Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Kristinai Davainienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. D., N. D., A. D., V. D., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl fizinio asmens (V. D.) pripažinimo neveiksniu/ribotai veiksniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-96/2020 (paskirtos Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjo nutartimi nagrinėjant administracinę bylą Nr. 11-95-420/2020, ekspertizė atlikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Rokiškio teismo psichiatrijos skyriuje 2020 m. lapkričio 17 d. – gruodžio 22 d.) išvados matyti, kad V. D. psichikos liga serga nuo 1992 metų, dėl ligos paūmėjimų daug kartų buvo gydytas įvairiose psichiatrijos ligoninėse, nustatytas 35 proc. nedarbingumo lygis, pradžioje buvo rašomas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, o nuo 2019 m. nustatyta paranoidinės šizofrenijos diagnozė. Dabartiniame klinikiniame vaizde asmenybės šizofreninio defekto fone stebimos buvusios klausos psiaudohaliucinacijos, poveikio, persekiojimo, kliedesių nuotrupos. Blėsios, monotoniškos emocijos. Nenuoseklus, paralogiškas mąstymas. Kritikos nebuvimas ligai bei administracinio nusižengimo atžvilgiu. Tuo remiantis V. D. diagnozuojama paranoidinė šizofrenija (F20.0). V. D. administracinio nusižengimo padarymo metu 2018-10-22 sirgo ir šiuo metu serga lėtine psichikos liga paranoidinė šizofrenija, todėl jis nusižengimo padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

2021-07-12 socialinio darbuotojo Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 4 nurodyta, kad V. D. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 7) kitos turtinių santykių sritys. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad V. D. gaunamas pajamas iki šiol tvarkydavosi pats su motinos pagalba. Pats iš dalies savarankiškai geba paskirstyti pinigines lėšas, nueina į parduotuvę, nusiperka maisto produktų. Mokesčius sumoka motina. V. D. negeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimų esmės ir priežasčių. Negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikro savo sprendimo priėmimo, dėl ko gali turėti finansinių sunkumų, ypatingai, kuomet yra ligos paūmėjimas. Jis negeba savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų tam tikram sprendimui priimti ir jį įgyvendinti. Turi sunkumų tvarkant socialinį gyvenimą, priimant kasdienius sprendimus. Išvadoje taip pat nurodoma, kad V. D. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); 3) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); 6) teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam); 7) kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (gebėjimas pasirūpinti advokatu, gebėjimas vykdyti valstybės institucijų ir teismo sprendimus). Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad V. D. kasdieninė veikla nesutrikusi. Jis teisingai orientuotas savyje, laike, vietoje, rūpinasi savo išvaizda ir asmenine higiena, kiek geba rūpinasi gyvenamąja aplinka. Maistą paruošia mama arba močiutė, o jis geba pasiimti maisto produktus iš šaldytuvo, pasidaryti sumuštinį. Jo interesai riboti, turi keletą draugų, su kuriais retkarčiais susitinka. Laisvalaikiu žiūri televizorių, mėgsta praleisti laiką gamtoje, važiuoja į sodą, rūpinasi aplinka. Su artimaisiais ryšys geras, jaučia jų palaikymą, paramą, jaučiama didžiulė motinos globa. Į praradimus reaguoja jautriai. Kontaktas su juo prasmingas, formalus, pokalbio metu nerimastingas, įsitempęs, agresijos nestebima, kalba ramiai, dėmesys išblaškytas, į klausimus atsako trumpais sakiniais. Interesų ratas susiaurėjęs. Sutrikusi socialinė adaptacija bei gebėjimas vertinti esamą situaciją. Esant sunkumams gauna artimųjų palaikymą ir pagalbą. V. D. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Jis iš dalies geba įvertinti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis. Pastaruoju metu pats ateina į psichikos sveikatos centrą, pasiima vaistus ir juos vartoja, laikosi nurodymų. Tačiau ligos paūmėjimo atvejais, būna nekritiškas savo ligai, negeba jos kontroliuoti. Stresinės situacijos iššaukia ligos paūmėjimus, tuomet reikalingas stacionarinis gydymas.

Įvertinus pareiškimo turinį ir byloje esančius rašytinius įrodymus, V. D. paskirta Teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus 2021-11-23 – 2022-02-04 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-90/2021 konstatuota, kad V. D. diagnozuojama paranoidinė šizofrenija (F20.0), pagal savo ligos pobūdį V. D. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti visose asmeninių turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, dėl sveikatos būklės V. D. negali dalyvauti teismo posėdyje ir negali duoti paaiškinimų.

Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos VŠĮ Zarasų rajono savivaldybės Psichikos sveikatos centro gydytojos J. Z. ir E. R. parodė, kad V. D. liga yra nepagydoma, jo darbingumas mažėja, reikalingas nuolatinis gydymas tam tikrais vaistais. V. D. atvyksta jam paskirtu laiku, dažnai lydimas mamos. Iš mamos žodžių žino, kad vaistus jis vartoja reguliariai, pastaruoju laiku jo sveikatos būklė gana stabili. Liudytojos mano, kad su artimų asmenų pagalba jis gali pats tvarkytis buityje, nupirkti maisto, susimokėti už butą, dirbti nesudėtingą darbą. Juo labai rūpinasi motina, tarp jų yra labai stiprus ryšys, kuris tokia liga sergančiam asmeniui yra būtinas.

Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, tačiau tai nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą (globėją ar rūpintoją).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis (CPK 177 straipsnio 4 dalis ir 466 straipsnis) bei gali būti įrodinėjamas kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti nebejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus). Dėl to įrodymų pakankamumo klausimas šios kategorijos bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus. Tik visų psichinės ligos ar proto negalios nulemtų padarinių (galimybės orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti nuolatinio ir visiško praradimo) asmens socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams konstatavimas galėtų būti pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu civiliniu teisiniu požiūriu (CK 2.10 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

Išklausęs į teismo posėdį atvykusių dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų – 2021-11-23 – 2022-02-04 teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 88TPK-90/2021, socialinio darbuotojo išvadą, liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad V. D. dėl savo psichikos būklės negali tinkamai savarankiškai pilna apimtimi įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas pripažinti jį neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas).

Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, kitais įrodymais bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Minėtai teismo ekspertų išvadai pateikti teismo ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertai, vadovaujantis CPK 214 straipsniu, būtų atsisakę pateikti išvadą arba prašę pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais surinktais įrodymais. Nors ekspertų išvada yra gana motyvuota, paremta byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu V. D. ištyrimu ir tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus teismui trūksta išvadoje motyvų dalyje dėl to, kodėl ekspertų nuomone V. D. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti visose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Nr. R(99) 4, kur pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Šį principą iš esmės atitinka riboto civilinio veiksnumo institutas ir veiksnumo apribojimo suinteresuotam asmeniui pasekmės, suteikiančios šiam asmeniui teisę su rūpintojo sutikimu atlikti tam tikrus veiksmus ir sudaryti tam tikrus sandorius, taip pat paliekančios asmeniui teisę pačiam sudaryti kasdieninius smulkius sandorius (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).

CPK 467 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019). Todėl teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, sprendžia, kad V. D. pripažintinas neveiksniu ir ribotai veiksniu tik konkrečiai jam aktualiose srityse (Konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, siekdamas V. D. socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens V. D. psichikos būklei, jis pripažįstamas neveiksniu ir ribotai veiksniu tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai ir kuriose jis nesupranta ar iš dalies nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali valdyti. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgia ne tik į V. D. fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jo amžių, elgseną šiuo metu, jo gebėjimus, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę sau ar kitiems asmenims.

Dėl nurodyto ir iš dalies atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės aktą, į pateiktus duomenis apie V. D. sveikatos būklę, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, V. D. atstovo paaiškinimus, jį gydančių gydytojų parodymus, socialinio darbuotojo išvadą, taip pat į tai, kad pareiškėjas atsisakė dalies reikalavimų, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui V. D. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto ,,Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse: šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (Aprašo 10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (Aprašo 10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (Aprašo 10.2.5 punktas), taip pat į aprašą neįtrauktoje, tačiau pareiškime ir teismo nutartyje skirti ekspertizę nurodytoje asmeninėje neturtinėje srityje – politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam); bei Apraše nurodytoje turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (Aprašo 10.1.1 punktas).

Tačiau suinteresuotam asmeniui V. D. apribotinas veiksnumas šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (Aprašo 10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (Aprašo 10.1.3 punktas); taip pat šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) (Aprašo 10.2.1 punktas); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (Aprašo 10.2.2 punktas).

Teismas taip pat nustatė, kad yra pagrindas pripažinti V. D. neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); bei kitose asmeninių neturtinių santykių srityse: gebėjimas pasirūpinti advokatu; gebėjimas vykdyti valstybės institucijų ar teismų sprendimus; teisės vairuoti transporto priemones (Aprašo 10.2.6 punktas).

Teismas pabrėžia, kad nurodė baigtinį sričių, kuriose V. D. pripažįstamas neveiksniu ir/ar ribotai veiksniu, sąrašą (CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 2.11 straipsnio 2 dalis, CPK 468 straipsnio 1 dalis, 473 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

V. D. atžvilgiu pradėtina byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 468 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 464¹ straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas išsiųstinas neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu, 464¹ straipsniu, 468 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

– turtinių santykių srityse: nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita);

– asmeninių neturtinių santykių srityse: gebėjimas pasirūpinti advokatu; gebėjimas vykdyti valstybės institucijų ar teismų sprendimus; teisė vairuoti transporto priemones.

Pripažinti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

– turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);

– asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai).

Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.

Bylinėjimosi išlaidas palikti valstybės sąskaita.

Inicijuoti bylos dėl globos V. D. nustatymo ir globėjo paskyrimo iškėlimą.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.