Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-312-593/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-01-19Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-30
Bylos Nr.
1A-312-593/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38220-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
M. K.
Advokatai
Marius Kuzminovas
Kategorijos

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Baudž. byla Nr. 1A-312-593/2016

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-01-1-38220-2015-6)

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Olego Šibkovo, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistajam M. K., jo gynėjui advokatui Mariui Kuzminovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal BK 286 str. – 7 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas pagal BK 286 str. už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2015-07-08, apie 19.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaikomas dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo, pasipriešino (duomenys neskelbtini) patruliui E. L., t. y. ranka sudavė į dešinės rankos petį, apdraskė dešinės rankos vidurinįjį pirštą, taip padarydamas nukentėjusiajam E. L. odos nubrozdinimą dešinės plaštakos III piršte, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei (duomenys neskelbtini) patruliui G. P. spyrė į kairę koją bei griebė už kairės rankos mažojo piršto ir jį patempė, taip padarydamas nukentėjusiajam G. P. kraujosruvas kairės plaštakos V piršte ir kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde jis teigia, kad nuosekliai nurodė, jog atvykusiems pareigūnams jis pravėrė duris, bet jie neprisistatė ir neparodė tarnybinių pažymėjimų, todėl jis nesuprato, kad tai yra policijos pareigūnai, tik žodžiu pasakė atvykę įteikti šaukimo. Jie elgėsi nepagarbiai, ėmė iš karto apeliantą įžeidinėti, grasinti „gal tu nori į padvalą“, todėl suabejojęs, ar tai iš tikrųjų yra policijos pareigūnai, pabandė uždaryti buto duris. Tačiau įsiutę atvykėliai išlaužė duris ir pabandė išvilkti jį iš buto, o M. K. priešinosi tokiems neteisėtiems veiksmams. Be to, skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą patvirtina, jog jis nesuvokė, jog į jo butą veržiasi pareigūnai, tai patvirtino ir liudytojas A. P.. Po to, apelianto teigimu, jis buvo išvilktas į laiptinę, prieš jį be jokios priežasties panaudotas elektrošokas, uždėti antrankiai ir jis nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Vežant į policijos komisariatą, jis toliau buvo įžeidinėjamas, dar kartą panaudotas elektrošokas, o policijos komisariate pareigūnai du kartus papurškė ašarinių dujų jam į veidą. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai melagingai jį apkaltino juos įžeidinėjus, o po to ir pasipriešinus sulaikant, nors to jis nepadarė. Nuteistasis mano, kad prieš jį policijos pareigūnas galėjo panaudoti ir asmeninį, o ne tarnybinį elektrošoko prietaisą. Nors teisme medicinos specialistas teigė, kad padaryti sužalojimai nebūdingi elektrošoko prietaiso panaudojimui, tačiau vieno specialisto nuomonė negali būti laikoma pakankama, juo labiau, jog teisme nesiaiškinta, kuo buvo padarytos taisyklingos formos kraujosruvos. Skunde teigiama, kad M. K. buvo padaryti daug didesni sužalojimai, kas, jo vertinimu, yra neadekvatus smurto prieš jį panaudojimas. Juo labiau, kad net atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą pripažinta, jog policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo specialiąsias priemones – dujas ir tai sudaro tarnybinio nusižengimo požymių, nors policijos pareigūnai teisme nurodė dujas naudoję tik apelianto namuose. Nuteistasis teigia, kad jo veiksmai pasireiškė ne fizinio smurto naudojimu prieš kitus asmenis, bet tik stengimusi neleisti prievarta neteisėtai išvilkti jį iš savo namų. Todėl apeliantas mano, kad jo kaltė nėra įrodyta byloje esančiais duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nuteistojo M. K. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 286 str. teigdamas, kad jis nesuprato, jog besibraunantys pas jį į namus asmenys yra policijos pareigūnai, o smurto jis prieš atvykusius asmenis nenaudojo, tik bandė priešintis neteisėtam jo išvilkimui iš savo namų. Tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

BK 286 straipsnyje numatytas pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimas.

Nors nuteistasis M. K. neigia savo kaltę pagal BK 286 str., tačiau jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta nukentėjusiojo policijos pareigūno E. L. parodymais, kuris nurodė, jog kitam policijos pareigūnui G. P. pasiūlius M. K. priimti šaukimą, nes jis yra šeimos narys, pastarasis pradėjo plūsti juos necenzūriniais žodžiais, sakė, kad nieko nesirašys ir žengė į butą. Tuomet jis sugriebė M. K. už kairės rankos, pasakė, kad šis įžeidė pareigūnų garbę ir orumą ir kad bus pristatytas į komisariatą asmenybės nustatymui, neblaivumo patikrinimui. M. K. bandė išplėšti laikomą ranką, o jis rankos nepaleido ir įžengė kartu su M. K. į butą. G. P. laikė duris, kad jų neprispaustų, nes jis tuo metu laikėsi už durų staktos. M. K. dar kartą bandė uždaryti duris, traukė už rankenos ir rankena liko rankose. Tuomet į butą užėjo G. P., dar kartą pakartojo, kad už pareigūnų įžeidimą bus pristatytas į komisariatą. M. K. ėmė elgtis įžūliau, agresyviai, atsisakė apsirengti, sakė, kad nieko nedarys ir vėl jų atžvilgiu išsakė necenzūrinį žodį bei kažkam skambino. M. K. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo – stumdėsi, muistėsi. Kai jį bandė parversti ant žemės, grumtynių metu M. K. ranka sudavė jam į kairį petį, neleisdamas surakinti rankų antrankiais spyrė G. P., o jam apdraskė dešinės rankos pirštą. Kadangi M. K. muistėsi, todėl jis panaudojo specialias priemones – dujas, taip pat paguldant ant žemės buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai. Šios tarnybos metu elektroimpulsinį prietaisą „Taser“ turėjo tik jis vienas, tačiau jo prieš M. K. nenaudojo. Šiuos nukentėjusiojo E. L. parodymus patvirtina ir kito policijos pareigūno nukentėjusiojo G. P. parodymai, kuris nurodė, kad jam pasakius, jog šaukimą paliks M. K., pastarasis jų atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius. Kai E. L. pasakė, kad už pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą bus pristatytas į komisariatą, M. K. ėmė šalintis į butą, dešine ranka laikė buto duris. E. L. griebė jį už kairiosios rankos ir įsikibo į durų staktą, o jis paėmė duris už rankenos, kad neužsidarytų. M. K. staigiai griebė už durų ir rankena liko rankose. Įėjus į butą liepė M. K. apsirengti, nes veš jį į komisariatą. Tuomet M. K. pradėjo kažkam skambinti, stūmė E. L., o jis, kad M. K. nepabėgtų, ėmė jį už rankos ir tuo metu M. K. griebė jam už mažojo piršto, tempė, skaudžiai suspaudė, tikrai suvokdamas ką daro. Nuo šio M. K. veiksmo buvo kraujosruva, pirštas buvo patinęs, skaudėjo keletą dienų. M. K. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, stumdėsi, muistėsi, į įspėjimus nutraukti veiksmus nereagavo. Tuomet jis M. K. įspėjo, kad bus panaudotos specialiosios priemonės, tačiau M. K. toliau neragavo, keikėsi, nesileido eiti su jais, dar kalbėjo telefonu, tuomet buvo panaudotos dujos, koviniai imtynių veiksmai ir jis buvo paguldytas ant žemės bei uždėti antrankiai. Elektroimpulso prietaisą turėjo E. L., tačiau jo nenaudojo. Sulaikymo metu M. K. įspyrė jam į koją, dėl ko jautė fizinį skausmą. Iš specialisto išvados Nr. G 553/15(09) matyti, kad G. P. konstatuotos kraujosruvos kairės plaštakos V piršte ir kairėje blauzdoje buvo padarytos kietais bukais daiktais, artimu laiku viena kitai, galimai 2015-07-08 ir, tiek kiekvienas sužalojimas atskirai, tiek abu kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš specialisto išvados Nr. G 554/15(09) matyti, kad E. L. konstatuotas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III piršte buvo padarytas kietu bukabriauniu daiktu, vienmomentiškai, galimai 2015-07-08 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad pareigūnai E. L. ir G. P. davė tokius parodymus siekdami pateisinti savo neteisėtus veiksmus, tačiau būtent šių pareigūnų parodymus patvirtina ir įvykio metu pro šalį ėjęs M. K. kaimynas liudytojas A. P., kuris nurodė, kad pareigūnai M. K. sakė, jog šis nevykdo jų reikalavimų, o M. K. su jais ginčijosi, po to, kai jis buvo jau palipęs aukščiau, girdėjo grumtynių garsus. Kai M. K. buvo vedamas į lauką, girdėjo triukšmą, jo keiksmažodžius. Tai, kad M. K. elgėsi konfliktiškai, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų vykti kartu su jais, priešinosi pareigūnams, patvirtina ir pokalbio garso įrašo kopija, kurią pateikė Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyrius, iš kurios nustatyta, jog atidarius failą pavadinimu „2015_07_08_19-40-56_25.00mp3“ girdimas garso įrašas, kurio trukmė 1 min. 9 s. Įraše girdimas vyriškio balsas: „dinkit ( keiksmažodis ) dinkit!“ fone taip pat girdimas telefono „kviečiantis“ signalas – pyptelėjimai, to paties vyriškio balsas: „Laba diena, prašau (duomenys neskelbtini) policiją iškvieskit! Banditai užpuolė. Taip.” Nutilus pypsėjimo signalams moteriškas balsas sako: „vienas vienas du“. Kitas vyriškas balsas: „Klausyk, policijos... (žodžiai nesuprantami per pašalinius garsus, brazdėjimus). Pirmasis vyriškas balsas: „Laba diena, prašau (duomenys neskelbtini) policiją iškvieskit“ . Moters balsas: „(duomenys neskelbtini)...“ Pirmasis vyriškis : „Taip, taip, (duomenys neskelbtini) banditai čia užpuolė.“ Moteriškas balsas: „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)...“. Pirmasis vyriškas balsas: „Negaliu kalbėti telefoną atiminėja“. Moteriškas balsas: „(duomenys neskelbtini) kiek?“ Pirmasis vyriškas balsas: „(duomenys neskelbtini)“. Girdimas duslus garsas, bildėjimas, toliau su pauzėmis pirmasis vyriškas balsas sako: „..( necenzūrinis žodis, kopūstai jūs, dabar tai jums bus... varyk tiktai, lavonas...“ Kitas vyriškas balsas: „Kas yra?“. Pirmasis vyriškas balsas: „tuoj policija atvažiuos, ... eik, eik tik, lavonas, apsišikėliai, palaukit, tuoj atvažiuos“. Įrašo pabaiga.

Pagal Policijos įstatymo 21 str., 22 str. policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o asmenis, kurie gali būti padarę administracinius teisės pažeidimus, pristatyti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui ar kitiems veiksmams, susijusiems su pažeidimo tyrimu, atlikti. Šioje byloje esančiais ir aukščiau aptartais nukentėjusiųjų E. L. ir G. P. parodymais nustatyta, jog M. K. atsisakius priimti šaukimą ir dėl to kilus konfliktinei situacijai, M. K. pareigūnų atžvilgiu pavartojo necenzūrinius, jų, kaip policijos pareigūnų, garbę ir orumą žeminančius žodžius. Kadangi atsakomybė už tokius veiksmus numatyta LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., todėl policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų surinkimui turėjo teisę reikalauti ir reikalavo, kad M. K. vyktų į policijos komisariatą, o M. K. šio reikalavimo nevykdė, nors žinojo dėl ko jis turi vykti kartu su pareigūnais. Be to, jis aktyviais veiksmais ir fiziniu smurtu priešinosi sulaikymui – nukentėjusiajam E. L. sudavė ranka į petį ir įdrėskė ranką, o nukentėjusiajam G. P. stipriai suėmęs už rankos piršto jį suspaudė ir traukė, įspyrė į koją, ką patvirtina byloje esančiose specialisto išvadose nustatyti sužalojimai. Juo labiau, kad pareigūnų parodymus patvirtino ir liudytojo A. P. parodymai, jog girdėjo policijos pareigūnų tik žodžius, kad M. K. nevykdo jų teisėtų reikalavimų, ir tik po šių žodžių išgirdo grumtynių garsus, kurie sklido, nes buvo panaudota pareigūnų fizinė jėga ir priemonės (dujų balionėlis, antrankiai), kad sutramdyų M. K.. Tai paneigia M. K. teiginius, kad pareigūnai fizinę jėgą naudojo be teisėto pagrindo.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad prieš jį sulaikymo metu buvo naudojamas eletrošoko prietaisas, tačiau tokie M. K. teiginiai paneigti bylos duomenimis. Įvykio dieną elektros impulso prietaisas buvo išduotas tik vienam pareigūnui – E. L., ir iš šio prietaiso atmintyje saugomų duomenų, kurių suklastoti nėra galimybės, nustatyta, jog 2015-07-08 šis prietaisas nebuvo panaudotas. Tai patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas A. K., kuris nurodė, kad šiuos duomenis tikrino jis ir nustatyta, kad šis prietaisas nebuvo naudojamas. Panaikinti šių duomenų prietaisą naudojantis pareigūnas neturi galimybės. Be to, tokio prietaiso panaudojimo požymių nenustatyta ir atlikus M. K. kūno apžiūrą. Teisme specialistas D. I. parodė, kad M. K. konstatuoti sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje, apibūdinti kaip turintys taisyklingą formą, galėjo būti padaryti daiktu, turinčiu taisyklingą formą suduodant smūgius, spaudžiant. M. K. nudegimų nekonstatuota, o naudojant elektrošoko prietaisą turėtų likti dvi nudegimo žymės. Yra didesnė tikimybė, kad M. K. konstatuota žiedo formos violetinė kraujosruva padaryta apvaliu daiktu. Teigia, jog sužalojimas ribotu paviršiumi galėjo atsirasti nuo įvairias savybes turinčių daiktų, nuo elektrošoko panaudojimo toks sužalojimas negali atsirasti, nebent juo suduodant. Nudegimo nuo jo panaudojimo gali ir nebūti. Todėl skundo motyvas, kad prieš jį policijos pareigūnas galėjo panaudoti ir asmeninį elektrošoko prietaisą, taip pat motyvai, kad vieno specialisto įvertinimas dėl M. K. sužalojimų pobūdžio yra nepakankamas, atmetami. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jis nesuprato, kad atėję asmenys yra pareigūnai, nes jie neprisistatė, neparodė tarnybinių pažymėjimų, elgėsi nemandagiai. Tačiau tokie nuteistojo skundo motyvai vertinami kritiškai, nes iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnai E. L. ir G. P. atvyko pas M. K. į namus vilkėdami uniformas ir atidariusiam buto duris M. K. jie pasakė, kad atvyko įteikti šaukimo jo sūnui T. K. atvykti į Komisariatą. Todėl nekyla abejonių, jog M. K. suprato, kad pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai. Nors nuteistasis teigia, kad skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą patvirtina, jog jis nesuvokė, jog į jo butą veržiasi pareigūnai, tačiau pokalbių su Bendruoju pagalbos centru įrašai ir patvirtina būtent tai, kad M. K. suprato, jog atvyko policijos pareigūnai, kadangi aiškiai girdėti, jog vadina juos ,,kopūstais“, kas yra visuotinai žinoma, jog žalią uniformą vilkintys policijos pareigūnai būtent taip ir yra vadinami. Todėl šis įrašas taip pat patvirtina, kad M. K. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir jiems priešinosi. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jam buvo padaryti daug didesni sužalojimai, tačiau pažymėtina, kad šie sužalojimai atsirado M. K. aktyviais veiksmais priešinantis pareigūnų teisėtiems reikalavimams vykti kartu su jais į komisariatą ir pareigūnams bandant sutramdyti M. K. bei panaudojus prieš jį pasipriešinimą atitinkančią jėgą. Nuteistasis taip pat teigia, kad dujas pareigūnai prieš jį naudojo ir Komisariate, tačiau ši aplinkybė yra nevertinama, nes šioje byloje veikos kvalifikavimui yra svarbios aplinkybės kurios buvo M. K. priešinantis pareigūnams nuteistojo namuose, o ne atvykus į komisariatą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu M. K. kaltė pagal BK 286 str. yra pilnai įrodyta, todėl jis pagrįstai nuteistas už tai, kad nustatytomis aplinkybėmis priešinosi pareigūnams. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašo nuteistasis savo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Daiva JankauskienėKęstutis DargužisOlegas Šibkovas