- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- 1-537-999/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Raimundui Galdikui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyventis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi, subendrinus ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs 2015 m. kovo 12 d.;
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 ir 2 dalis subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2019 m. gruodžio 13 d.;
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 2021 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, bausmes, paskirtas pagal 2021 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį ir 2021 m. vasario 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo. 2022 m. vasario 3 d. paleistas lygtinai 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra. 2022 m. liepos 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusią neatliktą bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, dalį - 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose,
kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. A. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: jis, 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 18.20 val., ties Birutės al. - J. Basanavičiaus g. sankr., Palangoje, vairavo transporto priemonę „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
2. Be to, A. D. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę: jis, būdamas teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2021 m. birželio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, ir būdamas pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 18.20 val., ties Birutės al. - J. Basanavičiaus g. sankr., Palangoje, vairavo transporto priemonę „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
3. Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad tikslios datos neatsimena, atvažiavo į Klaipėdą, vartojo alkoholį. Su draugui priklausančiu automobiliu sidabrinės spalvos Toyota Corrola nutarė nuvažiuoti paimti draugės daiktus, paskui vežė draugą į Palangą. Jis nesijautė neblaivus. Kai policijos pareigūnai sustabdė Palangoje, bandė bėgti, nes išsigando, suveikė pirminis adrenalinas. Turi dar vieną bylą Klaipėdoje, taip pat dėl vairavimo neblaiviam. Pasimokys, nustos kvailioti. Nežino, kodėl taip padarė. Dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę kaltę pripažįsta. Jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, atimta teisė vairuoti, jis buvo probuojamas, buvo supažindintas su bausmės tvarka ir sąlyga. Nepateisina savo elgesio. Ketina laisvėje gydytis.
4. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorui ir kaltinamojo gynėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
5. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
6. Liudytoja J. C. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad savo nuosavybėje turi automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. laidos. Automobilis yra registruotas jos vardu. Šiuo automobiliu važinėja ji. Taip pat automobiliu leidžia pasinaudoti ir savo sūnui V. C.. 2022 m. rugpjūčio 5 d. automobiliu naudojosi jos sūnus V. Automobilį jis paliko automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „IKI“, Mažvydo al. gatvėje, Klaipėdoje. Automobilio rakteliai buvo pas V. Nuo 2022-08-05 iki 2022-08-08 ji buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Savo automobiliu laikotarpyje nuo 2022-08-05 iki 2022-08-08 nesinaudojo. Vaikino vardu A. D. nepažįsta. Jis tikriausiai yra sūnaus pažįstamas. Apie tai, kad V. leis jos automobiliu pasinaudoti A. D., ji nieko nežinojo. Apie tai, kad A. D. būdamas neblaivus vairavo jai priklausantį automobilį, sužinojo 2022-08-06 iš policijos pareigūnų (b. l. 48-51).
7. 2022 m. rugpjūčio 6 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. A. D. 18.43 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, 19.02 val. 2,35 promilių neblaivumas. A. D. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 66).
8. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, jog transporto priemonės „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė J. C. (b. l. 53).
9. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, jog automobilio „Toyota Corolla“ vertė su PVM - 1 200 Eurų (b. l. 54).
10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2021 m. birželio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus (b. l. 120-145).
11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
12. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes, galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.
13. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos objektyvios priežastys ar kliūtys, kurioms esant A. D. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Visi šie nurodyti faktiniai duomenys teismui neleidžia abejoti tuo, jog A. D. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones sąlygas suprato, todėl konstatuojama, kad jis suprato ir tai, jog už šios baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymą jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės.
14. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę vairavęs transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. kad 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 18.20 val., ties Birutės al. - J. Basanavičiaus g. sankr., Palangoje, vairavo transporto priemonę „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,16 promilių neblaivumas bei tais pačiais veiksmais vengęs atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 22 d. pakeistu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtą jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą penkerius metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai byloje: liudytojų parodymai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti. A. D. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.
III. Bausmės skyrimo motyvai
15. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.
16. Kaltinamasis A. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis), nusikalstamos veikos baigtos. Iš byloje pateikto Nuteistųjų registro išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog A. D. teisiamas šeštą kartą. Be to, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė lygtinio paleidimo metu, tai yra, neatlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, subendrintu su 2021 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu likusios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Be to, jis baustas administracine tvarka ir už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus (b. l. 151-154), baudų nemoka. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažintina ta, kad jį padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, pripažintina ta, kad jį padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
17. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo A. D. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, išvadų iš nusikalstamų veikų darymo nepadarė, nors teismo posėdžio pažadėjo tai daryti, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmės rūšis, atitinkamai – laisvės atėmimą ir areštą, nustatant jų terminus artimus straipsnio sankcijoje ir BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos bausmės rūšies vidurkiui.
18. Kadangi A. D. viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, jos sudaro idealią sutaptį, todėl už jas skirtinos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu ir kaltinamajam skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).
19. Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
20. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, 2021 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi subendrintu su 2021 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi, pridedant 3 mėnesius, kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
21. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. D. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. 19.10 val. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. 14.04 val. (dvi dienos) (b. l. 73-74, 95-96).
IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
22. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.
23. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio (2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1929) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinus tai, jog A. D. šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia specialia teise, nors ši jau buvo atimta ankstesniais teismų sprendimais, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas.
24. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas šios specialios teisės, nes tokia ankstesniu teismo sprendimu buvo atimta, neteisėti jo veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, įvertinus šias aplinkybes, A. D. nustatytinas artimas maksimaliam šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminas 4 metams. Teismo vertinimu, skirti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą nėra jokio teisinio pagrindo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
25. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tai yra kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
26. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir įstatymo uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o kitam fiziniam asmeniui – J. C., kuri savo automobilį buvo davusi naudotis sūnui V. C., kuris kaltinamajam davė automobiliu pasinaudoti, todėl automobilio savininkė nieko nežinojo, kad jos automobilis bus naudojamas įstatymo uždraustai veikai daryti. Todėl nagrinėjamu atveju A. D., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1200 Eur.
27. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista (b. l. 98-101).
V. Kiti klausimai
28. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
30. Nors byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (2022-09-26 Nr. APD-2022-09852; 96,67 Eur) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo kaltinamajam A. D., atsižvelgus į tai, kad A. D. gynėjas buvo paskirtas esant įstatyme numatytiems pagrindams be kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas), Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, nepriteistinos.
31. BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo į UAB „Okreta“ saugojimo aikštelę išlaidos, kurias sudaro 88 Eur. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš A. D..
32. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir skirti jam:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį - 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, paskirti galutinę subendrintą bausmę 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. (dvi dienas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti iš A. D. valstybės naudai automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkančią pinigų sumą – 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Atmesti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 96,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. D. valstybės naudai.
Priteisti iš A. D. 88,00 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašą, saugomą pakete prie bylos 1 tomo viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą bylos saugojimo laiką.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam A. D. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.