Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. O. (J. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. J. O. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: 2024 m. sausio 1 d., apie 5.10 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,69 prom. girtumas), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. O., tai yra tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė J. O. į veido sritį, padarė nukentėjusiajai J. O. lūpų sumušimą, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė jai fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

3. Kaltinamasis J. O. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad labai gailisi. 2023 m. gruodžio 31 d., apie 21.00 val., jis su žmona J. O. atvyko į svečius pas jo seserį B. P. Namuose dar buvo jos vyras vardu G. Keturiese pradėjo švęsti Naujųjų Metų šventę, bendravo ir vartojo įvairius alkoholinius gėrimus (degtinę, alų, šampaną). Jis negali pasakyti, kiek buvo išgėręs alkoholio, bet jie visi tikrai buvo neblaivūs. Jis mano, kad dėl sumaišyto alkoholio tapo agresyvus. 2024 m. sausio 1 d., apie 5.00 val., jis dėl kažko supyko ant savo žmonos J. O. ir sudavė vieną kartą dešines rankos kumščiu jai į veido sritį. Ar iki tol tarp jų buvo kilęs koks nors žodinis konfliktas ir jeigu buvo, dėl kokios priežasties, jis nurodyti negali. Sudavęs žmonai, jis atsitokėjo ir jos atsiprašė. Pats ant žmonos veido sužalojimų nematė. Žmonos J. O. atsiprašė už savo veiksmus, ji jam atleido bei jie susitaikė. Šiuo metu gyvena kartu su žmona, jų santykiai puikūs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

4. Nukentėjusiosios J. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. gruodžio 31 d., apie 21.00 val., kartu su savo vyru J. O. atvyko į svečius švęsti Naujųjų Metų. Švenčiant ir vartojant alkoholinius gėrimus tarp jos ir vyro konfliktai nevyko. 2024 m. sausio 1 d., apie 5.10 val., jos vyras be jokios priežasties priėjęs prie jos ėmė ją mušti, tai yra sudavė vieną kartą dešines rankos kumščiu į veido sritį, prakirto lūpą. Tuo metu, kai jis ją mušė, pajuto fizinį skausmą. Kodėl jos vyras taip pasielgė, nežino. Ankščiau jis nėra prieš ją smurtavęs. Į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, ją apžiūrėjo, į ligoninę nevažiavo, papildomai pas gydytojus nesikreipė ir pas medicinos ekspertus nebuvo nuvykusi. Civilinio ieškinio nereikš. J. O. jos atsiprašė, ji jam atleido, jokių pretenzijų jam neturi ir ateityje neturės.

5. 2024 m. sausio 1 d. protokolas – pareiškimas, kuriuo J. O. pareiškė, kad 2024 m. sausio 1 d., apie 5.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), būnant svečiuose, jos vyras J. O. išgertuvių metu iš niekur nieko pradėjo ją mušti, tai yra savo abejomis rankomis trenkė jai į veido sritį ne mažiau dviejų kartų, taip sukeldamas fizinį skausmą.

6. 2024 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į vidų, priešais įėjimą verandos gale matyti šviesios spalvos sofa ir tamsios spalvos stalas, dešinėje pusėje – tamsios spalvos durys į namo vidų. Įėjus į namo vidų, patenkama į koridorių, kur dešinėje pusėje matyti šviesios spalvos staliukas, šviesios spalvos komoda, kairėje pusėje – sieninė spinta su veidrodžiais. Koridoriuje matyti išstumdyti baldai, išmėtyti daiktai. Praėjus koridorių tiesiai ir pasukus į kairę, patenkama į virtuvę ir svečių kambarį. Virtuvės dešinėje pusėje matyti virtuvės baldai, o kairiau – ant šviesios spalvos medinio stalo išmėtyti įvairūs daiktai. Pasisukus nuo virtuvės į kairę pusę, matyti svečių kambarys. Svečių kambario dešinėje pusėje matyti stalas ir kėdė, o už jų – ant sienos kabantis televizorius. Kairėje pusėje matyti tamsios spalvos sofa. Ant grindų matyti išmėtyti daiktai. Namo viduje ir aplink vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos.

7. Alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad 2024 m. sausio 1 d. 8.47 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 (patikros sertifikatas Nr. 1985241) J. O. nustatytas 1,69 prom. girtumas.

8. 2024 m. sausio 5 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė. Po apžiūros pateikta specialisto V. K. išvada: J. O. 2024 m. sausio 1 d. nustatytas lūpų sumušimas, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Sužalojimui padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ir galėjo atsirasti pateiktomis aplinkybėmis.

9. 2024 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūnų kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20240101-064008UTC+0200.mp4 (data – 2024 m. sausio 1 d., trukmė – 26 min. 41 sek.) Iš vaizdo įrašo matyti, kaip policijos pareigūnai atvyko į iškvietimo vietą, yra atvykusi greitoji medicinos pagalba. Pareigūnai užeina į gyvenamojo namo vidų, kur matyti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, du vyrai ir moteris. Vienas iš vyrų nurodo, kad įvyko muštynės, vyras sumušė. Kitas vyras (kaip nustatyta, J. O.) nurodo, kad truputį trenkė savo žmonai J. Pareigūnei paklausus, už ką, J. O. nurodo, kad nežino, prašo pasodinti jį į kalėjimą, nežino, kaip tai paaiškinti. Ant J. O. marškinių matomas plyšimas nuo kaklo iki peties (dešinėje pusėje). Taip pat matyti ant dešinio šono ant sofos gulinti moteris (kaip nustatyta, J. O.). Pareigūnė J. O. klausia, ar ji moka lietuvių kalbą. J. O. palinksėdama galva davė suprasti, kad moka. Greitosios medicinos pagalbos specialistai nurodo, kad moteriai sužalotos lūpos. Pareigūnė prašo J. O. apsirengti ir eiti į tarnybinį automobilį, nes bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto, o jos vyras bus sulaikytas. J. O. nurodo, kad visko atsisako. Pareigūnė išaiškina, kad atsisakymas nieko nereiškia, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Namo šeimininkė nurodo, kad pasikvietė juos į svečius švęsti Naujųjų Metų, nuėjo miegoti ir po kurio laiko jos vyras ją pažadino ir pasakė, kad J. O. muša žmoną, dėl ko mušė, neaišku, jokio konflikto nebuvo. Po to, O. nueina į policijos tarnybinį automobilį. J. O. nurodo, kad nežino, dėl ko ją vyras sumušė, trenkė kumščiu į veidą. J. O. nustatytas 2,64 prom. girtumas.

10. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. sausio 29 d. nutarimu, kuris buvo patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

11. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. liepos 19 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas atnaujintas.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

12. Kaltinamasis J. O. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad labai gailisi. 2024 m. liepos 15 d., apie 8.00 val., jis iš draugo namų, esančių (duomenys neskelbtini), išvažiavo link savo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Iš draugo išvažiavo neblaivus, nes kartu su draugu 2024 m. liepos 14 d. vakare ir kitos dienos rytą gėrė degtinę. Iš draugo namų išvyko su ne jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo mamai T. O. Jį sustabdė policijos pareigūnai ties (duomenys neskelbtini). Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu. Nors ir nedirba, gali sumokėti jam paskirtą baudą iš santaupų.

13. L. T. V. parodė, kad 2024 m. liepos 15 d., apie 8.40 val., važiavo į darbą (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), priešais jį važiavo automobilis „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Privažiavus degalinę „Baltic Petroleum“, adresu (duomenys neskelbtini), minėto automobilio vairuotojas pradėjo keistai elgtis, išvažinėjo iš kelio, nesugebėjo važiuoti jam skirta eismo juosta, išvažiuodavo į priešingo eismo juostą, tokiu būdu kėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Minėto automobilio vairuotojas pavojingai manevruodamas kelis kartus vos neatsitrenkė į iš priešpriešos važiuojančius automobilius. Jis pamanė, kad šio automobilio vairuotojui gali būti bloga, sutrikusi sveikata arba jis yra apsvaigęs. Važiuojant žiedine sankryža, kuri yra už degalines „Baltic Petroleum“, minėtas automobilis išvažiavo link (duomenys neskelbtini) ir jis sustabdė šį automobilį. Jam priėjus prie automobilio, iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli, akivaizdžiai matėsi, kad asmuo yra apsvaigęs. Kadangi minėto automobilio vairuotojas ruošėsi važiuoti toliau, į vietą buvo iškviesta policija. Laukiant policijos pareigūnų, automobilio vairuotojas alkoholio nevartojo. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad vairuotojas yra apsvaigęs nuo alkoholio.

14. Liudytoja T. O. parodė, kad J. O. yra jos sūnus. Su juo negyvena. Santykiai geri, puikiai sutaria. Kiek jai žinoma, sūnus kartais mėgsta piktnaudžiauti alkoholiu, tačiau priklausomybės nuo jo neturi. Automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui. 2024 m. liepos 15 d., kuomet jos sūnus vairavo neblaivus, ji buvo ne su juo, todėl jokių duomenų apie tai, kad jis gali būti neblaivus ir vairuoti, nežinojo. Kiek jai žinoma, sūnus niekada nevairavo išgėręs, nebent prieš daug metų. Pastaruoju metu sūnus atsakingai elgėsi, ją bei savo žmoną nuveždavo ten, kur reikia, buvo pavyzdingas.

15. Liudytojas D. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyr. patrulių rinktinėje vyr. patruliu. 2024 m. liepos 15 d., apie 8.48 val., dirbant ekipaže V1776 kartu su vyr. patruliu A. M. ir vyr. patruliu E. V., iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad ties degaline, adresu (duomenys neskelbtini), pravažiuojančių asmenų sulaikytas automobilis „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo, kad kelkraštyje, netoli autobusų stotelės, sustoję keli asmenys bendrauja su akivaizdžiai neblaiviu asmeniu. Vėliau paaiškėjo, jog tai J. O. Iš karto pastebėjo, kad vyro judesiai buvo nekoordinuoti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli, akivaizdžiai matėsi, kad asmuo yra apsvaigęs. Pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas apie 3 prom. girtumas, po 15 minučių – šiek tiek mažiau.

16. 2024 m. liepos 15 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. AREN-0213 (patikros sertifikato Nr. 2069834, patikrintas 2024 m. gegužės 21 d., patikra galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d.) buvo patikrintas J. O. blaivumas ir pirmo patikrinimo metu 2024 m. liepos 15 d. 9.09 val. nustatytas 2,98 prom. girtumas, antro patikrinimo metu 2024 m. liepos 15 d. 9.30 val. nustatytas 3,03 prom. girtumas. J. O. nurodė, kad alkoholį vartojo prie 1 valandą. Kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena.

17. VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. liepos mėnesį automobilio VW Bora 1,9 TDI vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 1 300 Eur.

18. Kelių transporto priemonių registro duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra T. O.

III. Surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

19. Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužaloja ar trumpam susargdina. BK 140 straipsnio saugoma vertybė – žmogaus kūno neliečiamumas (fizinio skausmo sukėlimo atveju) ir sveikata (nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju). Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipsnio sudėtis nedetalizuoja, kokiais konkrečiai veiksmais turi būti mušama ar kitaip smurtaujama, paprastai pavojingos veikos požymis įgyvendinamas vienkartiniu ar daugkartiniu smurtiniu poveikiu žmogaus kūnui. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti nagrinėjamame straipsnyje nurodytus padarinius (materialioji sudėtis). Sužalojimai turi būti sąlygoti teisiamo asmens neteisėtais veiksmais (priežastinis ryšys). Tiriant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti teisiamo asmens tyčinę kaltės formą (tiesioginę ar netiesioginę tyčią). Nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Nagrinėjamojo straipsnio 2 dalis numato kvalifikuojantį sudėties požymį, t. y. fizinio skausmo ir (ar) nežymus sveikatos sutrikdymo sukėlimas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

20. Išnagrinėjęs ir įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, o būtent: kaltinamojo J. O., nukentėjusiosios J. O. parodymus, protokole – pareiškime, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, apžiūros protokole suformuluotą specialisto išvadą dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų masto, kurie pripažintini leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, teismas konstatuoja, kad J. O. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,69 prom. girtumas), konflikto metu vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė savo sutuoktinei J. O. į veido sritį, padarydamas jai lūpų sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, kurios atitinka nukentėjusiosios J. O. parodymus ir vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai nustatytas lūpų sumušimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, šiam sužalojimui padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio, jis galėjo atsirasti nurodomomis aplinkybėmis. Išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios liudytų apie pačios nukentėjusiosios J. O. neteisėtus veiksmus kaltinamojo J. O. atžvilgiu ir pagrįstų jo smurtinių veiksmų teisėtumą.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

24. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

25. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad J. O. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismo išvadą dėl J. O. kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti bei aptarti įrodymai (liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai), kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu. J. O. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus (nurodė, kad vakare ir tos pačios dienos rytą gėrė degtinę, alkoholį vartojo prieš valandą iki vairavimo fakto), tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Taigi, baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

26. Įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dviejų metų.

27. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir J. O. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 75 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir J. O. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 75 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. O. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 50 MGL dydžio baudą; skirti baudžiamojo poveikio priemones: teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 3 metams bei automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 300 Eur – konfiskavimą.

28. Kaltinamasis J. O. sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo, apklausiamas prašė už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti jam baudą, o už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės apribojimą.

30. Spręsdamas dėl J. O. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du baigtus nesunkius tyčinius nusikaltimus, t. y. 1) sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, pastaroji pretenzijų jam neturi, civilinis ieškinys nepareikštas; 2) bei vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę Vilniaus mieste būdamas neblaivus, sukėlė pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Pažymėtina, kad J. O. vairuotą transporto priemonę sustabdė kiti eismo dalyviai būtent dėl to, kad jis pavojingai manevravo kelyje. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad abi nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamasis per pastaruosius penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad viršijo leistiną greitį, bauda sumokėta, praeityje neteistas, nedirba, yra vedęs. Taigi, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad prokurorės siūlomos bausmių rūšys ir jų dydžiai yra teisingi ir proporcingi, bausmės, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu. Be to, teismo vertinimu, tam tikri įpareigojimai gali teigiamai įtakoti kaltinamojo asmenybę ir padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl jis įpareigotinas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

31. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, skiriant 30 punkte nurodytus įpareigojimus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

32. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

33. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga kaltinamajam skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

34. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi kaltinamojo iškvėptame ore alkoholio koncentracija siekė mažiausiai 2,98 promiles, jis nagrinėjamu atveju veikė itin pavojingai, sukėlė realų pavojų kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 18 d., t. y. nuo dienos, kai kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

35. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

36. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog šio automobilio savininkė yra T. O., t. y. turtas priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, jog ji žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 1 300 Eur, todėl ši suma išieškotina iš J. O.

VI. Kiti klausimai

37. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. O. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 1 d. 6.50 val. iki 2024 m. sausio 2 d. 13.48 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

38. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

39. Atsižvelgiant į tai, kad J. O. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš J. O. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. O. (J. O.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

J. O. (J. O.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir J. O. (J. O.) skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), ir 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir J. O. (J. O.) paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti J. O. (J. O.) laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 1 d. 6.50 val. iki 2024 m. sausio 2 d. 13.48 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Uždrausti J. O. (J. O.) naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 18 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. O. (J. O.) valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 300 Eur.

J. O. (J. O.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-2885-1201/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

6. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

7. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

8. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

9. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

10. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę.

11. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

12. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.