Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.9.9; 1.2.14.10.1; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.6; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.4; 2.1.16.1.4; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

2021 m. gruodžio 7 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

Š. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

I. B. 2021 m. sausio 11 d. apie 4.30 val., šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Š. N., tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent, tyčia metaliniu daiktu daužė automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu bendrais veiksmais išdaužė šio automobilio galinio dangčio stiklą, sugadino galinio valytuvo varikliuką, išdaužė bagažinės dešinės pusės šoninį stiklą, išdaužė galinį dešinės pusės žibintą (sparne), sugadino priekinį dešinės pusės sparną, taip tyčia bendrais veiksmais sugadino svetimą turtą padarydami didesnę nei 5 MGL, tačiau ne daugiau kaip 250 MGL dydžio turtinę žalą automobilio naudotojai G. M. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką I. B. tuojau pat po to ir būdamas toje pačioje vietoje, tyčia metaliniu daiktu nuo metalinio kuolelio nudaužė J. S. priklausančią pašto dėžutę, ją sugadindamas, taip padarė nukentėjusiajai J. S. 25,00 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Š. N. 2021 m. sausio 11 d. apie 4.30 val., šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. B., tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent, tyčia metaliniu daiktu daužė automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu bendrais veiksmais išdaužė šio automobilio galinio dangčio stiklą, sugadino galinio valytuvo varikliuką, išdaužė bagažinės dešinės pusės šoninį stiklą, išdaužė galinį dešinės pusės žibintą (sparne), sugadino priekinį dešinės pusės sparną, taip tyčia bendrais veiksmais sugadino svetimą turtą padarydami didesnę nei 5 MGL, tačiau ne daugiau kaip 250 MGL dydžio turtinę žalą automobilio naudotojai G. M., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis I. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2021 m. sausio 11 d. apie 4.30 val., įvyko konfliktas gatvėje, viskas vyko viešojo transporto stotelėje, kur buvo kartu su Š. N., ten juos užpuolė šunys, tada abu su Š. N. naudodamiesi pagaliukais sugadino turtą – G. M. naudojamą automobilį, kuris stovėjo gatvėje šalia kiemo. Kaltinamasis patikino, kad tuo metu nežinojo kieno automobilį gadina, netyčia mosikuodamas pagaliu išdaužė stiklą, tokiu būdu garsu bandė atbaidyti puolančius haskių veislės šunis. Į automobilį smūgiavo du kartus, kai užpuolė šunys dėl to buvo daug įtampos, į automobilio žibintus tikina nesudavęs. Š. su savimi nieko neturėjo. Viešojo transporto stotelėje konfliktas buvo su G. M. ir jos vaikinu, I. B. ir Š. N. norėjo su jais susitaikyti, pats kaltinamasis, taip pat ir Š. N., tuo metu buvo išgėrę, todėl detalių aplinkybių nepamena, prieš tai su pačia nukentėjusiąja G. M. ten pat vartojo alkoholį, po to susipyko. Konflikto metu jokiame namo kieme nebuvo. J. S. yra I. B. kaimynė, jos tuo metu įvykio vietoje nebuvo, ji nieko dėta, neturi priešiškų santykių. I. B. patikino, kad gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina blogai.

K. Š. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies ir paaiškino, kad 2021 m. sausio 11 d. kartu su I. B. buvo nuvykę pas nukentėjusiąją G. M. į namus, bandė susitaikyti, išėjo į lauką, tada apie 4. 30 val. įvyko konfliktas, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Abu su I. B. tuo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Prieš tai bendravo tiek su G. M., tiek ir su jos draugu N., tačiau susikivirčijo ir šie išvažiavo, būtent dėl to vėliau ir kilo konfliktas. Jo metu gatvėje iš kažkur atsirado šunys, kuriuos anot kaltinamojo, galėjo tyčia paleisti J. S.. Šunys juos abu puolė, tad Š. N. tikina gynęsis lazda, kuri rado pakeliui, pati G. M. šunų neturi. Šunys atbėgo prie automobilio, būdamas šalia kurio ir gindamasis Š. N. tikina jį netyčia apgadinęs, tačiau žibintų nedaužė, pašto dėžutės nenumušinėjo, būdamas gatvėje ar eidamas iki G. M. namų nešūkavo ir netriukšmavo. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi.

Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. sausio 11 d. sirgo COVID-19 ir buvo namuose, Kadangi tuo metu dirbo pašte, buvo pripratusi prie kėlimosi anksti, įvykio metu išgirdo gatvėje kažką rėkiant necenzūrinius žodžius, grasinimus užmušti, dėl ko atsikėlė. Atpažino kad tai buvo I. B. žodžiai, išėjusi į balkoną liepė jam išeiti iš kiemo, kartu namie buvo ir du haskių veislės šunys. Nukentėjusioji tikina mačiusi, kad I. B. buvo atvažiavęs su automobiliu kartu su Š. N., automobilį pasistatė kiek toliau, gatvėje. Pastebėjo, kad tiek Š. N., tiek ir I. B. buvo neblaivūs, kieme rėkavo, koliojosi. Š. N. taip pat buvo kartu, tačiau visame įvykyje mažiau dalyvavo. Vienu momentu I. B. nuėjo į savo automobilį, ir atsinešė metalinį daiktą, galimai kūjį, kuriuo iš karto išdaužė G. M. automobilio, kuris taip pat stovėjo gatvėje galinį langą, po to buvo daužomi ir kiti automobilio stiklai, dėl ko J. S. nedelsiant kvietė policiją, pati į lauką išeiti negalėjo dėl ligos. Matė, kad situaciją bandė aiškintis G. M. su N. S., tačiau iki kol atvyko policijos pareigūnai I. B. ir Š. N. pasišalino dar tuo pačiu daiktu I. B. apgadino ir J. S. pašto dėžutę, kurios vertė – 25 eurai. Nukentėjusioji paaiškino, kad G. M. yra jos sūnaus N. S. sugyventinė. Po įvykio G. M. buvo labai išsigandusi, verkė, nežinojo kaip grįžti namo su sudaužytu automobiliu. Žino, kad tą patį vakarą iki įvykio kaltinamieji bandė užmegzti kontaktą su G. M., gauti jos telefono numerį, dėl ko, nepavykus, ir kito konfliktas. Nukentėjusioj patikino, kad šunys visą laiką buvo su ja, jie į lauką niekaip negalėjo pakliūti, šią aplinkybę gerai prisimena.

Nukentėjusioji G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. sausio 11 d. atvažiavo padėti būsimai uošvienei, kadangi ji sirgo COVID-19, padėjo pakurti krosnį, kol ji įsidegs, kartu su N. S. ėjo pavedžioti J. S. šunų – haskių, tada N. S. paskambino Š. N., prašė atvežti cigarečių. G. M. sutiko ir kai atvežė cigaretes pamatė, kad Š. N. yra su I. B., abu kaltinamieji buvo konfliktiškai nusiteikę, todėl nukentėjusioji su sugyventiniu nusprendė išvažiuoti, tačiau I. B. savo automobiliu užstatė pravažiavimą. Konfliktas įvyko apie 4.30 val., I. B. norėjo gauti G. M. telefono numerį dėl ko N. S. paprieštaravo, tada jie pradėjo keiktis, apmėtė buteliais. G. M. ir N. S. grįžo į J. S. namus, o kaltinamieji ėjo iš paskos šūkavo ir plūdosi. Būtent dėl to J. S. ir prabudo. Tuo metu šunys jau buvo namuose, pamačiusi kas vyksta, J. S. iškvietė policijos pareigūnus. G. M. tikina mačiusi, kaip abu kaltinamieji kažkokiais metaliniais daiktais, kuriuos atsinešė iš savo automobilio, niokojo jos automobilį, rėkavo necenzūriniais žodžiais, kai J. S. pagrasino iškviesianti policiją, jie pasišalino į I. B. namus, atgal eidami įsėdo į savo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Nukentėjusioji paaiškino, kad automobilis „Audi A6“ yra įregistruotas jos tėčio vardu, tačiau valdytoja yra ji pati ir turtinė 2070,00 eurų dydžio žala padaryta jai asmeniškai, nurodomos turtinės žalos sumos yra iš „Jutos“. Po įvykio automobilį pataisė ir pardavė už 2000,00 eurų, nebegalėjo jo vairuoti, automobilį tvarkė patys, garažuose, atliktų paslaugų kvitų pateikti negali. Nukentėjusioji tikina mačiusi, kaip abu kaltinamieji eidami pas save pakeliui nuspyrė pašto dėžutę, kuri pabiro po jų smūgio. Neturtinę žalą sudaro – sveikata, nervai, darbas, vartojo vaistus, homeopatinius raminamuosius, pati ėjo į vaistinę, bandė išsispręsti šią problemą, be gydytojų pagalbos, iki šiol išgirdusi triukšmą pasidaro jautri, krūpteli, bijo nepažįstamų, naktimis nemiegodavo, užima aukštas pareigas, dirba su kolektyvu, po šio įvykio dažnai išsiliedavo ant kolektyvo, nes būdavo neišsimiegojus. Prieš įvykį problemų su sveikata neturėjo.

Liudytojas N. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamena ir dalyvavo įvykyje maždaug prieš du metus, kuomet kartu su drauge atvyko pas mamą jai padėti, nes ji sirgo COVID-19, niekur negalėjo eiti, mama sirgo sunkesne forma, atvyko prie gamyklos, atsistojo parūkyti, pro šalį ėjo Š. ir I. N. S. nurodė, kad Š. puikiai pažįsta, sutiko pavaišinti juos cigaretėmis, jie taip pat vartojo alkoholį. Liudytojas tikina matęs, kad jiems patiko G. M., jie prašė jos telefono numerio, tada įvyko konfliktas, N. S. su drauge išvažiavo, tačiau kiek vėliau, kai kartu vedžiojo šunis, tie asmenis vėl juos užsipuolė, apmėtė buteliais, tada jie N., S. ir G. M. atsivijo savo automobiliu, nors abu buvo neblaivūs, pradėjo grasinti necenzūriniais žodžiais, o vėliau atvyko policija. Anot liudytojo, turtas buvo sugadintas, kai I. B. ir Š. N. atvykę automobiliu, užstatė kelią, o liudytojas su drauge kviečiami neatėjo prie jų pasikalbėti, abu stovėjo namo tarpduryje, stebėjo kas vyksta. I. turėjo metalinį daiktą su galva, o Š. turėjo medinį daiktą, kuriuos atsinešė iš automobilio, jie buvo 15 metrų atstumu, grasino susidoroti, šį konfliktą jau matė ir J. S., I. B. ir Š. N. pasišalino, kai J. S. pagrasino iškviesti policiją. Pačias įvykio, kuomet buvo sugadintas turtas, aplinkybes liudytojas atsimena miglotai, matė, kad jie užstatė įvažiavimą, tada jie su automobiliu pasišalino, nuo G. M. automobilio, abu daužė priekinę ir galinę G. M. automobilio dalis. N. S. patikino, kad tuo automobiliu pats rūpindavosi, jo techninė būklė iki įvykio buvo gera, o ir jo paties santykiai su Š. N. buvo geri, po įvykio bandė automobilį remontuoti, vežė į garažus (duomenys neskelbtini) g., ten keitė stiklus, sparną, galinį mechanizmą, detales ieškojo per skelbimus, kai kurias pirko naujas, saloną išsiurbė, tačiau stiklų buvo neįmanoma išgramdyti. G. M. dėl stresinės būklės nebegalėjo vairuoti to automobilio, todėl jį pardavė, po įvykio ji dažnai būna suirzusi, jaučiasi sukrėsta, pasikeitė, vartoja homeopatinius raminamuosius vaistus, už remontą mokėjo tiek G. M., tiek ir pats N. S., kadangi abiejų bendri pinigai, kvitų, raštelių iš meistrų neišsaugojo, už stiklus mokėjau pats, be to prisidėjo darbų kainos skirtingiems meistrams. Detalės tomis kainomis, kokios buvo nurodytos UAB „Juta“ nebuvo pirktos. Liudytojas patikino, kad tuo metu, kai vyko konfliktas J. S. šunys buvo namuose, kiemas neaptvertas.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį 2021 m. sausio 11 d. 5.10 val., telefonu pranešė J. S., nurodžiusi, kad adresu (duomenys neskelbtini), atėję kaimynai I. B. ir Š. N. su plaktuku išdaužė pranešėjos sūnaus draugės automobilio „Audi“ langus ir pasišalino (1 t., b. l. 23–25).

2021 m. sausio 11 d. apžiūrėta įvykio vieta šalia (duomenys neskelbtini), pažymėto namo. Protokole užfiksuota, kad nurodytu adresu, matomas dviejų aukštų namas, prie kurio stovi automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), universalo tipo, orientuotas priekine dalimi minėto namo link. Apžiūrėjus automobilį išoriškai, matoma, kad jo galinis lango stiklas yra išdaužtas, valytuvas nulaužtas. Galinis dešinės pusės sparnas, žemiau dešiniojo galinio žibinto, yra įbrėžtas. Dešinės pusės galinio (bagažinės) lango stiklas yra išdaužtas. Dešinės pusės priekinis sparnas bei priekinis bamperis yra apgadinti. Vaizdo stebėjimo kamerų aplinkui nepastebėta.(1 t., b. l. 14–20).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto 2021 m. sausio 11 d. 5.06 val. skambučio garso įrašo nustatyta, kad J. S. telefonu pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivūs kaimynai – I. B. ir Š. N., ir plaktukais išdaužė pareiškėjos sūnaus draugės automobilio „Audi“ langus. Po to abu pasišalino iš įvykio vietos (1 t., b. l. 29–30).

Iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pareigūnams 2021 m. sausio 11 d., apie 5.15 val., pagal iškvietimą nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), šalia, tai yra prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėtas stovintis automobilis „BMW“, iš kurio išlipo du asmenys, prisistatę I. B. ir Š. N., abu atrodė neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, neigė buvę įvykio vietoje, tikino visą laiką sėdėję automobilyje (1 t., b. l. 32).

Iš 2021 m. sausio 11 d. Registruotos kelių transporto priemonės išrašo matyti, kad automobilis „Audi A6“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. M., yra apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, eksploatacija leidžiama, techninė apžiūra neatlikta (1 t., b. l. 35–36).

2021 m. sausio 15 d. nukentėjusioji G. M. elektroniniu paštu persiuntė jai adresuotą Kauno Audi centro siųstą elektroninį laišką, kuriame nurodyta sugadintų automobilio dalių kainos, kurios atitinka kainas, kurias nurodo apklausos protokole, bei civiliniame ieškinyje pati nukentėjusioji, tokias pačias automobilio dalių kainas UAB „Autojuta“ atstovas patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 50, 58).

Iš Jiezno UAB „Autojuta“ 2021 m. gegužės 5 d. rašto matyti, kad bendrovės sistemoje nepateikiant užsakymo lapo, sąskaitos arba čekio, nerasta duomenų apie automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą (1 t., b. l. 59–62).

Iš 2021 m. kovo 2 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad R. M. už 2000,00 eurų pardavė automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitam asmeniui (1 t., b. l. 74).

2021 m. gegužės 7 d. nukentėjusioji J. S. savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateikė pašto dėžutę paaiškindama, kad ši pašto dėžutė buvo pritvirtinta prie metalinio kuolelio ir ją 2021 m. sausio 11 d. apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), metaliniu kūju nudaužė I. B., dėl ko susigadino jos pritvirtinimo mechanizmas ir negalima jos pritvirtinti atgal prie kuolelio. Pašto dėžutė apžiūrėta daiktų apžiūros protokolu ir grąžinta saugoti nukentėjusiajai (1 t., b. l. 113–121).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5341, matyti, kad 2021 m. sausio 11 d. 6.08 val., Š. N. nustatytas 0,63 promilių girtumas (1 t., b. l. 123).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5342, matyti, kad 2021 m. sausio 11 d. 6.10 val., I. B. nustatytas 1,75 promilių girtumas (1 t., b. l. 123).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas I. B. ir Š. N. dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo pasitvirtino.

Nors abu kaltinamieji savo kaltę dėl nukentėjusiosios G. M. valdomo automobilio „Audi A6“ sugadinimo pripažino tik iš dalies, nurodydami, kad tokiu būdu gynėsi nuo juos puolančių šunų, todėl netyčia galėjo kliudyti šį šalia stovėjusį automobilį, o savo kaltę dėl nukentėjusiajai J. S. priklausančios pašto dėžutės sugadinimo I. B. neigė, tačiau byloje atlikus kompleksinį įrodymų vertinimą, juos sugretinus vienus su kitais, I. B. ir Š. N. kaltė dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo, yra akivaizdi ir nekelia abejonių.

Kaip jau minėta, patys kaltinamieji nurodytu laiku neneigia buvę įvykio vietoje, šalia (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, (duomenys neskelbtini) kur kilo konfliktas su nukentėjusiąja G. M. ir N. S., tačiau, anot kaltinamųjų, ten juos užpuolė haskių veislės šunys, nuo kurių gynėsi pakeliui rastomis lazdomis, kuriomis galėjo netyčia užkliudyti visai šalia stovėjusį G. M. automobilį.

Tokie kaltinamųjų parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių tuojau pat po įvykio apžiūrint įvykio vietą, o taip pat ir joje rastą stovinį apgadintą automobilį, ir iš esmės prieštarauja abiejų nukentėjusiųjų bei liudytojo N. S. parodymams, be to, yra nelogiški ir neatitinka kitų byloje esančių įrodymų.

Tiek nukentėjusioji G. M., tiek ir liudytojas N. S. apklausiami teisiamojo posėdžio metu patikino, kad dar tą pačią 2021 m. sausio 11 d. naktį buvo susitikę kaltinamuosius I. B. ir Š. N., kurie iš pradžių norėjo gauti G. M. telefono numerį, vėliau dėl to nepritariant N. S. kilo konfliktas, abu kaltinamieji tapo agresyvūs, koliojosi ir plūdosi necenzūriniais žodžiais, o G. M. su N. S. pasišalinus link nukentėjusiosios J. S. namų, kiek vėliau patys ten atvyko automobiliu, užstatė išvažiavimą, kieme šūkavo, o J. S. išėjus į balkoną būdami gatvėje metaliniais daiktais, kuriuos atsinešė iš savo automobilio, tyčia apgadino G. M. naudojamą automobilį. Tokias aplinkybes visiškai patvirtina ir pati nukentėjusioji J. S., nurodžiusi, kad apie 4.30 val., atsibudo nuo triukšmo lauke, pažvelgusi pro langą ir išėjusi į balkoną atpažino, kad kieme garsiai šūkauja ir plūstasi necenzūriniais žodžiais kaimynai I. B. ir Š. N., tokiu būdu bando aiškintis santykius su nukentėjusiosios sūnumi N. S. ir jos sugyventine G. M.. Matė kaip abu atsinešę metalinius daiktus iš automobilio jais tyčia daužė gatvėje stovėjusį G. M. automobilį „Audi A6“, o pasišalinant I. B. numušė jos pašto dėžutę. Priešingai nei kaltinamieji, nukentėjusioji, patikino, kad savo šunis visą laiką laikė namuose. Apžiūrėjus įvykio vietą šios aplinkybės pilnai pasitvirtino, šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), rastas stovintis automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), universalo tipo, orientuotas priekine dalimi minėto namo link. Apžiūrėjus automobilį išoriškai, matoma, kad jo galinis lango stiklas yra išdaužtas, valytuvas nulaužtas. Galinis dešinės pusės sparnas, žemiau dešiniojo galinio žibinto, yra įbrėžtas. Dešinės pusės galinio (bagažinės) lango stiklas yra išdaužtas. Dešinės pusės priekinis sparnas bei priekinis bamperis yra apgadinti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad gavus iškvietimą dėl įvykio ir pareigūnams nuvykus nurodytu adresu apie 5.15 val., šalia (duomenys neskelbtini), pastebėtas stovintis automobilis „BMW“, iš kurio išlipo du asmenys, prisistatę I. B. ir Š. N., abu atrodė neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, neigė buvę įvykio vietoje, tikino visą laiką sėdėję automobilyje. Taigi, įvyko vietoje abu kaltinamieji savo kaltę apskritai buvo linkę neigti, vėliau Š. N. ir I. B. nustatyta atitinkamai 0,63 promilių ir 1,75 promilių girtumas. Kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto 2021 m. sausio 11 d. 5.06 val. skambučio garso įrašo J. S. iš karto po įvykio telefonu pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivūs kaimynai – I. B. ir Š. N. ir plaktukais išdaužė pareiškėjos sūnaus draugės automobilio „Audi“ langus. Po to abu pasišalino iš įvykio vietos, taigi, jos parodymai nuoseklūs ir visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Be to, 2021 m. gegužės 7 d. nukentėjusioji J. S. apžiūrai pateikė pašto dėžutę paaiškindama, kad ši pašto dėžutė buvo pritvirtinta prie metalinio kuolelio ir ją, 2021 m. sausio 11 d. apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), metaliniu kūju nudaužė I. B., dėl ko susigadino jos pritvirtinimo mechanizmas ir negalima jos pritvirtinti atgal prie kuolelio, tokias aplinkybes apklausoje patvirtino ir nukentėjusioji G. M.. Kaip matyti, pašto dėžutė yra numušta nuo ją laikančių varžtų, dėl to dar ir sulankstyta, todėl akivaizdu, kad tokie apgadinimai taip pat galėjo atsirasti tik dėl tyčinio išorinės jėgos poveikio, kuriuo, kaip nustatyta, buvo būtent kaltinamojo I. B. veiksmai.

Nors kaltinamieji nurodė G. M. automobilį apgadinę netyčia, tai yra tuo metu, kai gynėsi nuo juos puolančių haskių veislės šunų, tačiau byloje ne tik, kad nebuvo nustatytas kokių nors šunų buvimo įvykio vietoje faktas – kaltinamieji nesužaloti, neapkandžioti, nesuplėšyti rūbai, o nukentėjusiosios bei liudytojas N. S. patvirtino, kad tuo metu J. S. šunys buvo viduje, tačiau kaip matyti iš 2021 m. sausio 11 d. įvykio vietos ir objekto – automobilio „Audi A6“ apžiūros protokolo bei pridėtų fotonuotraukų, automobilio apgadinimai nėra būdingi kaltinamųjų nurodomam netyčiniam veikimui ginantis, o būtent, akivaizdžiai taikytasi į automobilio stiklus, galinis automobilio stiklas apgadintas pačiame viduryje, stiklas ne suskaldytas, o giliai išmuštas į apačią siaurėjančia forma, pataikyta ir tiesiai į nedidelį automobilio šoninį stiklą, kuris taip pat giliai išmuštas, o ne įskeltas, ant automobilio matyti kitų akivaizdžių apgadinimų – nulaužtas galinis valytuvas, apgadinti kai kurie kėbulo elementai, priekinis bamperis, ir visa tai neleidžia daryti išvados, kad tokie apgadinimai galėjo būti atsitiktiniai, kita vertus atkreiptinas dėmesys, kad tuojau pat po įvykio abu kaltinamieji policijos pareigūnams apskritai neigė kokį nors savo dalyvavimą įvykyje. Kitų mačiusių įvykį asmenų nėra.

Nors kaltinime buvo nurodyta, kad I. B. apgadindamas G. M., o vėliau ir J. S. priklausantį turtą naudojosi metaliniu kūju, o kaltinamasis Š. N. apgadindamas G. M. priklausantį turtą naudojosi medine lazda, tačiau šios aplinkybės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo iš dalies paneigtos, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pačių kaltinamųjų, o ir nukentėjusiųjų bei liudytojo N. S. parodymai apie tai, kokius įrankius naudojo – išsiskyrė, patys kaltinamieji nurodė naudoję medines lazdas, kurias rado pakelyje, kai tuo tarpu nukentėjusiosios G. M. ir J. S., o taip pat dalyje ir liudytojas N. S. patikino, kad kaltinamieji turtui apgadinti panaudojo metalinius, anot J. S., į kūjį panašius įrankius, kuriuos atsinešė iš savo automobilio, ir vėliau su jais grįžo atgal. Nei įvykio vietos apžiūros metu, nei vėliau ikiteisminio tyrimo eigoje įrankiai, kuriais buvo apgadintas G. M. valdomas, o taip pat ir J. S. priklausantis turtas tiksliai nenustatyti ir nesurasti, kas tik patvirtina nukentėjusiosios J. S. parodymus apie tai, kad grįždami atgal prie savo automobilio, kaltinamieji juos tebeturėjo su savimi, I. B. tuo pačiu įranku numušė ir jos pašto dėžutę, taigi, akivaizdu, kad tokie daiktai turėjo būti pakankamai sunkūs ir turintys ribotą paviršių, tačiau jų konkrečiai nenustačius, teismas konstatuoja, kad tai buvo „metalinis daiktas“, atitinkamai koreguodamas susijusias kaltinimo dalis, tačiau tai nekeičia nei kaltinimo esmės, nei kvalifikacijos.

I. B. be kita ko kaltinamas ir savo tęstiniais veiksmais, po to, kai apgadino nukentėjusiosios G. M. automobilį, tyčia metaliniu daiktu nuo kuolelio numušęs ir apgadinęs nukentėjusiajai J. S. priklausančią pašto dėžutę. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina pačios nukentėjusiosios J. S. bei nukentėjusiosios G. M. parodymai, o taip pat daiktų – pašto dėžutės, apžiūros rezultatai, akivaizdu, kad tokiu būdu I. B. po to, kai veikdamas bendrai su Š. N. apgadino G. M. automobilį, jau savo individualiais veiksmais, tačiau tęsdamas tą patį nusikalstamą sumanymą, apgadino ir J. S. priklausančią pašto dėžutę, taigi, jo kaltė šioje dalyje visiškai įrodyta.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti I. B. ir Š. N. kalte dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo, šių asmenų kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojo N. S., iš dalies ir jų pačių parodymais, kurie patvirtinami juos gretinant tarpusavyje, bei tapatinant su byloje esančiais kitais reikšmingais įrodymais, įvykio vietos ir objektų apžiūros protokolais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, kuomet dėl menkavertės priežasties sukėlė konfliktą ir jam spręsti sąmoningai pasirinko būdą, kuriuo tyčia sugadino svetimą turtą tai yra suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, ir tyčia siekė atitinkamų padarinių, to norėjo. Aukščiau šiame nuosprendyje aptarti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami tiek I. B., tiek ir Š. N. kaltei dėl svetimo turto sugadinimo pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė.

I. B. ir Š. N. kaltė dėl svetimo turto sugadinimo bendrininkaujant, pasireiškė tuo, kad jie bendrais veiksmais tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent, tyčia metaliniais daiktais daužė automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu bendrais veiksmais išdaužė šio automobilio galinio dangčio stiklą, sugadino galinio valytuvo varikliuką, išdaužė bagažinės dešinės pusės šoninį stiklą, išdaužė galinį dešinės pusės žibintą (sparne), sugadino priekinį dešinės pusės sparną, o kaltinamasis I. B. tuojau pat po to ir būdamas toje pačioje vietoje, dar ir tyčia metaliniu daiktu nuo metalinio kuolelio nudaužė J. S. priklausančią pašto dėžutę, ją sugadindamas.

Nors kaltinime buvo nurodyta konkreti abiejų bendrininkų veiksmais padarytos turtinės žalos suma ir atskirų detalių bendra vertė – 1789,00 eurai, tačiau baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kilus abejonių dėl realios kaltinime nurodytų automobilio detalių vertės ir jų atstatymo į pirminę padėtį išlaidų, civilinio ieškinio klausimas dėl konkretaus turtinės žalos dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Visgi akivaizdu, kad tiek I. B., tiek ir Š. N. savo bendrais veiksmais nukentėjusiajai G. M. padarė didesnę nei 5 MGL turtinę žalą, o I. B. savo veiksmus tęsė ir J. S. priklausančio turto atžvilgiu, tačiau nustatyta turtinė žala yra ne didesnė nei 250 MGL, kas ir atitinka kaltinime nurodytą jų veiksmų kvalifikaciją pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau šiuo pagrindu iš kaltinimo šalintinos aplinkybės dėl konkrečių sugadintų automobilio dalių vertės ir bendro turtinės žalos dydžio nurodant, kad kaltinamieji tyčia bendrais veiksmais sugadino svetimą turtą padarydami didesnę nei 5 MGL, tačiau ne daugiau kaip 250 MGL dydžio turtinę žalą automobilio naudotojai G. M..

Abu kaltinamieji sugadindami nukentėjusiosios G. M. valdomą turtą veikė bendrai, ir nustatytomis aplinkybėmis nėra galimybės konkrečiai identifikuoti kurio konkrečiai veiksmų pasekmė buvo vienas ar kitas šio automobilio apgadinimas, dėl ko tai vertinama bendrai, tačiau kaltinamojo I. B. veiksmai nukentėjusiosios J. S. turto atžvilgiu, nors tęstiniai, tačiau tiek kaltinime, tiek ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą vertintini kaip atskiri nuo Š. N., atitinkamai sprendžiant ir civilinio ieškinio klausimą.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

I. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 178–180), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. 1. 185–196), dirba (duomenys neskelbtini), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. 1. 183), neįrašytas į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įskaitą (1 t., b. l. 181), nevedęs, turi aukštąjį išsilavinimą ir yra pakaltinamas.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti I. B. kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo bausmės laiką, sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę kaltinamajam I. B., vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į I. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus ir tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje, pasekmes – turto sugadinimą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi ją sunkinančias aplinkybes.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, I. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą parinktina ir skirtina viena iš griežtesnių BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kaltinamasis I. B. nors laikytinas neteistu, tačiau Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. spalio 25 d. nutarimu, kuris buvo patvirtintas Varėnos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, dėl nusikaltimo numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, yra eilę kartų baustas administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, o jo padaryta veika tęsėsi ir abiem bendrininkams įgyvendinus savo nusikalstamą sumanymą, kuomet pasišalindamas iš įvykio vietos I. B. dar ir apgadino nukentėjusiajai J. S. priklausančią pašto dėžutę, iš karto po nusikaltimo padarymo pareigūnams savo kaltę absoliučiai neigė, jam nustatytas vidutinis 1,75 promilės neblaivumas, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o ją sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl jam parinktinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis, tai yra už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, skiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu – gali būti skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 721 straipsnio 1 dalis). Paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (BK 72¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. B. nusikaltimą padarė savo kaimynystėje dėl ko tiek jo, tiek ir Š. N. santykiai su nukentėjusiosiomis J. S. ir G. M., tapo įtempti ir konfliktiniai, be to, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusioji J. S., po to, kai teismas už teisėtų nurodymų nevykdymą ir trukdymą procesui kaltinamajam I. B. paskyrė baudą ir sugriežtino kardomąją priemonę, pas ją buvo atvykę nepažįstami asmenys, kurie įkalbinėjo atsiimti kaltinimus I. B. ir Š. N., dėl ko ji baiminasi tiek dėl savęs ir savo artimųjų, tiek ir dėl savo turto, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir nukentėjusiosios J. S. teisę į saugią aplinką, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis BK 72¹ straipsniu kaltinamajam I. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios J. S. ir jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu, ši baudžiamojo poveikio priemonė ne tik užtikrins nukentėjusiosios teisėtus interesus, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirs analogiško pobūdžio nusikaltimų pasikartojimą ateityje, o galiausiai teigiamai paveiks ne tik nukentėjusiosios, tačiau ir pačio kaltinamojo tarpusavio santykius bei jų gyvenimo kokybę.

Kaltinamajam I. B. ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. K. 2021 m. sausio 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 175–176), o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutartimi I. B. skirta kardomoji priemonė – namų areštas 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 22 d., nustatant šias namų arešto sąlygas: nuolatos būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai susiję su: darbu, būtinumą pagrindžiant darbo laiko apskaitos dokumentais ar darbo grafiku, būtinumu, bet kuriuo metu išvykti į gydymo įstaigą, būtinumą pagrindžiant medicininiais dokumentais; išvykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą procesinių veiksmų atlikimui ikiteisminiame tyrime (baudžiamojoje byloje) (pakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamojo Š. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Š. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 151), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. 1. 152), dirba (duomenys neskelbtini), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. 1. 182), neįrašytas į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įskaitą (1 t., b. l. 155), nevedęs, turi vidurinį išsilavinimą ir yra pakaltinamas.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti Š. N. kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo bausmės laiką, sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę kaltinamajam Š. N., vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į I. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus ir tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje, pasekmes – turto sugadinimą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi ją sunkinančias aplinkybes.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, I. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą parinktina ir skirtina viena iš griežtesnių BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kaltinamasis I. B. nors neteistas ir nebaustas administracine tvarka, tačiau dirba, taigi, manytina, jog viešųjų darbų bausmė gali būti nesuderinama ir liktų neatlikta, kaip ir švelnesnio pobūdžio baudos bausmė, kadangi iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo apie asmens darbovietę, matyti, jog jo oficialios pajamos artimos minimalioms, be to įvertintina, kad iš karto po nusikaltimo padarymo abu kaltinamieji pareigūnams savo kaltę absoliučiai neigė, Š. N. nustatytas lengvas 0,63 promilės neblaivumas, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o ją sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl jam parinktinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkiui, tai yra už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, skiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu – gali būti skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 721 straipsnio 1 dalis). Paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (BK 721 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Š. N. nusikaltimą padarė savo kaimynystėje dėl ko tiek jo, tiek ir I. B. santykiai su nukentėjusiosiomis J. S. ir G. M., tapo įtempti ir konfliktiniai, be to, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusioji J. S., po to, kai teismas už teisėtų nurodymų nevykdymą ir trukdymą procesui kaltinamajam I. B. paskyrė baudą ir sugriežtino kardomąją priemonę, pas ją buvo atvykę nepažįstami asmenys, kurie įkalbinėjo atsiimti kaltinimus I. B. ir Š. N., dėl ko ji baiminasi tiek dėl savęs ir savo artimųjų, tiek ir dėl savo turto, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir nukentėjusiosios J. S. teisę į saugią aplinką, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis BK 72¹ straipsniu kaltinamajam Š. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios J. S. ir jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu, ši baudžiamojo poveikio priemonė ne tik užtikrins nukentėjusiosios teisėtus interesus, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirs analogiško pobūdžio nusikaltimų pasikartojimą ateityje, o galiausiai teigiamai paveiks ne tik nukentėjusiosios, tačiau ir pačio kaltinamojo tarpusavio santykius bei jų gyvenimo kokybę.

Kaltinamajam Šarūnui ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. K. 2021 m. sausio 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 148–149), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas – G. M., pateikė civilinį ieškinį dėl 2070,00 eurų dydžio turtinės žalos ir 5000,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų I. B. ir Š. N. solidariai (2 t. b. l. 77–81).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios G. M. įgaliotoji atstovė prašė priteisti iš kaltinamųjų 2070,00 eurų dydžio turtinės žalos ir 5000,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo, bei 500,00 eurų proceso išlaidų.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Nukentėjusioji G. M. patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad I. B. ir Š. N. 2021 m. sausio 11 d. apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Š. N. tyčia, daužant medine lazda, pats tyčia metaliniu kūju daužydamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais išdaužė automobilio galinio dangčio stiklą, dėl ko padaryta žala 487,85 eurai, sugadino galinio valytuvo dangtelį, dėl ko padaryta žala 207,87 eurų, išdaužė bagažinės dešinės pusės šoninį stiklą, dėl ko padaryta žala 288,44 eurai, išdaužė galinį dešinės pusės žibintą (sparne) dėl ko padaryta žala 323,74 eurų, sugadino priekinį dešinės pusės sparną dėl ko padaryta žala 490,10 eurų, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, R. M. priklausantį turtą padarydamas 1798,00 eurų turtinę žalą automobilio naudotojai G. M., bei tyčia metaliniu kūju nuo metalinio kuolelio nudaužė J. S. priklausančią pašto dėžutę, sugadindamas pritvirtinimo mechanizmą padarydamas nukentėjusiajai 25,00 eurų turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. pripažinta nukentėjusiąja, bei atsižvelgiant, kad kaltinamųjų I. B. ir Š. N. nusikalstamais veiksmais G. M. buvo padaryta tiek turtinė tiek neturtinė žala, dėl to G. M. teikia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašo teismo pripažinti ją civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje. Nukentėjusioji G. M. reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi jai įvykio metu kaltinamieji I. B. ir Š. N. apgadino automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio dangčio stiklą, galinio valytuvo varikliuką, bagažinės dešinės pusės šoninį stiklą, galinį dešinės pusės žibintą (sparne), priekinį dešinės pusės sparną, todėl nukentėjusioji patyrė bendrą 2070,00 (dviejų tūkstančių septyniasdešimt) eurų vertės nuostolį, kuris detalizuojamas: Galinis dangčio stiklas – 487,85 eurų ir 50,00 euru darbų kaina, galinio dangčio valytuvo varikliukas – 207,87 eurais ir 20,00 eurų darbų kainas, Bagažinės skyriaus dešinės pusės šoninis stiklas – 288,44 eurai ir 30,00 eurų darbų kaina, galinis dešinės pusės žibintas sparne 323,74 eurai ir 15,00 eurų darbų kaina, dešinės pusės priekinis sparnas – 490,10 eurų ir 50 euru darbų kaina, stiklo klijai –12,00 eurų, dešinės pusės dangčio žibintas –50,00 euru (naudota detalė) ir 15,00 euru darbų kaina, galinio dangčio stiklo tamsinimas – 20,00 eurų, bagažinės dešinės pusės šoninio stiklo tamsinimas –10,00 eurų; bendra suma – 1860,00 eurų už detales ir 210,00 eurų, viso – 2070,00 eurų. Taigi, anot civilinio ieškovo, neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiosios G. M. turtas, tai yra automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas dėl neteisėtų kaltinamųjų I. B. ir Š. N. neteisėtų veiksmų, dėl ko, jiems pagrįstai yra pareikšti kaltinimai dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tai yra svetimo turto sugadinimo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo G. M. nurodė, kad dėl kaltinamųjų I. B. ir Š. N. veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kadangi ji ir jos sužadėtinis N. S. buvo užpultas viešoje vietoje, pažeminti prieš kaimynus ir prieš savo šeimą, todėl šiuo metu nukentėjusioji vis dar nebesijaučia saugi, nes buvo užpulta dėl menkavertės priežasties ir bijo, kad tai daugiau nebepasikartotų. Pažymėtina, kad kaltinamasis I. B. telefonu po įvykio grasino susidoroti su nukentėjusiosios G. M. sužadėtiniu N. S. ir vertė jį už tai, kad kreipėsi į policiją sumokėti 10 000 eurų, dėl ko šiuo metu yra pateiktas pareiškimas Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, todėl manytina, jog kaltinamieji vien šiuo įvykiu dėl ko nagrinėjama baudžiamoji byla nėra apsiriboję jie ne tik, kad nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos, neatsiprašė nukentėjusiosios, tačiau dar ir grasina ir tai sukelia didžiules neigiamas emocijas nukentėjusiajai G. M. ir jos būsimam vyrui N. S., todėl darytina išvada, kad dėl nusikaltimo yra atsiradusios tęstinės pasekmės. Minėti padariniai tiesiogiai trukdo nukentėjusiajai G. M. gyventi pagal įprastą gyvenimo būdą, būdingi liekamieji reiškiniai: G. M. vis dar kankina nemiga, ji bijodama kaltinamųjų keršto išsikraustė iš (duomenys neskelbtini)ir pakeitė gyvenamąją vietą, ji vis atsimena šį įvykį ir jo pasekmes, kai pamato gatvėje agresyviai besielgiančius vaikinus. Remiantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdu, kad Nukentėjusioji G. M. patyrė šoką dvasinį sukrėtimą tokiu būdu buvo pažeistos, jos kaip žmogaus pagrindinės teisės – teisė į jos turto neliečiamybę. Dar daugiau, nukentėjusioji po šio įvykio tapo dirgli, nervinga, turėjo ir turi vartoti raminamuosius homeopatinius vaistus, todėl pasikeitė jos bendravimas su aplinkiniais, draugais ir šeima. Priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir sukeltos žalos šiuo atveju yra akivaizdus, kadangi nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą išimtinai dėl to, kad kaltinamieji užpuolė ją ir jos sužadėtinį N. S. naktį ir būdami itin neblaivūs. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvuotus argumentus Nukentėjusiosios G. M. patirta neturtinė žala vertinama 5 000 (penkių tūkstančių) eurų suma. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamieji I. B. ir Š. N., įvykdydami nusikalstamą veiką, sukėlė nukentėjusiajai G. M. ne tik neigiamų padarinių bei liekamųjų reiškinių, tačiau ir negatyvių dvasinių išgyvenimų, todėl turi atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, taip pat prašoma priteisti iš civilinių atsakovų I. B. ir Š. N. nukentėjusiosios G. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Civiliniam ieškovui – G. M. dalyje dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje turtinę žalą vertina iš viso 2070,00 eurų suma, nurodo, jog ją sudaro išlaidos dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto ir reikiamų dalių pirkimo, detalizuoja nuostolį: Galinis dangčio stiklas – 487,85 eurų ir 50,00 euru darbų kaina, galinio dangčio valytuvo varikliukas – 207,87 eurais ir 20,00 eurų darbų kainas, Bagažinės skyriaus dešinės pusės šoninis stiklas – 288,44 eurai ir 30,00 eurų darbų kaina, galinis dešinės pusės žibintas sparne 323,74 eurai ir 15,00 eurų darbų kaina, dešinės pusės priekinis sparnas – 490,10 eurų ir 50 euru darbų kaina, stiklo klijai –12,00 eurų, dešinės pusės dangčio žibintas –50,00 euru (naudota detalė) ir 15,00 euru darbų kaina, galinio dangčio stiklo tamsinimas – 20,00 eurų, bagažinės dešinės pusės šoninio stiklo tamsinimas –10,00 eurų; bendra suma – 1860,00 eurų už detales ir 210,00 eurų, viso – 2070,00 eurų.

Byloje grįsdama savo turtinį reikalavimą nukentėjusioji G. M. 2021 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu persiuntė jai adresuotą Kauno „Audi“ centro siųstą elektroninį laišką, kuriame nurodyta sugadintų automobilio dalių kainos, kurios atitinka kainas, kurias nurodo apklausos protokole, bei civiliniame ieškinyje pati nukentėjusioji, tokias pačias automobilio dalių kainas UAB „Autojuta“ atstovas patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 50, 58). Iš Jiezno UAB „Autojuta“ 2021 m. gegužės 5 d. rašto matyti, kad bendrovės sistemoje nepateikiant užsakymo lapo, sąskaitos arba čekio, nerasta duomenų apie automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą (1 t., b. l. 59–62), o iš 2021 m. kovo 2 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad R. M. už 2000,00 eurų pardavė automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitam asmeniui (1 t., b. l. 74). Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji G. M. paaiškino, kad dėl konkrečių automobilio detalių kainų kreipėsi į UAB „Autojuta“, tačiau automobilį taisė savarankiškai, tuo užsiėmė N. S., jokių paslaugų čekių, sąskaitų faktūrų nėra išsaugojusi, vėliau automobilį pardavė už sutartyje nurodytą 2000,00 eurų sumą. Liudytojas N. S. patvirtino, kad automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontu rūpinosi jis pats, detales pirko asmeniškai iš įvairių pardavėjų, o darbus atliko keliuose servisuose ir garažuose, jokių darbų kvitų ar sąskaitų, kurie patvirtintų darbų atlikimą ar jų kainas neišsaugojo.

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį, t. y.: 1) visiškai jį patenkinti; 2) iš dalies jį patenkinti arba 3) civilinį ieškinį atmesti. Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Išimtiniu atveju gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, reikšmingos sprendimui priimti, ir jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis). Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Byloje nustatytomis aplinkybėmis abiejų kaltinamųjų veiksmais padaryta turtinė žala nekelia abejonių, tačiau šiuo atveju priteistinų išlaidų dydį lemia jų sąsajumas su turto atstatymo į pirminę padėtį realiomis išlaidomis, kurių baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu civilinis ieškovas – G. M. tinkamai nepagrindė ir vien šio klausimo išsamesnis aiškinimasis ženkliai užvilkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kadangi tiek G. M., tiek ir N. S. nurodė nepirkę detalių iš UAB „Autojuta“, kurios kainų lentelę pateikė byloje, automobilį tvarkė savarankiškai, tačiau neišsaugojo jokių tai patvirtinančių dokumentų, todėl iš esamų įrodymų nėra galimybės tiksliai įvertinti patirtą turinę žalą, kadangi akivaizdu, jog faktinės turto atstatymo į pirminę padėtį išlaidos galimai yra kitokios nei nurodoma civiliniame ieškinyje, įvertinant ir tą faktą, kad kaip matyti iš 2021 m. kovo 2 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties R. M. automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitam asmeniui pardavė už 2000,00 eurų (1 t., b. l. 74), tai yra net mažesnę sumą, nei nurodoma jo atstatymo į buvusią padėtį vertė ir tai reikalauja papildomų įrodymų grindžiant ieškininį reikalavimą, nekonkretizuota ir paties turto savininko pozicija šiuo klausimu.

Civilinis ieškinys savo forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; CPK 135 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kitų bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Patyręs žalą asmuo teismui turi pateikti duomenis, patvirtinančius turtinės žalos dydį. Tačiau nukentėjusiosios G. M. pareikštas civilinis ieškinys, o taip pat ir patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl prašomos priteisti 2070,00 eurų turtinės žalos nevisiškai atitiko CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus, nes be to, kas jau aptarta aukščiau, nepateikta konkretų žalos dydį apskaičiuoti reikalingų patvirtinančių įrodymų.

Esamomis aukščiau nurodytoms aplinkybėmis konstatuotina, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų turtinei žalai dalyje dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų tiksliai apskaičiuoti, todėl šioje dalyje nukentėjusiajai G. M. pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje neturtinę žalą vertina 5000,00 eurų, nurodo, jog dėl kaltinamųjų I. B. ir Š. N. veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kadangi ji ir jos sužadėtinis N. S. buvo užpultas viešoje vietoje, pažeminti prieš kaimynus ir prieš savo šeimą, todėl šiuo metu nukentėjusioji vis dar nebesijaučia saugi, nes buvo užpulta dėl menkavertės priežasties ir bijo, kad tai daugiau nebepasikartotų, nurodė, kad kaltinamasis I. B. telefonu po įvykio grasino susidoroti su nukentėjusiosios G. M. sužadėtiniu N. S. ir vertė jį už tai, kad kreipėsi į policiją sumokėti 10 000 eurų, kaltinamieji nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos, neatsiprašė nukentėjusiosios, ir tai sukelia didžiules neigiamas emocijas nukentėjusiajai G. M.. Minėti padariniai tiesiogiai trukdo nukentėjusiajai G. M. gyventi pagal įprastą gyvenimo būdą, būdingi liekamieji reiškiniai – kankina nemiga, ji bijodama kaltinamųjų keršto pakeitė gyvenamąją vietą, taigi, patyrė šoką dvasinį sukrėtimą tokiu būdu buvo pažeistos, jos kaip žmogaus pagrindinės teisės – teisė į jos turto neliečiamybę, po šio įvykio tapo dirgli, nervinga, turėjo ir turi vartoti raminamuosius homeopatinius vaistus, todėl pasikeitė jos bendravimas su aplinkiniais, draugais ir šeima.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

Nagrinėjant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą svarbu tai, kad dėl kaltinamųjų I. B. ir Š. N. veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiosios valdomas turtas – automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pati nukentėjusioji pateko į jai neįprastą ir itin nemalonią situaciją, buvo išgąsdinta, taigi, neabejotina, kad bendri kaltinamųjų I. B. ir Š. N. veiksmai nukentėjusiajai sukėlė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą ir galėjo turėti negatyvios įtakos socialiniame kontekste. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje atsižvelgtina ir į tai, kad tiek I. B., tiek ir Š. N. veiksmai buvo tyčiniai, turtą sugadino dėl menkavertės priežasties. Akivaizdu, kad dėl tokių abiejų kaltinamųjų veiksmų atsirado neigiamos pasekmės ir išgyvenimai. Tai lėmė nukentėjusiosios didelius nepatogumus ir emocinį sukrėtimą ir kėlė neigiamas emocijas. Visgi sprendžiant klausimą dėl teisingo neturtinės žalos dydžio nustatymo atsižvelgtina ir į situacijos esmę, o būtent, kaltinamieji ir nukentėjusioji kartu su liudytoju N. S. prieš pat įvykį nakties metu buvo susitikę, vaišinosi cigaretėmis, bendravo ir užmezgė tarpusavio kontaktą, dėl kurio N. S. nebuvo patenkintas, vėliau sukonfliktavo ir tai nulėmė pačių kaltinamųjų agresiją, ir nors tai jokiu būdu nepateisina kaltinamųjų elgesio ir veiksmų, tačiau turi įtakos mažinant priteistinos neturtinės žalos dydį.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vertinat kaltinamųjų amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamos veiksmų padarinius nukentėjusiosios turtui ir sveikatai, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose, nukentėjusiosios G. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies solidariai iš kaltinamųjų I. B. ir Š. N. priteisiant nukentėjusiajai 800,00 (aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.

Byloje civilinis ieškovas J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 25,00 (dvidešimt penkių) eurų turtinės žalos atlyginimo, ieškinyje nurodant, jog turtinę žalą sudaro tai, kad I. B. tyčia metaliniu daiktu numušė jos pašto dėžutę, kuri buvo pritvirtinta prie kuolelio (duomenys neskelbtini), dėl ko dėžutė neprisitvirtina (1 t., b. l. 110).

Civilinio ieškovo – J. S. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

2021 m. gegužės 7 d. nukentėjusioji J. S. savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateikė pašto dėžutę paaiškindama, kad ši pašto dėžutė buvo pritvirtinta prie metalinio kuolelio ir ją 2021 m. sausio 11 d. apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), metaliniu kūju nudaužė I. B., dėl ko susigadino jos pritvirtinimo mechanizmas ir negalima jos pritvirtinti atgal prie kuolelio. Pašto dėžutė apžiūrėta daiktų apžiūros protokolu ir grąžinta saugoti nukentėjusiajai (1 t., b. l. 113–121). Kaip matyti, pašto dėžutė yra numušta nuo ją laikančių varžtų, dėl to dar ir sulankstyta, todėl akivaizdu, kad tokie apgadinimai taip pat galėjo atsirasti tik dėl tyčinio išorinės jėgos poveikio, kuriuo, kaip nustatyta, buvo kaltinamojo I. B. veiksmai. Taigi kaltinamasis I. B., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą sugadinti svetimą J. S. priklausantį turtą, padarė civiliniam ieškovui 25,00 (dvidešimt penkių) eurų turtinę žalą. Nors nukentėjusioji nepateikė tikslaus žalos apskaičiavimo, tačiau esamomis aplinkybėmis jos patirta turtinė žala abejonių nekelia, o jo dydis yra adekvatus, todėl laikytinas pagrįstu, J. S. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai iš kaltinamojo I. B. priteisiant 25,00 (dvidešimt penkis) eurus turtinės žalos atlyginimo jos naudai.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiosios G. M. įgaliotoji atstovė, advokatė Valda Grigonytė prašo nukentėjusiosios naudai priteisti 500,00 eurų proceso išlaidų iš kaltinamųjų I. B. ir Š. N.. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1081338, iš kurio matyti, kad G. M. už atstovavimą advokatei V. G. sumokėjo 500,00 eurų (2 t., b. l. 76).

Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusiosios G. M. interesus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu atstovavo advokatė Valda Grigonytė, 2021 m. liepos 1 d. pateikusi advokato orderį LA Nr. 818924 (2 t., b. l. 61), baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko kiek daugiau nei keturis mėnesius, nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, teikė G. M. teisinę pagalbą, pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, buvo paruošta sutartis dėl žalos atlyginimo sąlygų ir kt., todėl nukentėjusiosios patirtos proceso išlaidos, susijusios su jos interesų atstovavimu yra pateisinamos ir atlygintinos, o jų dydis – 500,00 eurų adekvatus, todėl priteistinos iš kaltinamųjų.

Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (BPK 105 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno, nustatydamas konkrečią iš kiekvieno kaltinamojo priteistiną proceso išlaidų dalį (ne solidariai). Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (LAT 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, LAT 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011).

Įvertinus tai, kad G. M. valdomą turtą bendrais veiksmais sugadino abu kaltinamieji, neindividualizuojant kiekvieno iš jų veiksmų, todėl nukentėjusiajai G. M. priteistinų proceso išlaidų dydis diferencijuojamas kiekvienam iš kaltinamųjų – iš kaltinamojo I. B. priteisiant 250,00 eurų, ir iš kaltinamojo Š. N. priteisiant 250,00 eurų proceso išlaidų, nukentėjusiosios G. M. naudai.

Daiktų turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėt, kurie nebūtų gražinti jų teisėtiems savininkams, nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas procese nebuvo taikomas. Išieškotinų kitų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu I. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios J. S. ir jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu.

I. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 175–176), ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutartimi skirtą namų areštą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 22 d., nustatant šias namų arešto sąlygas: nuolatos būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai susiję su: darbu, būtinumą pagrindžiant darbo laiko apskaitos dokumentais ar darbo grafiku, būtinumu, bet kuriuo metu išvykti į gydymo įstaigą, būtinumą pagrindžiant medicininiais dokumentais; išvykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą procesinių veiksmų atlikimui ikiteisminiame tyrime (baudžiamojoje byloje) (pakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Š. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu Š. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios J. S. ir jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu.

Š. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 148–149), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- dalyje dėl neturtinės žalos – solidariai iš kaltinamųjų I. B. ir Š. N. priteisti nukentėjusiajai 800,00 (aštuonis šimtus) eurų, neturtinės žalos atlyginimo;

- dalyje dėl turtinės žalos pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka;

Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo I. B. priteisti 25,00 eurus jos naudai.

Priteisti iš kaltinamojo I. B. 250,00 eurų proceso išlaidų ir iš kaltinamojo Š. N. 250,00 eurų proceso išlaidų nukentėjusiosios G. M. naudai.

Išaiškinti I. B. ir Š. N., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.