškinį nepateikimą per nustatytą terminą apeliantai aiškina tuo, kad atsakovui V. V. 2013 m. liepos pradžioje buvo stipriai pablogėjusi sveikata, o laikotarpiu nuo 2013-07-15 iki 2013-07-26 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl to jis laiku negalėjo susirasti advokato dėl teisinių paslaugų suteikimo. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju vertino, kad atsakovo nedarbingumas negali būti laikomas svarbia priežastimi, dėl kurios jis praleido terminą atsiliepimui paduoti į pateiktą ieškinį, nes atsakovas buvo nedarbingas paskutinėmis termino atsiliepimui pateikti dienomis – nuo 2013-07-15 iki 2013-07-26 (atsiliepimą turėjo pateikti per 20 d. nuo 2013-06-29 iki 2013-07-19), nėra duomenų apie susirgimo pobūdį, kad dėl ligos pobūdžio to negalėjo padaryti per kitus įgaliotus asmenis. Atsakovė M. V. nenurodė priežasčių, dėl kurių ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka, nes byloje apeliantai nepateikė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jie nepateikė savalaikiai atsiliepimo į ieškinį. Byloje nėra duomenų, kad apelianto liga galėjo objektyviai sutrukdyti jam pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovams apie paskirtą teismo posėdį nebuvo pranešta, dėl ko jie neturėjo galimybės ginti savo interesų teismo posėdyje laikytina teisiškai nepagrįsta, nes sprendimas už akių teismo buvo priimtas šalims apie tai nepranešus, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, esant CPK 285 str. 6 d. pagrindui. T. y. pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šalims pranešti apie teismo posėdį, kadangi posėdis atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį nebuvo paskirtas ir neturėjo būti skiriamas, o sprendimas už akių priimtas rašytinio proceso tvarka šalims apie tai nepranešus esant įstatyme numatytam pagrindui – ieškovo prašymu, atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį.
Kita atsakovų nurodyta aplinkybė yra susijusi su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Atsakovai nurodė, kad sprendimo už akių teisėtumui reikšmę turi ir šios aplinkybės – ieškovo įkeitimu ir hipoteka užtikrinti reikalavimai, kuriuos jis reiškia atsakovams pareikšti trečiojo asmens UAB „Ferumas“ bankroto byloje ir yra tenkintini pirmoje eilėje, todėl šiuo atveju susidaro tokia situacija, kai ieškovo naudai vyksta „dvigubas“ išieškojimas, akivaizdu, kad tai nėra sąžininga atsakovų atžvilgiu.
Tačiau, kaip minėta, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu pareiškime nurodyti įrodymai (argumentai) gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad šioje dalyje apeliantų minėti argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę (tiek jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariają prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių turto, tai išieškojimo mąstas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-7364/2010). Pažymėtina, kad esant solidariai kredito gavėjo ir laiduotojo atsakomybei, ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas tiek laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jo dalį. Įvykdžius prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės (CK 6.9 str., 1 d., CK 6.83 str. 1 d.), todėl atsakovams įvykdžius savo prievoles bankui, jiems pereitų visos banko reikalavimo į pagrindinį skolininką teisės, įskaitant ir banko kaip hipotekos kreditoriaus teises. Jeigu prievolės priverstinai yra vykdomos tiek iš hipoteka įkeisto turto, tiek iš laiduotojų turto, atsakovų interesai taip pat nėra pažeidžiami, kadangi padengus dalį skolos, atitinkama dalimi mažėja visų solidariųjų skolininkų skola, ir tai kontroliuojama vykdymo procese.
Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino laidavimo sutarčių ir jų sąlygų sudarymo aplinkybių, kurios neabejotinai turi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas netyrė ieškovo nesąžiningumo tiek santykiuose su trečiuoju asmeniu, tiek su atsakovais, aplinkybių, jos sutartys prieštarauja CK 1.81 str., CK 1.91 str. 1 d., nevertino sutarčių UNIDROIT principų 3.9 str., 3.10 str., 3.8 str. aspektu.
Su šiais apeliantų argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina tai, kad ieškovo pareikštas ieškinio reikalavimas atsakovams yra dėl skolos pagal Laidavimo sutartis išieškojimo, tame tarpe pagal kredito sutartis skolą sudaro 139 503,06 Lt reikalavimas priteisti negrąžintą kreditą bei priskaičiuotas palūkanas ir 35,46 Lt delspinigių. Kredito ir Laidavimo sutartys bei jose įtvirtinta atsakovų solidari atsakomybė už trečiojo asmens gautas prievolės įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytos ir nėra ginčijamos (priešiniu ieškiniu ar atskiroje civilinėje byloje), todėl pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių – dėl kredito, laidavimo sutarčių sudarymo, jų sąlygų nuginčijimo, keitimo pagal ieškinio pagrindą ir dalyką neturėjo teisinio pagrindo vertinti šioje byloje dėl skolos priteisimo. Dėl nurodytų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstyti argumentai negali įtakoti sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog apeliantai, laikydami, jog ginčo sutartys ar atskiros jos sąlygos pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, gali įstatymo nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises (CPK 5 str.).
Įvertinus tai, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantai pateikė teismui įrodymus (argumentus), paneigiančius apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir kad tuo atveju, jei apeliantai būtų pateikę atsiliepimą į ieškinį, teismas būtų priėmęs priešingą sprendimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apeliantų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.