Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-873/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-11
Bylos Nr.
1A-82-873/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50774-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
Nukentėjusysis
A. Š.
Nuteistasis
A. Š.
Advokatai
Anna Grinevič
Kategorijos
Apeliacinė byla Nr. 1A-82-873/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50774-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Renatai Paukštei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui (per „Zoom“ programą),gynėjai advokatei Annai Grinevič (per „Zoom“ programą),nukentėjusiajam A. Š. (A. Š.) (per „Zoom“ programą),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2020 m. kovo 9 d. pasikėsinimas pagrobti turtą) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 29 d. turto pagrobimas) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir A. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui, įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. Š. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. kovo 9 d., 16.15 val., iki 2020 m. kovo 10 d., 11.52 val., (viena diena) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Priteista iš A. Š. nukentėjusiajam A. Š. 140 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. Š. priklausantį 1 900 eurų vertės turtą: 2019 m. lapkričio 29 d., apie 14.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą, t. y. neturėdamas leidimo įėjo pro magnetine spyna rakinamas pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame įsikūrusi UAB „duomenys neskelbtini“, duris ir, atsidūręs pirmojo pastato aukšto laiptinės patalpoje, nukirpo lanksčiąją spyną (30 eurų vertės), kuria prie laiptų turėklų buvo prirakintas nukentėjusiajam A. Š. priklausantis 1 900 eurų vertės elektrinis dviratis „Ecobike S4“, bei su minėtu dviračiu iš pastato pasišalino.

Be to, A. Š. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą UAB ,,duomenys neskelbtini“ priklausantį 459 eurų vertės turtą: 2020 m. kovo 9 d., apie 15.55 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas prekybos centre ,,VCUP“, Vilniuje, Upės g. 9, esančioje parduotuvėje ,,Topo centras“, paėmė prekybos salėje buvusį į dėžę supakuotą elektrinį paspirtuką „Ninebot by Segway Kickscooter ES2“ (459 eurų vertės), ir išėjo iš parduotuvės už jį nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi netrukus išėjęs iš parduotuvės jis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti nuosprendį, nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nuteistojo manymu, teismas tinkamai neatsižvelgė į bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tai yra už įsibrovimą į saugomą patalpą, tačiau nuteistasis pažymi, kad jokio įsilaužimo nebuvo, nei prie spynos, nei prie durų rankenos jis neprisilietė, durys buvo atviros. Atsižvelgiant į tai, prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už pasikėsinimą padaryti vagystę iš parduotuvės teismas skyrė septynis mėnesius laisvės atėmimo. Pasak nuteistojo A. Š., paskirta bausmė per griežta, kadangi už analogiškus nusikaltimus skiriamos arešto bausmės.

2.3. Nuteistasis nurodo, kad pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė bylos dalyvių. Akcentuoja, kad padaryti nusikaltimai susiję su tuo, jog vartojo narkotines medžiagas. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu dirba UAB „duomenys neskelbtini“ statybose (pabrėžia, jog dirba pirmą kartą), lankosi pas psichologę, bando pakeisti gyvenimą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusysis sutiko su prokurore.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis A. Š. nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prašo perkvalifikuoti veiką į BK 178 straipsnio 1 dalį bei skirti švelnesnę bausmę. Be to, nurodo, jog už pasikėsinimą padaryti vagystę iš parduotuvės teismas skyrė per griežtą bausmę, prašo skirti areštą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl elektrinio dviračio ,,Ecobike S4“ pagrobimo 2019 m. lapkričio 29 d.).

6. Baudžiamosios bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu A. Š. neigė pavogęs elektrinį dviratį (t. 2, b. l. 14 – 17), tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodymus pakeitė, kaltę pripažino ir paaiškino patekimo į patalpą aplinkybes. Nurodė, jog pamatė laiptinėje stovinti dviratį, tuo metu durys buvo uždarytos. Nuėjo pasiimti žirkles, grįžęs pastovėjo, kol privažiavo autobusiukas, kuris atvežė prekes, o vyrui paskambinus į duris, jam atidarė, po ko vyras dėže parėmė duris ir pradėjo nešioti prekes. Kai vyras nuėjo į viršų, A. Š. užėjo į vidų, nukirpo spyną, kuria buvo prirakintas dviratis, pasiėmęs dviratį nuvažiavo. Be to, nurodė, jog nebuvo jokių užrašų, kad įėjimas draudžiamas (t. 2, b. l. 163, 171). Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. taip pat neneigia 2019 m. lapkričio 29 d. pavogęs elektrinį dviratį, tačiau tvirtina, kad įsilaužimo nebuvo, nei prie spynos, nei prie durų rankenos jis neprisilietė, durys buvo atviros, dėl to veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o kaip paprastas svetimo turto pagrobimas pagal 178 straipsnio 1 dalį. Šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nuteistojo A. Š. nusikalstama veika (elektrinio dviračio ,,Ecobike S4“ pagrobimas) kvalifikuota tinkamai.

7. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto vagystę. Tuo tarpu BK 178 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą nusikalstamos veikos sudėtį, su požymiais, didinančiais nusikaltimo pavojingumą. Vienas iš jų – nusakantis nusikalstamos veikos būdą – įsibraunant į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012). Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555/2010).

8. Nustatyta, jog dviratis buvo pavogtas iš laiptinės pastato, kuriame įsikūrusi UAB „duomenys neskelbtini“. Nukentėjusysis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į įmonės patalpas galima pateikti tik su magnetiniu rakteliu, kuris išduodamas tik įmonės darbuotojams. Pašaliniai asmenys į patalpas be priežasties nėra įleidžiami. Durys visada būna uždarytos. Prie įėjimo į patalpas yra domofonas, kuriuo paskambinus bei nurodžius priežastis, asmuo įleidžiamas į patalpas (t. 1, b. l. 45 – 46).

9. Pažymėtina, jog nėra duomenų, kad iki įvykio nuteistasis ir nukentėjusysis būtų pažįstami, bendravę, nuteistasis įmonėje „duomenys neskelbtini“ nedirbo, taip pat nėra kitų duomenų, jog A. Š. būtų turėjęs realią priežastį patekti į įmonės patalpas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis į patalpas pateko ne jį įleidus įmonės darbuotojui, o pro atviras duris, kurjeriui nešiojant prekes, tai yra, be įmonės savininkų ar darbuotojų sutikimo, o tai vertinama kaip įsibrovimas. Nuteistasis turėjo visas galimybes suvokti ir suvokė, kad įėjimas į tokią patalpą yra ribojamas ir pašalinių asmenų patekimas yra nepageidaujamas. Nuteistasis A. Š. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog be vyro, kuris nešiojo prekes, nebūtų pavykę patekti į tą patalpą, suvokė, kad neturėjo teisės būti toje patalpoje (t. 2, b. l. 163). Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad įsilaužimo nebuvo, nei prie spynos, nei prie durų rankenos nuteistasis neprisilietė, durys buvo atviros, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis. Nuteistasis į patalpą pateko neteisėtai, kadangi pašaliniams asmenims ten patekti yra draudžiama, tai yra, įsibrovė į UAB „duomenys neskelbtini“ patalpas bei pasisavino ten buvusį svetimą turtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. Š. veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, perkvalifikuoti veiką į BK 178 straipsnio 1 dalį nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės.

10. Apeliaciniu skundu prašoma skirti švelnesnę bausmę, be to, nesutinkama su paskirta bausme už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nurodoma, kad už pasikėsinimą padaryti vagystę iš parduotuvės teismas skyrė per griežtą laisvės atėmimo septyniems mėnesiams bausmę, nors už analogiškus nusikaltimus skiriamos arešto bausmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės individualizavimo klausimas išspręstas teisingai, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

11. Skirdamas konkrečią bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys).

12. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas apeliantui už nusikaltimą, numatytą 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, skyrė laisvės atėmimą septyniems mėnesiams, už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytas nusikalstamas veikas, skiriamą bausmę motyvavo. Apylinkės teismas įvertino, kad A. Š. padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir pasikėsino padaryti vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė bylos dalyvių, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip minėta, A. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltės pavogęs elektrinį dviratį nepripažino, parodymus pakeitė ir kaltę pripažino tik bylą nagrinėjant teisme. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog A. Š. išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio, o atsižvelgiant į tai, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, tokia A. Š. pozicija buvo vertinama kaip savęs gailėjimas dėl kylančių pasekmių, o ne savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas, gailėjimasis dėl paties nusikaltimų padarymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė A. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo A. Š. asmenybę. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Š. anksčiau teistas 12 kartų, didžioji dalis padarytų veikų iš esmės yra analogiško, turtinio pobūdžio, už vagystę teistas ir užsienio valstybėje (t. 2, b. l. 86 – 94). Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b. l. 90). Be to, A. Š. baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes (t. 2, b. l. 101 – 104). Sodros duomenimis, A. Š. dirbo tik nuo 1995 m. spalio 18 d. iki 1996 m. vasario 29 d., nuo 1997 m. kovo 3 d. iki 1997 m. liepos 9 d., nuo 1998 m. birželio 15 d. iki 1998 m. rugsėjo 23 d. (t. 2, b. l. 106), nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. (t. 2, b. l. 175 – 178).

15. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad A. Š. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės (tiek laisvės atėmimo, tiek švelnesnės – bauda, areštas), teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau sistemingai darė naujus nusikaltimus nuosavybei. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bausmių dydį nustatė mažesnį nei sankcijos vidurkis, o subendrinta bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau švelninti paskirtą bausmę, vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2, 4 dalys), apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju, neigiamos socialinės nuostatos, atsižvelgiant į nuteistojo A. Š. sistemingai ir toliau daromas nusikalstamas veikas, neleidžia daryti išvados, kad taikant švelnesnes bausmes bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

16. Taip pat nėra pagrindo ir spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam už pasikėsinimą padaryti vagystę parinko netinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Kaip minėta, šis teistumas nėra pirmasis, nuteistasis už analogiškus nusikaltimus nuosavybei ne kartą buvo teistas. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda, areštas), tačiau jos nebuvo veiksmingos, nuteistasis toliau pažeidinėjo įstatymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytas mažesnis nei sankcijos vidurkis, individualizuota teisingai, nei savo dydžiu, nei rūšimi nėra per griežta.

17. Nuteistasis A. Š. akcentuoja, kad padaryti nusikaltimai susiję su tuo, jog vartojo narkotines medžiagas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nevertinama priežastimi švelninti apeliantui paskirtą bausmę, priešingai, parodo nuteistojo neigiamą požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias bendro elgesio taisykles. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog pripažįsta kaltę, gailisi, šiuo metu dirba UAB „duomenys neskelbtini“ statybose (pabrėžia, dirba pirmą kartą), lankosi pas psichologę, bando pakeisti gyvenimą, yra svarbios, tačiau nepateisina A. Š. nusikalstamo elgesio, nepašalina jo atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas bei nesuteikia pagrindo keisti apylinkės teismo skundžiamą nuosprendį, paskiriant jam švelnesnę bausmę.

18. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Šios pažymos duomenimis, valstybės naudai iš A. Š. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 63,00 Eur.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį (bylos duomenimis, nuteistasis gavo oficialias pajamas tik labai trumpais laikotarpiais), prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. Š. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 322 straipsnio 1 dalis) netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš nuteistojo A. Š. 63,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Arūnas BartkusAušra BielskėNijolė Žimkienė