- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-367-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- V. M. Z.
- Ieškovas
- UAB ,,Litesko“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. Z. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, ieškovas UAB ,,Litesko“ filialas ,,Druskininkų šiluma“ veikiantis UAB ,,Litesko“ vardu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Litesko“ filialas ,,Druskininkų šiluma“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės V. M. Z. 3 319,15 Lt skolos už tiekiamą šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 100,00 Lt žyminio mokesčio.
Nurodė, kad atsakovei gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose centralizuotai buvo teikiama šilumos energija. Atsakovė šilumos energijos teikimui neprieštaravo ir konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią dėl šilumos energijos teikimo, tačiau už teiktą paslaugą neatsiskaitė, todėl susidarė 3 319,15 Lt įsiskolinimas. Atsakovei vengiant atsiskaityti už teiktą šilumos energiją ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti susidariusį įsiskolinimą.
Teismas atsakovei nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti, tačiau atsiliepimas pateiktas nebuvo. Ieškovas prašė priimti byloje sprendimą už akių, todėl, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, teismas, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, 2009 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.), kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovės V. M. Z. ieškovo naudai priteisė 3 319,15 Lt skolą už šilumos energiją, 100,00 Lt žyminio mokesčio, viso 3 419,15 Lt; Iš atsakovės V. M. Z. priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 319,15 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. gegužės 22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Litesko” filialo „Druskininkų šiluma” naudai; Iš V. M. Z. priteista 12,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Šalies argumentai
Teismui 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo pateiktas atsakovės V. M. Z. pareiškimas, kuris vėliau buvo patikslintas, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Pareiškime nurodė, kad į teismo posėdį ji neatvyko, nes nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio laiką. Procesinius dokumentus gavo 2009 m. liepos 24 d, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 24 d. sirgo ir buvo gydoma Vilniaus miesto Universitetinėje ligoninėje, o vėliau UAB ,,Palangos linas“ reabilitacijos centre. Dėl finansinių sunkumų atsakovė visos sumos už teiktą šilumos energiją mokėti negalėjo, apie tai pranešė ieškovui bei nurodė, jog gali mokėti po 200 Lt per mėnesį ir ši įsipareigojimą vykdė, dėl dalinai vykdomos prievolės ieškovas prieštaravimų nereiškė. Prašė teismo sprendimą už akių peržiūrėti, nes į bylą trečiojo asmens teisėmis turėjo būti įtrauktas UAB ,,Druskininkų šilumos ūkis“ vykdantis šilumos tinklų priežiūrą bei kiekvieną mėnesį nurašantis šilumos sunaudojimo skaitliuko rodmenis, kurie pateikiami ieškovui, nes bendrovė grubiai pažeidė LR Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnį, LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų šilumos teikimo taisyklių 134.4, 140.6 bei 140.17 punktus. Ieškovas nevykdė LR Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio reikalavimų, nes ieškovas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki teikimo-vartojimo ribos. Kadangi teikimo vatojimo riba sutartyje nenustatyta, o atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai name ir bute neįrengti, todėl atsakovei įstatymu suteikta teisė pasirinkti šilumos tiekimo vartojimo ribą, pastato šilumos įrenginius. Ieškovas nesuderinęs su atsakovės namo gyventojais name (duomenys nesklebtini) laikinai įrengė abiems pastatams bendrą šilumos punktą, kuriame įrengė abiejų namų apskaitos prietaisus. Tarp namų yra maždaug 15 metrų atstumas, o šilumos trasa priklauso ieškovui, todėl jo patirti nuostoliai tiekiant šilumos energiją turėjo būti atimami iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomojo šilumos prietaiso rodmenų, tačiau ieškovas šiurkščiai pažeisdamas LR Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai reikalauja sumokėti už nepateiktos šilumos energijos kiekį. Atsakovas pažeidė LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes vienašališkai paskirstė šilumos kiekį, neatlikęs išmatavimų ir nepadaręs išvadų apie atsakovės bute suvartotą šilumos kiekį. Taip pažeisti LR Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes ieškovas nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų techninę būklę, netikrino matavimo prietaisų tikslumo bei neįrengė atsakovės bute šilumos apskaitos prietaiso, nors ji nekartą dėl to kreipėsi į ieškovą. Ieškovas teikdamas šilumos energiją atsakovei pažeidė LR Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio reikalavimus, nes paslaugą teikė nekokybiškai, ko pasekoje atsakovės gyvenamosiose patalpose temperatūta siekė tik 7 laipsnius šilumos, todėl ieškovas turėjo atsakovei atlyginti žalą dėl netinkamai teiktos paslaugos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Litesko“ filialas ,,Druskininkų šiluma“ atsiliepime į pareiškimą prašė teismo netenkinti atsakovės pareiškimo bei palikti nepakeistą 2009 m. liepos 20 d. sprendimą už akių.
Nurodė, kad visas šilumos kiekis, nustatytas šilumos pirkimo-pardavimo vietoje, pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenų ataskaitas paskirstomas buitiniams šilumos vartotojams, įvertinus pagal valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomeduojamus taikyti ar su ja suderinus metodus ir nustačius, kokia visų buitinių šilumos vartotojų bendra suvartoto šilumos kiekio dalis tenka konkrečiam buitiniam vartotojui. Atsakovės name įrengta vienvamzdė su viršutiniu paskirstymu, šildymo sistema ir esant tokiai sistemai, įrengti šilumos apskaitos prietaisus, nustatančius atskirų patalpų šildymui suvartotus šilumos kiekius, nėra techninių galimybių. Be to, atsakovės namo gyventojai nepriėmė sprendimo, kad butuose būtų įrengti paskirstomieji šilumos skaitikliai, jie taip pat nepasirinko šilumos paskirstymo metodo, dėl to jų name suvartota energija paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodiką Nr. 4. Kadangi atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė šilumos energijos teikimo sutartį su ieškovu ji įgijo pareigą atsiskaityti už teikiamą paslaugą pagal apskaitos priemonių rodmenis (CK 1.71 str., 6.384 str. 1 d., 6.385 str.). Atsakovė ieškovui pranešė, jog dėl jos bute atlikto kapitalinio remonto sumažėjo centralizuotai apšildomas plotas nuo 44,56 kv. m. iki 14,50 kv.m., tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Jos teiginiai nepatvirtinti ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Apie pareigą sumokėti už teiktą paslaugą atsakovė buvo informuojama pranešimais, ji buvo raginama skolą sumokėti, tačiau skolos nesumokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Pareikšdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nepateikė jokių įrodymų galinčių sąlygoti priimto teismo sprendimo už akių neteisėtumą, todėl teisinio pagrindo tenkinti jos pareiškimą nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismo 200 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovės pareiškimas dėl 2009 m. liepos 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.
Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog procesinius dokumentus gavo 2009 m. liepos 24 d. ir negalėjo laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį. Neįteikus procesinių dokumentų atsakovės gyvenamosios vietos adresu, teismas savo iniciatyva išsiaiškinęs jos darbovietę, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įteikė procesinius dokumentus darbovietei, 2009 m. liepos 2 d. (CPK 123 str. 2 d.). Atsakovės pateiktas nedarbingumo pažymėjimas nebuvo pripažintas tinkamu įrodymų, jog dėl jos ligos procesiniai dokumentai jai buvo įteikti pavėluotai, nes nebuvo pateiktas joks dokumentas įrodantis dokumentų įteikimą.
Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų leidžiančių abejoti teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.Atsakovės pateikta susirašinėjimo su ieškovu medžiaga dėl jo padarytų pažeidimų, taikant Šilumos ūkio įstatymą, kitus norminius aktus, teismo vertinimu nebuvo pareiškimo už akių peržiūrėjimo dalyku.
Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad atsakovė vienašališkai nusistatė apmokėjimo už suvartotą šilumos energiją tvarką ir sąlygas, tuo tarpu atsakovas sutikimo, jog atsakovė mokėtų po 200 Lt už teiktą šilumos energiją per mėnesį nedavė. Nurodytais argumentais teismas atsisakė panaikinti 2009 m. liepos 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė V. M. Z. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, nes procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti siunčiant registruotu laišku ir pasirašytinai įteikti atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Be to, atsakovė iš valstybės tarnybos buvo atleista 2009 m. birželio 30 d., todėl procesiniai dokumentai, vadvaujantis Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 2 dalimi jai negalėjo būti įteikti darbovietėje, nes jokių darbo santykių su darbdaviu tuo metu nebuvo. Nepagrįsta teismo išvada, jog nedarbingumo pažymėjimas yra netinkamas įrodymas,
nes dėl ligos atsakovė negavo procesinių dokumentų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvavo teismo posėdyje, todėl teismas pateiktą rašytinį įrodymą, įvertino netinkamai (CPK 197 str. 2 d.). Be to, tai, jog atsakovei netinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tinkamai sudaro absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Teismo išvada, jog ieškovo padaryti pažeidimai taikant LR Šilumos ūkio įstatymą ir kitus norminius aktus reglamentuojančius šilumos tiekimą ir teisingą apmokėjimo už šilumos energijos teikimą apskaičiavimą nėra pareiškimo už akių peržiūrėjimo dalykas, nepagrįstos ir prieštarauja Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimams bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsniui. Ieškovas piktnaudžiaudamas savo monopolistine teise neteisingai apskaičiuoja mokėtinus mokesčius, neįrengė name šilumos apskaitos prietaiso, neteikia informacijos apie kiekvieną mėnesį suvartotą ir apskaitomą šilumos energiją. Be teisinio pagrindo ieškovas padidino atsakovės apšildomo buto plotą nuo 44,56 kv. m. iki 68,25 kv. m. ir neteisėtai apskaičiavo įsiskolinimą už šilumą. Apie atliką buto kapitalinį remontą ieškovas buvo informuotas 2005-01-14, tačiau kainos už teikiamą šilumos energiją nesumažino. Be to, ieškovas neteisingai nurodė skolos sumą, nepagrįstai įskaičiuodamas 492,96 Lt skolos likutį, nors tokios skolos nuo 2008-10-01 nėra, nes teismo sprendimu už akių paminėta suma 2008-05-07 buvo priteista iš atsakovės ir teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl teismas dalyje ieškinį turėjo atmesti. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės į bylą pateiktų dokumentų įrodančių, jog ieškovas netinkamai vykdo LR Šilumos ūkio įstatymą ir kitus teisės aktus reglamentuojančius šilumos energijos teikimą bei apmokėjimą už jos teikimą. Teismas nevertino aplinkybės jog į bylą turėjo būti įtrauktas UAB ,,Druskininkų butų ūkis“, kuris vykdo atsakovės bute įrengtos šilumos sistemos priežiūrą. Tarp ginčo šalių sudaryta šilumos energijos teikimo sutartis priskiriama vartotojiškoms sutartims, todėl jos sąlygos turi būti vertinamos pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnio nuostatas. Kadangi ieškovas vienašališkai gali nustatyti šilumos teikimo paslaugos kainą bei šilumos kiekį, o atsakovei nėra numatyta galimybė nutraukti paslaugų teikimo sutarties, yra pagrindas pripažinti sutarties sąlygas nesąžiningomis. Nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovė vienašališkai nusistatė mokėjimo už teikiamą šilumos energiją sąlygas ir tvarką, nes atsakovė privalėjo atsiskaityti tik už faktiškai sunaudotą šilumos energijos kiekį, kuris nustatomas jį išmatavus bei įvertinus ar pagal valstybinės kainų ir energetikos kontrolės rekomenduojamus taikyti metodus. Ieškovas neįrodė, jog atsakovė suvartojo 13 249464 MWh šilumos energijos, todėl o reikalavimas nepagrįstas (CK 6.388 str. 1 d.). Teismas netinkamai įvertino ginčo esmę, nes atsakovė ginčijo šilumos energijos kiekį patenkantį į jos butą ir jo apskaičiavimo teisėtumą. Nurodytais argumentais prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Litesko“ filialas ,,Druskininkų šiluma“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai ir jos ligos pobūdis negalėjo turėti lemiamos įtakos, procesinių dokumentų įteikimui, nes būdama Vilniuje, kuriame yra ir jos darbovietė, pasinaudojusi galiniais telekomunikacijų įrenginiais procesiniu dokumentus ji galėjo gauti. Atsakovės name įrengta vienvamzdė su viršutiniu paskirstymu, šildymo sistema ir esant tokiai sistemai, įrengti šilumos apskaitos prietaisus, nustatančius atskirų patalpų šildymui suvartotus šilumos kiekius, nėra techninių galimybių. Be to, atsakovės namo gyventojai nepriėmė sprendimo, kad butuose būtų įrengti paskirstomieji šilumos skaitikliai, jie taip pat nepasirinko šilumos paskirstymo metodo, dėl to jų name suvartota energija paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodiką Nr. 4. Kadangi atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė šilumos energijos teikimo sutartį su ieškovu ji įgijo pareigą atsiskaityti už teikiamą paslaugą pagal apskaitos priemonių rodmenis (CK 1.71 str., 6.384 str. 1 d., 6.385 str.). Atsakovė ieškovui pranešė, jog dėl jos bute atlikto kapitalinio remonto sumažėjo centralizuotai apšildomas plotas nuo 44,56 kv.m. kv. metrų iki 14,50 kv.m., tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Jos teiginiai nepatvirtinti ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Apie pareigą sumokėti už teiktą paslaugą atsakovė buvo informuojama pranešimais, ji buvo raginama skolą sumokėti, tačiau skolos nesumokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Pareikšdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nepateikė jokių įrodymų galinčių sąlygoti priimto teismo sprendimo už akių neteisėtumą, todėl teisinio pagrindo tenkinti jos pareiškimą nėra.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalis numato konkrečius atvejus, kada teismas gali priimti sprendimą už akių. Pagal Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuvos agrogrupė“ v UAB „Vilbana“). Teismas privalo visapusiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei neįvertinęs jų pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v UAB „Modesta“), o esant sudėtingoms ir/ar prieštaringoms aplinkybėms, kai teismas negali pasisakyti dėl bylos esmės, teismas neprivalo priimti sprendimo už akių.
Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad procesiniai dokumentai jei nebuvo tinkamai įteikti, o darbo santykius ji nutraukė 2009-06-30, todėl procesinių dokumentų įteikimas darbovietei remiantis Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 2 dalimi, negali būti tinkamas.
Su atskiruoju skundu į bylą pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. birželio 30 d. potvarkis P3-83, pagrindžia, jog atsakovės darbo santykiai nutraukti 2009-06-30, tačiau nurodytas potvarkis teismui nagrinėjančiam bylą pateiktas nebuvo. Atsakovė į bylą pateikė 2009 m. liepos 7 d. nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5852880 (b.l. 24) ir juo rėmėsi, atskirajame skunde, kaip pagrindu, jog procesiniai dokumentai nedarbingumo laikotarpiu jai negalėjo būti įteikti.
Kaip matyti iš byloje esančių teismo pranešimų, procesinius dokumentus atsakovei buvo siekiama įteikti, jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys nesklebtini), Druskininkuose, 2009-05-26 (b.l. 9-11), jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys nesklebtini), Vilniuje, 2009-06-11 (b.l. 14-16) ir tik neįteikus procesinių dokumentų, gyvenamosios vietos adresu, teismas juos įteikė per atsakovės darbovietę, 2009-07-01 (b.l. 23).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalimi procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje ar kitoje vietoje kur jis yra.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas siekdamas įteikti atsakovei procesinius dokumentus, išnaudojo visas įstatyme nustatytas galimybes, kad atsakovė galėtų įgyvendinti savo teises nustatytas Civilinio proceso kodekso 42 straipsnyje. Į bylą pateiktame atsakovės nedarbingumo pažymėjime nurodoma, kad ji sirgo nuo 2007-07-01, tuo tarpu, teismas procesinius dokumentus siekė įteikti nuo 2009-05-26 iki 2009-06-11, jos nurodytų gyvenamųjų vietų adresais, todėl atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. birželio 30 d. potvarkis P3-83 bei 2009 m. liepos 7 d. nedarbingumo pažymėjimas Nr. (duomenys nesklebtini), negali būti tinkami įrodymai, pagrindžiantys atskirojo skundo argumentus, jog nebuvo imtąsi priemonių, kad atsakovė būtų informuota apie prasidėjusį teismo procesą ir jai nebuvo siekiama įteikti procesinius dokumentus, kaip paneigiami civilinės bylos duomenimis.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutikdama su teismo argumentu, kad ieškovo padaryti LR Šilumos ūkio įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimai, teisingai apskaičiuojant apmokėjimą už teikiamą šilumos energiją, nėra pareiškimo už akių peržiūrėjimo dalykas, remiasi Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodomos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovės nurodoma įstatymo norma, reglamentuoja, aplinkybių, sąlygojusių neatvykimą į teismo posėdį nurodymą, tačiau tokia aplinkybe, negali būti pripažįstami, atsakovės nurodyti argumentai dėl ieškovo padarytų LR Šilumos ūkio įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimų, teisingai apskaičiuojant apmokėjimą už teikiamą šilumos energiją. Todėl, pirmos instancijos teismas spręsdamas skolos priteisimo iš atsakovės klausimą ir priimdamas skundžiamą nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės nurodyti pažeidimai nėra pareiškimo už akių peržiūrėjimo dalykas.
Atskirajame skunde, atsakovė nurodo, kad ieškovas, be pagrindo padidino jos apšildomo buto plotą nuo 44,56 kv. m. iki 68,25 kv. m. ir neteisėtai apskaičiavo įsiskolinimą už šilumą.
Kaip matyti iš į bylą pateikto 2007-09-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, namo esantis (duomenys nesklebtini), Druskininkų m., Druskininkų sav., naudingas plotas 136,49 kv. metrai, namas valdomas keturių savininkų, atsakovė nuosavybės teise valdo ½ dalį pastato, esančio (duomenys nesklebtini), Druskininkų m., Druskininkų sav. (b.l.3-5), todėl jai tenkanti valdomo nekilnojamojo turto dalis sudaro 68,25 kv. m. Į bylą pateiktas Valstybinės energetikos ministerijos 2008-06-03 raštas Nr. 17.1.8(2)-180, įrodo (b.l. 39), jog suinteresuotos institucijos atsakydamos į atsakovės prašymus lankėsi name (duomenys nesklebtini), Druskininkuose ir stengėsi nustatyti šilumos apskaitos prietaiso neįrengimo name priežastis ir apskaitos įrengimo galimybes, bei nustatė, kad nurodytas namas yra vieno gyvenamojo buto gyvenamasis namas ir vienbučams namas šildymo sistemos atitikimas privalomiesiems reikalavimams nenustatinėjamas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2008-07-09 raštu Nr. 542 (b.l 62), kreipėsi į atsakovę prašydamas iki 2008/2009 metų šildymo sezono pradžios pateikti duomenis apie jai priklausančią namo dalį. Taip pat, rašte nurodoma, jog nepateikus reikalingų duomenų, suvartotas šilumos kiekis visiems vartotojams bus paskirstomas remiantis nekilnojamojo turto registre įregisruotais duomenimis. Be to, kaip matyti iš atsakovės skundo (b.l. 93), ji ieškovui nurodė, kad atlikusi kapitalinį remontą sumažino jai priklausantį plotą nuo 44,56 kv.m. iki 14,50 kv.m.
Atsakovė į bylą kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus, jog ji sumažino apšildomą plotą nepateikė (CPK 177 str., 178 str.). Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. To paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jei šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti įrodymai patvirtinantys atsakovės argumentus, jog jos valdomas plotas sumažėjo, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog ieškovas neteisingai apskaičiavo šildomą plotą ir neteisėtai apskaičiavo mokėtiną mokestį (CPK 178 str.).
Atskirajame skunde, atsakovė remiasi aplinkybe, jog į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta UAB ,,Druskininkų butų ūkis“.
Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įstojimą į bylą (įtraukimą) įstatymas sieja su bylos išsprendimo pasekmėmis: jų įstojimas (įtraukimas) į bylą galimas, jeigu bylos išsprendimas galėtų turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.
Iš bylos medžiagos seka, kad UAB ,,Druskininkų butų ūkis“ vykdo namo adresu (duomenys nesklebtini), Druskininkuose šildymo sistemos priežiūrą, bei yra atsakingas už apskaitos rodmenų ataskaitų pateikimą UAB ,,Litesko“ Druskininkų filialui (2003-06-30 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.1 p., 140.6 p.), tame tarpe ir atsakovei.
Kadangi byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios rodytų, kad bylos ginčo išsprendimas gali turėti įtakos UAB ,,Druskininkų butų ūkis“, teisėms ir pareigoms, tai negali įtakoti teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Civilinio proceso kodekso 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas, tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistoja arba neegzistuoja.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo skolos sumą ir nepagrįstai įskaičiavo 492,96 Lt sumą į 2009-07-20 sprendimu už akių priteistą skolą, nes ši skola jau sumokėta 2008-05-07.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog į bylą nepateikti įrodymai pagrindžiantys atsakovės argumentus, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas priimdamas 2009 m. liepos 20 d. sprendimą už akių nustatė pakankamai aplinkybių, sąlygojančių jo pagrįstumą, bei pagrįstai 2009 m. spalio 26 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo nesirūpinimą proceso skatinimu, objektyviai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Išnagrinėjęs atsakovės V. M. Z. pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino aplinkybes ir pagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, pagrindų peržiūrėti sprendimą už akių, numatytų Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas
Nurodytais argumentais, atskirasis skundas atmestinas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovės V. M. Z., valstybės naudai priteistinos 5,80 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-865-314/2009 palikti nepakeistą, o atsakovės V. M. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš V. M. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,80 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.