Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2202-191/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos darbai“ ieškinį atsakovui D. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Netinkamai aiškinta tarp šalių sudaryta sutartis, padarytos išvados prieštarauja CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintoms ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotoms sutarčių aiškinimo taisyklėms.

2. Padarant išvadą, jog atsakovas ir jo atstovas laikėsi pozicijos, kad šalių sudaryta paslaugų sutartis turi būti laikoma vartojimo sutartimi, iškraipytos byloje nustatytos aplinkybės. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog tarp šalių buvo susiklostę paslaugų teikimo santykiai, nurodė, jog reikia vadovautis CK normomis, reglamentuojančiomis paslaugų teikimą (teismo posėdžio įrašo 2:00-05:11 min.). Atsakovas ir jo atstovas atsiliepime į ieškinį, teismo posėdyje laikėsi pozicijos, jog pagal sutartyje numatytas šalių teises ir pareigas ji turi būti laikoma rangos sutartimi (teismo posėdžio įrašo 19:13 min., 58:41 min.).

3. Netinkamai, pažeidžiant civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, įvertintas šalių elgesys sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, taip pat kilus ginčui dėl sutarties vykdymo. Pagal sutarties 3.6. punktą vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo darbus atlikti per 40 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2014 m. kovo 14 d. Teismas nustatė, jog dalį sutartyje numatytų darbų ieškovė padarė praleidusi sutartyje nurodytą terminą. Ieškovė neginčijo fakto, jog dalis darbų pagal šalių sudarytą sutartį nebuvo atlikta. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, jog iškirsta augmenija buvo neišvežta dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, kurios objektyviai užkirstų galimybę vidutiniam statistiniam rangovui atlikti darbus laiku ar jų nebūtų buvę galima įprastomis aplinkybėmis numatyti (CPK 185 str.). Priešingai, nei nurodoma skundžiamame teismo sprendime, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog būtent dėl atsakovo neveikimo (leidimų negavimo iš gretimų žemės sklypų savininkų dėl per jiems nuosavybėms teise priklausančius sklypus iškirstos augmenijos išvežimo) ieškovė negalėjo laiku įvykdyti sutartyje numatytų darbų. Pripažinus, kad sutartis buvo vykdoma netinkamai dėl atsakovo kaltės, pažeistos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, netinkamai atlikta lingvistinė sutarties sąlygų analizė, paneigta šalių valia, išreikšta sudarant sutartį ir prisiimant iš jos kylančius įsipareigojimus. Pripažinus, kad sutartis buvo vykdoma netinkamai (pažeisti jos įvykdymo terminai), tačiau neįvertinus sutartyje numatyto termino svarbos sutartyje numatytų darbų atlikimui, pažeistos ne tik teisės normos, reglamentuojančios sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tačiau ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, kadangi jis tiesiogiai buvo susijęs su atsakovo įsipareigojimais pagal pateiktą paraišką Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriui Nr. 2GR-KK-12-2-012741-PR001. Pasirašant sutartį, atsakovas paminėjo ieškovei, jog darbus reikia atlikti kuo greičiau, kadangi turėjo informacijos, jog apie balandžio-gegužės mėnesį bus tikrinama, kaip yra vykdomi darbai pagal atsakovo paraišką gauti paramą. Sutartyje šalys numatė griežtą darbų atlikimo terminą, nes su žemių, per kurias eina melioracijos grioviai, savininkais atsakovas žodžiu sutarė, kad geriau darbus atlikti iki balandžio mėnesio, kol neprasidėjo žemės darbai, nesužaliavo augmenija. Nevertintas pačios ieškovės elgesys po sutarties sudarymo. Teismo posėdžio metu ieškovės direktorius neneigė, jog sutartyje numatyti darbai buvo pradėti atlikti tik praėjus maždaug mėnesiui nuo sutarties sudarymo dienos (teismo posėdžio įrašo 07:12 min.). Tai rodo ieškovės nesąžiningą ir nerūpestingą elgesį, vykdant prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovės teiginiai, kad laiku atlikti darbus sutrukdė klimato sąlygos, nepateisina vėlavimo atlikti darbus, tuo labiau, kad sutartį parengė pati ieškovė, patvirtinusi, jog yra šios srities verslininkė profesionalė (teismo posėdžio įrašo 10:26 min., 11:00 min.). Atsakovas patvirtino, jog tokio pobūdžio sutartį sudarinėjo pirmą kartą, be to, veikė ne savo asmeniniais, o valstybės interesais, kadangi ieškovei laiku įvykdžius visus sutartyje numatytus darbus, atsakovas būtų gavęs Europos Sąjungos skirtą paramą. Ieškovės direktorius patvirtino, jog nuvažiavus į būsimų darbų atlikimo vietą, jam buvo parodyti visi žemės sklypuose esantys užtvarai, pro kuriuos buvo galima įvažiuoti (teismo posėdžio įrašo 11:40–12:24 min, 13:52 min., 14:54 min.). Taigi sutarties šalių pareigos aiškintos vienašališkai, t. y. iš atsakovo, kaip užsakovo, reikalauta apdairumo, rūpestingumo, tačiau neatkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovė yra verslininkė, savo srities profesionalė, turinti pareigą elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Ieškovė yra sutarties šalis, pasiūliusi sutarties sąlygas ir parengusi sutarties tekstą, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Neįvertinta, jog šiuose sutartiniuose santykiuose ieškovė buvo aiškiai stipresnė šalis, o atsakovas – silpnesnė. Taip pat nevertintas pačios ieškovės elgesys ir pastangos tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nepagrįstai visa įrodinėjimo našta perkelta atsakovui.

4. Nepagrįstai atmesti atsakovo argumentai, jog ieškovė turėjo visas galimybes laiku atlikti sutartyje numatytus darbus, nes gretimų žemės sklypų savininkai turėjo interesą, jog augmenija būtų išvežta, ir sutiko, jog ji būtų vežama per jų žemės sklypus, motyvuojant tuo, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog žemės sklypų savininkai būtų davę sutikimus vežti augmeniją per jų žemės sklypus. Nepagrįstai sureikšmintas žemės sklypų savininkų leidimų davimas važiuoti per jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančius sklypus, nes sutartyje nebuvo įtvirtinta atsakovo, kaip užsakovo, pareiga gauti tokius leidimus, nebuvo nurodyta tokių leidimų forma. Rašytinių įrodymų nebuvimas apie gautus žemės sklypų savininkų leidimus važiuoti per jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus savaime nepaneigia šio fakto, kadangi šią aplinkybę patvirtino byloje apklaustas liudytojas J. Č., kurio paaiškinimai neįvertinti visų byloje nustatytų aplinkybių visumoje. Liudytojas J. Č. teismo posėdyje paaiškino, jog jo atstovaujama bendrovė, būdama nuomininke, turėjo teisę duoti leidimus, o atskirų žemės sklypų savininkų leidimai nebuvo reikalingi (teismo posėdžio įrašo 40:39 min.).

5. Nevertintos kitos liudytojo J. Č. nurodytos reikšmingos aplinkybės, kad ieškovei nebuvo fizinių kliūčių, kurios būtų trukdžiusios išvežti išpjautą augmeniją (atsakovas buvo atvykęs pas J. Č. dėl leidimų gavimo, jis neprieštaravo dėl būsimų darbų, jei jie bus atlikti iki kovo mėnesio vidurio, kuomet prasideda žemės ūkio darbai, aplinkinių žemės sklypų savininkai buvo suinteresuoti, kad būtų sutvarkyti apleisti melioraciniai grioviai, užtvarai nesudarė kliūčių pravažiuoti). Tai patvirtina, jog atsakovas vykdė savo pareigą teikti rangovui pagalbą atliekant darbus (CK 6.660 str. 1 d.).

6. Neįvertinta, kad byloje esančių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog ne leidimų iš žemės sklypų savininkų gavimas lėmė, jog ieškovė neatliko darbų, o pačios ieškovės darbų nepradėjimas laiku.

7. Neįvertinta, kad ieškovė objektyviais įrodymais nepatvirtino teiginių, jog žemės sklypų savininkai neleido jai įvažiuoti pro jiems priklausančius žemės sklypus ir tai sutrukdė atlikti sutartyje numatytus darbus. Kritiškai turėjo būti vertinamos ir ieškovės pateiktos fotonuotraukos, nes jos nėra tinkamai įformintos, t. y. neaišku, kada jos darytos, ar jose užfiksuota sutartyje numatyta darbų atlikimo vieta. Be to, fotografuojant užtvarai galėjo būti sąmoningai nuleisti, kadangi jie nėra rakinami.

8. Neįvertinta, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ji tarėsi su atsakovu dėl darbų termino atlikimo pratęsimo, reiškė pretenzijas, jog neturi galimybių įvažiuoti į žemės sklypus ir išvežti išpjautą augmeniją.

9. Nesiaiškinta, kiek faktiškai ieškovė buvo atlikusi sutartyje numatytų darbų. Atliktų darbų masto nustatymas yra svarbus, nes ieškovė pareiškė reikalavimą tik dėl esą faktiškai atliktų darbų, kurių atlikimo mastą įrodinėjo abejotino patikimumo rašytiniu įrodymu – savo pačios darytomis fotonuotraukomis.

10. Tinkamai neįvertintas atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyriaus 2014 m. gegužės 7 d. pranešimas apie patikros vietoje rezultatus Nr. S-VK-0128732. Pranešimo pastabų ir paaiškinimų skiltyje nurodyta, jog patikros vietoje metu patikrinus deklaruotus melioracijos griovius, nustatyta, kad bendras visų neatliktų darbų kiekis sudaro 62,6 procento. Šias aplinkybes patvirtina ir pranešimo priedai – patikrinimo metu padarytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti ieškovės neatlikti darbai.

11. Nepagrįsta išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokius įsipareigojimus ir kokiais terminais atsakovas buvo prisiėmęs pagal paraišką, taip pat įrodymų apie paramos nesuteikimo faktą ir priežastis. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. raštas Nr. KK-(10.6.1 E)-943 patvirtina, jog dėl ieškovės laiku ir visa apimtimi neatliktų darbų atsakovui nebuvo skirta Europos Sąjungos parama. Šiame rašte nurodyta, kad patikros vietoje metu (patikra vietoje atlikta 2014 m. balandžio 25 d.–2014 m. gegužės 7 d.) nustatyta, jog bendras visų neatliktų darbų kiekių vertė yra 62,6 procento, taip pat, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, pagal paramos byloje pateiktus duomenis, atsakovui parama neskiriama.

12. Neįvertinta, jog ieškovės darbų nepriėmimą ir neatsiskaitymą už esą atliktus faktinius darbus lėmė tai, jog darbai buvo atlikti praleidus sutartyje numatytą terminą. Pavėluotai atlikus darbus, nebeteko prasmės ir šių darbų priėmimas, nes Europos Sąjungos skiriamos paramos pagal atsakovo pateiktą paraišką vykdymas tiesiogiai priklausė nuo atliktos patikros vietoje išvadų.

13. Neteisinga išvada, kad byloje nėra duomenų, jog sutartis būtų nutraukta, todėl yra galiojanti ir šalims privaloma, o kasos pajamų orderis patvirtina, kad dalis atsakovo prievolės įvykdyta. Darant šią išvadą, nesiaiškintos ir nevertintos pinigų sumokėjimo aplinkybės. Neįvertinta, jog 2 500 Lt sumą už esą atliktus darbus sumokėjo ne atsakovas asmeniškai, o jo dukra, ieškovei atvykus pas atsakovą į namus jam nesant namuose ir be jo žinios bei pradėjus daryti psichologinį spaudimą tuo metu namuose buvusiai dukrai P. A. Nors ant kasos pajamų orderio yra nurodytas atsakovo vardas ir pavardė, tačiau jis pasirašytas atsakovo dukros. Ši aplinkybė paneigia išvadą, jog, sumokėdamas dalį darbų kainos, atsakovas patvirtino, kad darbai yra atlikti tinkamai ir perduoti jam priimtinu terminu.

14. Nepagrįsta išvada, jog tai, kad atsakovas nereiškė reikalavimų nutraukti sutartį, sumažinti darbų kainą, nesinaudojo kitais civilinių teisių gynimo būdais, numatytais CK 6.665 straipsnyje, patvirtina, jog ieškovė tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovui kilo pareiga sumokėti atliktų darbų kainą. Aplinkybė, kad atsakovas nereiškė reikalavimų nutraukti sutartį, nesikreipė su priešieškiniu dėl nuostolių priteisimo, nepaneigia atsakovo pažeistų teisių, kadangi reikšti tokius reikalavimus yra teisė, bet ne pareiga, juo labiau, kad tokia teisė išlieka ir ji nėra paneigta. Neįvertinta ir tai, jog CK 6.652 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, o CK 6.655 straipsnyje nurodyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Neatsižvelgta, kad su ieškove nebuvo sudarytas susitarimas dėl atliekamų darbų termino pratęsimo, ieškovė laiku neatliko sutartyje numatytų darbų, todėl pažeidė prievolę. Dėl to atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti iš ieškovės dalinį prievolės įvykdymą (CK 6.63 str.). Dėl nurodytų priežasčių atsakovui nekyla ir pareiga sumokėti ieškovei jos prašomas netesybas (delspinigius).

15. Nepagrįstai konstatuota, jog ieškinys pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais įrodymais. Vertinti tik ieškovei palankūs įrodymai, pažeista pusiausvyros tarp ginčo šalių principinė nuostata dėl įrodinėjimo pareigos, nes iš esmės visa įrodinėjimo našta teko atsakovui. Dėl to pažeistos CPK 177, 185 straipsnių nuostatos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų pakankamumo taisyklės taikymo civiliniame procese. Neįvertintos reikšmingos ginčo aplinkybės. Išvados dėl atsakovo prievolės ieškovei sumokėti atliktų darbų kainą iš esmės grįstos ne visapusišku byloje esančių įrodymų viseto išnagrinėjimu, kaip nurodoma sprendime, o tik ieškinyje nurodytais argumentais, vertinant byloje esančius įrodymus ne visumoje, o atskirai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 4 d. UAB „Aplinkos darbai“ ir atsakovas D. A. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. AD-20140204, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti melioracijos grioviuose sumedėjusios augmenijos išpjovimą 10 km atstumu, šalia gyvenvietės (duomenys neskelbtini), ir ją suvežti į 3-4 sandėliavimo krūvas, o atsakovas įsipareigojo priimti iš ieškovės jos suteiktas paslaugas ir už suteiktas paslaugas sumokėti ieškovei 12 100 Lt atlyginimą. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dalies neįvykdymo. Ieškovė nurodo, kad sutartis iš dalies neįvykdyta dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių ir atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nes atsakovas negavo ir nepateikė ieškovei žemės sklypų savininkų, per kurių žemės sklypus turėjo būti vežama išpjauta augmenija, sutikimų vežti išpjautą augmeniją. Atsakovas nurodo, jog sutartis neįvykdyta dėl ieškovės kaltės – dalies darbų neatlikimo ir sutartyje numatyto termino praleidimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį – priteisė iš atsakovo jo nesumokėtą pinigų sumą už atliktus darbus, delspinigius, 5 procentų metines palūkanas. Su sprendimu nesutinka atsakovas, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutartį, pažeidė įrodymų vertinio taisykles.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuriems taikomos rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK 6.644–6.671 straipsnių normos. Kaip matyti iš priimto sprendimo, šalys neginčija skundžiamo sprendimo dalies, kuria šalių santykiai kvalifikuoti kaip rangos teisiniai santykiai, todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytu argumentu, jog nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovas nurodo, kad skundžiamu sprendimu kvalifikuojant šalių teisinius santykius iškraipytos bylos aplinkybės, nurodant, jog atsakovas laikėsi pozicijos, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų sutartis turi būti laikoma vartojimo sutartimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.660 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas materialinės teisės normas, CPK 178 straipsnyje įtvirtintą procesinės teisės normą, numatančią šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.) ir teisingai nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovui kilo pareiga sumokėti ieškovės atliktų darbų kainą.

Byloje ginčo dėl to, kad buvo atlikti ne visi darbai, nėra. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino sutarties vykdymo termino praleidimo, termino nustatymo svarbos. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutikti negali. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino tai, jog atsakovas iki teisminio ginčo pradžios nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų ieškovei nei dėl darbų atlikimo termino, nei dėl darbų kokybės ar atliktų darbų kiekio, nėra pateikta įrodymų nei dėl atsisakymo priimti darbus bei atsisakymo motyvų. Byloje esantys įrodymai – šalių sudaryta sutartis, kuri, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra galiojanti, nenutraukta nė vienos iš šalių, darbai perduoti (darbų perdavimo–priėmimo aktas), sąskaita atliktiems darbams apmokėti, kvitas, patvirtinantis, kad dalis kainos sumokėta, šalių paaiškinimai, jų elgesys, patvirtina faktą, jog ieškovė tinkamai atliko darbus, už kuriuos prašo priteisti likusią nesumokėtą pinigų sumą. Pažymėtina, kad reikalavimo dėl piniginių lėšų grąžinimo atsakovas taip pat nėra pareiškęs. Sutiktina su ieškove, kad atsakovo argumentas, jog ieškovė atliko ne visus darbus nėra reikšmingas šiai civilinei bylai, kadangi nėra susijęs su byloje pareikštais reikalavimais – ieškovė neprašo priteisti neatliktų darbų kainos, atsakovas taip pat nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su šiuo faktu. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas neginčijo, jog ieškovės prašomai sumai buvo atlikti darbai, nenurodo, kad prašoma sumokėti už darbus suma yra neadekvati atliktiems darbams. Apelianto teigimu, jis neturi sumokėti už atliktus darbus, nes prievolės įvykdymas jam prarado prasmę, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo pateikto įrodymo – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyriaus pranešimą apie patikros vietoje rezultatus. Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas minėtą įrodymą laikė nepakankamu pagrįsti aplinkybei, jog vėlesnis darbų atlikimas prarado prasmę ir atsakovas neturi sumokėti už atliktus darbus (CK 6. 652 str. 4 d.). Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, nes iš minėto pranešimo negalima spręsti, jog atsakovas paramos negavo ir jos negavo būtent dėl to, kad ieškovė praleido darbų atlikimo terminą. Iš pateikto minėto pranešimo galima spręsti apie tai, kad medžiai ir krūmai, ką aiškino ir ieškovės atstovai, buvo išpjauti, tik iki galo neatlikti išvalymo ir išvežimo darbai. Nesutiktina su apeliantu, kad paramos negavimą patvirtina byloje esantis 2014 m. gegužės 30 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus raštas, kadangi tokio įrodymo byloje nėra.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog būtent dėl atsakovo neveikimo (leidimų negavimo iš gretimų žemės sklypų savininkų dėl per jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus iškirstos augmenijos išvežimo) ieškovė negalėjo laiku įvykdyti sutartyje numatytų darbų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino leidimų gavimą, nevertino ieškovės veiksmų, neįvertino visų liudytojo J. Č. parodymų. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutikti negali, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas iš ieškovės reikalauja rašytinių įrodymų, tačiau savo argumentams pagrįsti rašytinių įrodymų pats neteikia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismo posėdyje būtent atsakovas nurodė, kad jis buvo sutaręs su ūkininkais dėl galimybės važiuoti per jų laukus vežant iš griovių pašalintą augmeniją, kad ūkininkai buvo suinteresuoti, jog grioviai būtų išvalyti, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė, išskyrus liudytojo J. Č. parodymus, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas laikė nepakankamais, nesudarančiais pagrindo išvadai, jog atsakovas gavo gretimų žemės sklypų savininkų leidimus naudoti jiems priklausančius žemės sklypus bei per juos vežti augmeniją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. Č. yra ne žemės sklypų savininkų atstovas, bet tik dalies nuomojamų sklypų savininkų atstovas, todėl jam nesuteiktos teisės išreikšti visų savininkų valią dėl jiems priklausančių žemės sklypų naudojimo. Pažymėtina, kad liudytojas J. Č. nurodė tik aplinkybes, jog jis neprieštaravo, kad per jo valdomus žemės sklypus būtų vežama augmenija, pripažino, kad tai gali sudaryti tik apie pusę sutartimi prisiimtų įsipareigojimų išvalyti 10 km griovių. Taigi J. Č. parodymai nepatvirtina fakto, jog atsakovas gavo visų žemės sklypų savininkų leidimus vežti per jiems priklausančius žemės sklypus augmeniją. Kaip minėta, kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo argumentą, jog leidimus gavo, atsakovas teismui nepateikė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti ieškovės pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuota darbų atlikimo vieta, užtvarai trukdę pravažiuoti, nes tai užfiksuota netinkamai, neaišku, ar jose užfiksuota darbų atlikimo vieta. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų užtvarų buvimą darbų atlikimo vietoje patvirtino liudytojas J. Č. Teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad nereikšmingi civilinei bylai teisingai išspręsti apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovei buvo iš anksto aprodytos darbų atlikimo vietos, užtvarai, pro kuriuos galima privažiuoti, kad buvo galimybė privažiuoti aplinkiniais keliais ir kt., kadangi dalies savininkų sutikimai nebuvo gauti, todėl ir dalis darbų negalėjo būti atlikta.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių elgesį, pagrįstai taikė CK 6.660 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas teisės normas, numatančias atsakovo pareigą teikti pagalbą ieškovei. Ieškovės vadovo aiškinimą, kad buvo bendraujama su atsakovu telefonu, kad jis dažnai neatsakydavo į skambučius, patvirtina ieškovės 2014 m. gegužės 7 d. raštas atsakovui, kuriame nurodyta, kad nepavyko susiekti telefonu, todėl raštu praneša apie dalinį sutarties įvykdymą ir jos neįvykdymo priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, žinodamas nurodytas priežastis, paramos suteikimo sąlygas, turėjo imtis priemonių, suderinti augmenijos išvežimo galimybes tam, kad būtų įvykdyta sutartis. Taigi, sprendimu padaryta pagrįsta išvada, jog atsakovas pažeidė pareigą teikti pagalbą ieškovei ir gauti žemės sklypų savininkų sutikimus vežti augmeniją per jiems priklausančius žemės sklypus, kas sąlygojo ieškovės negalėjimą įvykdyti dalies darbų pagal sutartį.

Nesutiktina su apelianto argumentais dėl netinkamo sutarčių aiškinimo.

Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir išaiškintos kasacinio teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant pažodinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto pažodinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties pažodinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013; 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; kt.).

Sutiktina su apeliantu, kad šalių sudaryta sutartis nereglamentuoja, kam tenka pareiga gauti žemės sklypų savininkų, per kurių sklypus turėjo būti vežama augmenija, sutikimus, tačiau sutiktina su ieškove, kad ji, neturėdama jokių savininkų kontaktų, be atsakovo neturėjo galimybės gauti tokių sutikimų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas teigė, jog žodinius sutikimus jis iš žemės sklypų savininkų gavo, taigi, spręstina, kad pats prisiėmė pareigą gauti tokius sutikimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.660 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią užsakovo pareigą teikti pagalbą rangovui. Taigi skundžiamu sprendimu pagrįstai taikyta ši įstatymo nuostata ir padaryta išvada, jog iškilus būtinybei gauti žemės sklypų savininkų sutikimus, ši pareiga teko atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvertinto šalių ketinimus, jų elgesį sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, tiek kilus ginčui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių sudarytą sutartį, pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog sutartis būtų nutraukta, atsakovas jokių reikalavimų dėl tariamai pažeistų savo teisių nei iki teismo, nei teisminio proceso metu nereiškė. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad pirmosios instancijos teismas CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties turinį ir pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovui kilo pareiga sumokėti už atliktus darbus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2015 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nutraukta atsakovo ir jo sutuoktinės J. A. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu. Sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys numatė, kad prievolė UAB „Aplinkos darbai“ lieka asmenine D. A. prievole. Taigi ši aplinkybė leidžia manyti, kad D. A. vis dėl to pripažįsta esąs skolingas UAB „Aplinkos darbai“.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, pateikus tai patvirtinančius įrodymus, išlaidoms neviršijant Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aplinkos darbai“, įmonės kodas 301173613, 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.