Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir S. M. ieškinį atsakovėms D. D. ir D. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys – Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, A. J., L. B., M. P., R. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. spalio 26 teisėjos rezoliucija priimtas ieškovų V. M. ir S. M. ieškinys atsakovėms D. D. ir D. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys – Registrų centras, VĮ Kauno filialas, A. J., L. B., M. P., R. B..

2017 m. lapkričio 8 d. teisme gautas trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atsiliepimas į ieškinį, kuriame trečiasis asmuo nurodė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama analogiška civilinė byla tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, t.y. dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kauno r., ribos nustatymo. Tokia situacija, kai tuo pačiu metu lygiagrečiai nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kurias inicijuoja tie patys ieškovai, netoleruotina, tokie ieškovų veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesu. Todėl egzistuoja sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtu.

2017 m. lapkričio 15 d. teisme gautas atsakovių D. D. ir D. V. atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovės nurodė, kad ieškinys dėl žemės sklypų ribų nustatymo pareikštas jau esant iškeltai bylai dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Ieškinys pareikštas akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, kadangi Kauno apylinkės teisme iškelta ir beveik baigta išnagrinėti civilinė byla e2-110-7481, kurioje ieškovai taip pat prašo panaikinti ieškovų ir atsakovų Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypų kadastrinius matavimus ir nustatyti ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribą. Skirtumas tik tas, kad minėtoje byloje ir nauju ieškiniu ieškovai prašo nustatyti skirtingas ribas. Tačiau riba tarp žemės sklypų gali būti nustatyta tik viena, o ne kelios. Todėl šioje byloje ieškinys iš viso negalėjo būti priimtas, nes teisme yra nagrinėjama kita byla tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Teismas, susipažinęs su civilinių bylų sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-110-748/2017 pagal ieškovų V. M. ir S. M. ieškinį atsakovėms D. D. ir D. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys – A. J., L. B., M. P., R. B..

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kai nurodytos aplinkybės nustatomos jau priėmus ieškinį, ieškinys paliekamas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškinį paliekant nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių (bylų) tapatumą. Aplinkybę, ar teisme nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; kt.).

Iš Liteko duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-110-748/2017 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-27559-752/2017 bylos šalys ir ieškinių dalykas (reikalavimai) sutampa visiškai. Bylose ieškovai yra V. M. ir S. M., ieškiniai pareikšti atsakovėms D. D. ir D. V., bylose įtraukti tretieji asmenys A. J., L. B., M. P., R. B., papildomai civilinėje byloje Nr. e2-27559-752/2017 trečiuoju asmeniu nurodant VĮ Registrų centro Kauno filialą. Dėl šalių tapatumo reikalavimo teismų praktikoje taip pat ne kartą yra pasisakyta, nurodant, kad svarbus ne jų procesinis statusas, o aplinkybė, ar šalis yra to paties materialiojo teisinio santykio dalyvis. Vertinant VĮ Registro centro procesinę padėtį byloje, pažymėtina, kad atsižvelgiant į VĮ Registro centro atliekamas įstatymo nustatytas funkcijas, šis proceso dalyvis negali turėti jokio teisinio suinteresuotumo byloje. Tad nagrinėjant bylą, būtų sprendžiamas klausimas dėl jo pašalinimo iš civilinės bylos.

Analizuojant nurodytose bylose reiškiamus reikalavimus – ieškinių dalyką, nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-110-748/2017 ieškovai patikslintu ieškiniu teismo prašė: nustatyti ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., ribas pagal E. APET Individuali veikla parengtą planą, panaikinti ieškovų žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., ir atsakovių žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastrinius matavimus. Civilinėje byloje Nr. e2-27559-752/2017 ieškovai prašo: panaikinti ieškovų ir atsakovių žemės sklypų Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastrinius matavimus ir įregistruoti naujus kadastrinius duomenis pagal 2017-08-24 matininko E. A. atliktos žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 schemos nustatytas ribas (pagal esamą tvorą).

Vertinant civilinėse bylose Nr. e2-110-748/2017 ir e2-27559-752/2017 ieškovų nurodomas aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), darytina išvada, kad civilinėje byloje Nr. e2-27559-752/2017 ieškovų prašymas nustatyti ginčo žemės sklypų ribas pagal matininko E. A. parengtą schemą yra sąlygotas tuo, kad minima schema parengta 2017 m. rugpjūčio 24 d., t.y. jau vykstant teisminiam ginčui civilinėje byloje Nr. e2-110-748/2017. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad civilinėje byloje Nr. e2-27559-752/2017 yra nurodomas patikslintas ieškinio, nagrinėjamo civilinėje byloje Nr. e2-110-748/2017, pagrindas. Kaip jau nurodyta aukščiau, kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2-110-748/2017, tiek civilinėje byloje Nr. e2-27559-752/2017 ginčas kyla dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kauno r., nuosavybės teise priklausančių ieškovams ir atsakovėms, ribų nustatymo. Tai yra, abejose civilinėse bylose sprendžiama dėl to paties ginčo objekto (žemės sklypų ribos nustatymo). Vien ta aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2-27559-752/2017 pareikštu ieškiniu tikslinamas ieškinio, nagrinėjamo civilinėje byloje Nr. e2-110-748/2017, pagrindas, negali pateisinti naujos bylos iškėlimo dėl tų pačių žemės sklypų skiriamosios ribos nustatymo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. e2-27559-752/2017 pareikštas ieškinys yra tapatus teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-110-748/2017 pareikštam ieškiniui, todėl ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-27559-752/2017 paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis nustato, jog sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Šis klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovui V. M. grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

ieškovų V. M. ir S. M. ieškinį atsakovėms D. D. ir D. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys – Registrų centras, VĮ Kauno filialas, A. J., L. B., M. P., R. B., palikti nenagrinėtu.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. spalio 16 d.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti bylos šalims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus atskirąjį skundą Kauno apylinkės teisme.