Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-30 · Administracinė byla Nr. A-756-3059-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1489-437/2011Sprendimas · 2011-03-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-146-144-12Nutartis · 2012-08-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
A-756-3059-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03594-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-3059/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03594-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei Sigitai Savickienei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Galinai Sokolovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. M. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus 1-asis PS) 2009 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (11.5.1)3-75767 ir 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 11-17-19513; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą,Nr. (6.5)I-7217; 3) įpareigoti atsakovą, apskaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, įtraukti pareiškėjo 1986-1988 metų pajamas, gautas dirbant Mongolijos Liaudies Respublikoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 1977 metų dirbo inžinieriumi TSRS Agropramoninio komiteto „Sojuzmiasomolmontaž“ tresto Vilniaus specializuotoje montavimo derinimo valdyboje. Vadovaujantis Vilniaus specializuotos montavimo derinimo valdybos įsakymu pareiškėjas buvo nukreiptas į TSRS Valstybinio agropromo Visasąjunginį susivienijimą ir iš ten išsiųstas dirbti į Mongolijos Liaudies Respubliką nuo 1986 m. rugpjūčio 18 d. iki 1988 rugpjūčio 12 d. Minėtu darbo laikotarpiu, t. y., nuo 1986 m. rugpjūčio 18 d. iki 1988 rugpjūčio 12 d., pareiškėjui buvo mokamas 420,00 rublių mėnesinis atlyginimas. Tačiau atsakovas VSDFV Vilniaus 1-asis PS, apskaičiuodamas pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, neatsižvelgė į pareiškėjo 1986, 1987, 1988 metais gautas pajamas, motyvuodamas tuo, kad VSDFV nėra duomenų apie darbo Mongolijos Liaudies Respublikoje laikotarpiu pareiškėjo gautas pajamas. Pareiškėjas 2010 metų rugpjūčio mėnesį pateikė VSDFV Rusijos Federacijos Ekonominio Vystymo Ministerijos archyvinę pažymą, kurioje yra aiškiai nurodytos pareiškėjo pajamos, gautos 1986-1988 metų laikotarpiu. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjas pagal darbo sutartį dirbo Mongolijos Respublikoje ne savo noru, o pagal paskyrimą. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nuo pareiškėjui mokėto darbo užmokesčio turėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 54 straipsnio 1 dalimi ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 23, 129 punktais apskaičiuojant pareiškėjui senatvės pensiją, turėjo būti atsižvelgta į minėtas pajamas.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad, pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iki 1991 m. birželio 1 d. (iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo) prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas ir Nuostatų 1 priede nurodytų kitų asmenų, kurie pagal tuo metu galiojusius įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta kad į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki 1991 m. birželio 1 d. įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai. Nuostatų 32 punkte nustatyta, kad į asmenų, dirbusių buvusiose TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose ir dirbusių užsienyje buvusios TSRS siuntimu, pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms pagal Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įtraukiamos visų darbo apmokėjimo rūšių piniginės sumos, išmokėtos tuometine tarybine valiuta, jeigu pagal tuo metu galiojusias taisykles nuo jų turėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos. Šių asmenų pageidavimu asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas už nurodytąjį laikotarpį gali būti apskaičiuojamas taikant Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Nuostatų 5 priede išvardintos asmens pajamos, nuo kurių iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šio priedo 22 punkte numatytas apmokėjimas už darbą užsienyje užsienio valiuta, invaliutiniais rubliais, bonais ir kitokia nevalstybine tuometinės TSRS valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu. Nuostatų 30 punkte nustatyta, kad asmens draudžiamosios pajamos iki 1994 m. sausio 1 d. įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais. Pagal pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 28 d. pateiktą prašymą VSDFV Vilniaus 1-asis PS 2009 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 11-17-21381 paskyrė jam 2009 m. spalio 3 d. senatvės pensiją. VSDFV Vilniaus 1-ojo PS 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 11-17-19513 sprendimas dėl pensijos skyrimo buvo patikslintas, patikslinant pareiškėjo darbo komandiruotėje Mongolijos Liaudies Respublikoje laikotarpį. Apie senatvės pensijos paskyrimą bei patikslinimą pareiškėjas buvo informuotas VSDFV Vilniaus 1-ojo PS 2009 m. spalio 26 d raštu Nr. (11.5.1)3-75767 ir 2010 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (11.5.1)3-73996. Apskaičiuojant pareiškėjui senatvės pensiją, buvo įvertinti visi jo darbo laikotarpiai, iš jų – ir darbo komandiruotėje Mongolijos Liaudies Respublikoje laikotarpis nuo 1986 m. rugpjūčio 18 d. iki 1988 m. rugpjūčio 12 d. Tačiau pareiškėjo pateiktose Rusijos Federacijos Ekonominio vystymo ministerijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. ir 2009 m. spalio 29 d. išduotose pažymose Nr. D01-6038 ir Nr. D01-8085, kuriose nurodytas pareiškėjo 420 invaliutinių rublių atlyginimas per mėnesį, yra pažymėta, jog duomenų apie pareiškėjo atlyginimo dydį rubliais Ekonominio vystymo ministerijos archyve nėra. Todėl laikotarpio nuo 1986 m. rugpjūčio 18 d. iki 1988 m. rugpjūčio 12 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas taikant Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Kitų laikotarpių asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas pagal pateiktose uždarbio pažymose nurodytą uždarbį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Savo prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu bylos dalį dėl VSDFV Vilniaus 1-ojo PS 2009 m. spalio 26 d. rašto Nr. (11.5.1)3-75767 panaikinimo nutraukė, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime nurodė, kad VSDFV Vilniaus 1-ais PS 2009 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 11-17-21381, kuriuo pareiškėjui A. M. buvo paskirta 848,77 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2009 m. spalio 3 d. iki gyvos galvos (b. l. 38). Pareiškėjas šio atsakovo sprendimo neskundžia. VSDFV Vilniaus 1-ais PS 2009 m. spalio 26 d. raštu Nr. (11.5.1)3-75767 pareiškėjui pranešė apie 2009 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 11-17-21381 dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo (b. l. 26). Pareiškėjas šį atsakovo raštą laiko sprendimu ir jį prašo panaikinti. Atsakovas 2010 m. lapkričio 12 d. priėmė naują sprendimą Nr. 11-17-19513, kuriuo paskyrė A. M. 849,07 Lt dydžio pensiją nuo 2009 m. spalio 3 d. Šiuo sprendimu pareiškėjo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į 1984-1988 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir 1996-2008 metų draudžiamąsias pajamas (b. l. 27). Šį atsakovo sprendimą pareiškėjas skundžia. Pareiškėjui į stažą įskaitytas laikotarpis nuo 1986 m. rugpjūčio 18 d. iki 1988 m. rugpjūčio 12 d., kuriuo pareiškėjas TSRS valstybinio agropramoninio komiteto siuntimu ėjo techniko pareigas Mongolijos Liaudies Respublikoje. Pareiškėjo darbo faktas ir trukmė Mongolijos Liaudies Respublikoje nustatyti remiantis Rusijos Federacijos Ekonominio vystymo ministerijos archyvo pažymomis. 2009 m. spalio 29 d. archyvo pažymoje Nr. DO1-8085 rašoma, kad pareiškėjo atlyginimo dydis siekė 420 invaliutinių rublių per mėnesį, o ministerijos archyve duomenų apie atlyginimo dydį rubliais nėra (b. l. 19). Apskaičiuojant senatvės pensijos dydį nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pajamas, gautas Mongolijos Liaudies Respublikoje invaliutiniais rubliais, nes nebuvo duomenų apie pareiškėjo gautą atlyginimą rubliais. VSDFV 2010 m. lapkričio 23 d. priėmė pareiškėjo skundžiamą sprendimą Nr. (6.5)I-7217, kuriuo atsakovo sprendimas neįtraukti į draudžiamąsias pajamas pareiškėjo pajamas, gautas invaliutiniais rubliais, paliktas galioti (b. l. 11-12).

Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iki 1991 m. birželio 1 d. (iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo) prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas. Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki 1991 m. birželio 1 d. įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai. Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Nuostatų 32 punkte nustatyta, kad į asmenų, dirbusių buvusiose TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose ir dirbusių užsienyje buvusios TSRS siuntimu, pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms pagal Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įtraukiamos visų darbo apmokėjimo rūšių piniginės sumos, išmokėtos tuometine tarybine valiuta, jeigu pagal tuo metu galiojusias taisykles nuo jų turėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos. Nuostatų 5 priede išvardintos asmens pajamos, nuo kurių iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Minėto priedo 22 punkte nurodytas apmokėjimas už darbą užsienyje užsienio valiuta, invaliutiniais rubliais, bonais ir kitokia nevalstybine tuometinės TSRS valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu. Nuostatų 30 punkte nustatyta, kad asmens draudžiamosios pajamos iki 1994 m. sausio 1 d. įrodomos darbdavių pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1986 m. rugpjūčio 18 d. iki 1988 m. rugpjūčio 12 d. dirbo Mongolijos Liaudies Respublikoje TSRS Valstybinio agropramoninio komiteto siuntimu techniko pareigose ir jo mėnesio atlyginimo dydis buvo 420 invaliutinių rublių (b. l. 10). Duomenų apie atlyginimo dydį rubliais pareiškėjas atsakovui nepateikė. Todėl atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjo senatvės pensiją, pagrįstai neįtraukė į draudžiamas pajamas pareiškėjo pajamų invaliutiniais rubliais ir pagrįstai draudžiamųjų pajamų koeficientą už minėtąjį laikotarpį apskaičiavo taikydamas Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostatas – pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Atsakovo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 11-17-19513 ir trečiojo suinteresuoto asmens 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. (6.5)I-7217 yra teisėti. Naikinti šiuos sprendimus nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje yra pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sukelia asmeniui teisines pasekmes, teisėtumo. Minėtų pasekmių nebuvimas reiškia, jog ginčo iš esmės nėra, vadinasi, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla, kuri įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-467/2007). Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl viešojo administravimo sistemos subjekto dokumento panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Iš pareiškėjo skundžiamo VSDFV Vilniaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009 m. spalio 26 d. rašto Nr. (11.5.1)3-75767 matyti, kad juo pareiškėjui pranešama apie atsakovo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 11-17-21381, kuriuo A. M. buvo paskirta 848,77 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2009 m. spalio 3 d. Šis raštas pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia. Tokias pasekmes jam sukelia atsakovo 2009 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 11-17-21381, kuriuo pareiškėjui nuspręsta skirti 848,77 Lt valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2009 m. spalio 3 d. iki gyvos galvos (b. l. 38). Tačiau šio sprendimo pareiškėjas neskundžia. Administracinė teisena dėl reikalavimo panaikinti minėtą informacinį raštą negalėjo būti pradėta, todėl, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, byla šioje dalyje nutraukiama.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Savo apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo iš esmės tais pačias faktines aplinkybes ir tuos pačius argumentus, kuriais buvo grindžiamas jo skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iki 1991 m. birželio 1 d. (iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo) prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas. Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki 1991 m. birželio 1 d. įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, nuo kurių pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Nuostatų, detalizuojančių įstatymą, 32 punkte nustatyta, kad į asmenų, dirbusių buvusiose TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose ir dirbusių užsienyje buvusios TSRS siuntimu, pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms pagal Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įtraukiamos visų darbo apmokėjimo rūšių piniginės sumos, išmokėtos tuometine tarybine valiuta, jeigu pagal tuo metu galiojusias taisykles nuo jų turėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tačiau Nuostatų 5 priedo, kuriame nurodomos pajamos, nuo kurių iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, 22 punkte nepagrįstai nurodytas apmokėjimas už darbą užsienyje užsienio valiuta, invaliutiniais rubliais, bonais ir kitokia nevalstybine tuometines TSRS valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu. Tokiu būdu poįstatyminiu aktu neteisėtai buvo pakeistos ir susiaurintos Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, nesukuriant naujų bendro pobūdžio normų, konkuruojančių su įstatymo normomis. Todėl, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti ištirta, ar Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Nuostatų 5 priedo, numatančio asmens pajamas, nuo kurių iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 199 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, 22 punktas neprieštarauja Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir 55 straipsnio 1 dalies 1 punktui.

Pareiškėjas pažymi, kad jo darbo Mongolijos Liaudies Respublikoje metu (1986-1988 metais) galiojusių TSRS Ministrų Tarybos 1972m. rugpjūčio 3 d. nutarimu patvirtintų Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos nuostatų 11 punkte buvo nustatyta, jog valstybė pensijų mokėjimą užtikrina iš sukauptų lėšų, į kurias įeina valstybės biudžeto asignavimai bei įmonių, įstaigų ir organizacijų socialinio draudimo už apdraustus asmenis įnašai. Šių nuostatų 129 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad asmenims, dirbusiems užsienyje arba tarptautinėse organizacijose, apskaičiuojant pensiją įskaitomos gautos pajamos tarybine valiuta. Todėl, apskaičiuojant pareiškėjui senatvės pensiją, į jo draudžiamąsias pajamas turėjo būti įtrauktas Mongolijos Liaudies Respublikoje gautas darbo užmokestis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas ginčija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (11.5.1)3-75767 ir 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 11-17-19513, taip pat prašo įpareigoti atsakovą, apskaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, įtraukti pareiškėjo pajamas, gautas dirbant Mongolijos Liaudies Respublikoje.

Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl VSDFV Vilniaus 1-ojo PS 2009 m. spalio 26 d. rašto Nr. (11.5.1)3-75767 panaikinimo nutraukė, o kitus pareiškėjo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

VSDFV Vilniaus 1-ojo PS 2009 m. spalio 26 d. raštu Nr. (11.5.1)3-75767 A. M. buvo informuotas apie tai, kad atitinkamo dydžio senatvės pensija pagal jo 2009 m. rugsėjo 28 d. prašymą buvo paskirta 2009 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 11-17-21381 ir paaiškinta kaip ji buvo apskaičiuota (b. l. 26). Minėto 2009 m. spalio 23 d. sprendimo pareiškėjas neapskundė, tuo tarpu atsakovo 2009 m. spalio 26 d. raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti minėtą raštą nutraukė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu.

Su atsakovo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 11-17-19513 pareiškėjas nesutinka tuo aspektu, kad į jo draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti nebuvo įtrauktos pareiškėjo pajamos 1986-1988 metais, gautos jam dirbant Mongolijos Liaudies Respublikoje.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 754 redakcija) 32 punkte nurodyta, jog į asmenų, dirbusių buvusios TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose ir dirbusių užsienyje buvusios TSRS siuntimu, pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms pagal Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įtraukiamos visų darbo apmokėjimo rūšių piniginės sumos, išmokėtos tuometine tarybine valiuta, jeigu pagal tuo metu galiojusias taisykles nuo jų turėjo būti skaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai. Pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos. Šių asmenų pageidavimu asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas už nurodytąjį laikotarpį gali būti apskaičiuojamas taikant Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pagal Nuostatų 5 priedo 22 punktą asmens pajamoms, nuo kurių iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos priskirtas apmokėjimas už darbą užsienyje užsienio valiuta, invaliutiniais rubliais, bonais ir kitokia nevalstybine tuometinės TSRS valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu.

Byloje esanti Rusijos Federacijos ekonominio vystymo ministerijos 2009 m. spalio 29 d. pažyma Nr. D01-8085 patvirtina, kad A. M. dirbo Mongolijos Liaudies Respublikoje nuo 1986 m. rugpjūčio 18 d. iki 1988 m. rugpjūčio 12 d. TSRS valstybinio agropramoninio komiteto siuntimu, ir kad jo atlyginimo dydis buvo 420 invaliutinių rublių per mėnesį. Toje pačioje pažymoje nurodyta, kad duomenų apie atlyginimo dydį rubliais nėra (b. l. 10). Nesant ir kitų duomenų, patvirtinančių nurodytu laikotarpiu pareiškėjo gautas pajamas rubliais, taip pat duomenų, kad tuo laikotarpiu buvo skaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai, atsakovas visiškai pagrįstai Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Nuostatų 32 punkto ir 5 priedo 22 punkto pagrindu į pareiškėjo draudžiamąsias pajamas pensijai gauti neįtraukė ginčo laikotarpiu invaliutiniais rubliais gauto atlyginimo. Šiuo atveju atsakovas pagrįstai rėmėsi Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, jei asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (55 straipsnis).

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai į bylą pareiškėjo pateiktame Vnešekonombanko 2011 m. balandžio 1 d. rašte tik nurodoma apie invaliutinio rublio ir rublio santykį, tačiau jis nepatvirtina pareiškėjo gauto Mongolijos Liaudies Respublikoje darbo užmokesčio rubliais, taigi jokios reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi.

Asmens draudžiamųjų pajamų klausimai yra sureglamentuoti Pensijų įstatyme, tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Nuostatuose numatyta tik tam tikra jų skaičiavimo tvarka, kuri nagrinėjamam ginčui taikytinų Pensijų įstatyme įtvirtintų teisės normų nekeičia ir naujų nesukuria, todėl pagrįstų abejonių dėl jų konstitucingumo teisėjų kolegijai nekelia.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė teisingai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė