Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9178-528/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ ieškinį atsakovei K. M. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Tiketa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad ji nėra atsakinga už pinigų už bilietus į neįvykusį renginį grąžinimą atsakovei K. M..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas nurodė, kad Gyventojų registro duomenimis atsakovės K. M. deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su ieškinyje nurodyta. Duomenų apie sutartinį teismingumą ar ieškovės teisę pasirinkti teismingumą teismui nepateikta, todėl ieškovės ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Tiketa“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į deklaruotą atsakovės gyvenamąją vietą, nors pagal teisės nuostatas ir teisminę praktiką laikoma, kad asmens faktinė gyvenamoji vieta nebūtinai sutampa su jo deklaruota gyvenamąja vieta. Svarbu tai, ar nurodytu adresu galima surasti asmenį ir jam įteikti procesinius dokumentus. Šiuo atveju atsakovė, teikdama skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pati yra nurodžiusi savo gyvenamosios vietos adresą, kuris laikytinas faktine atsakovės gyvenamąja vieta, pagal kurią ir teiktinas ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Tiketa“, reikšdama ieškinį atsakovei K. M., nurodė jos gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagal Gyventojų registro duomenis sprendė, kad atsakovė yra deklaravusi savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), todėl byla teisminga Raseinių rajono apylinkės teismui (CPK 29 str.). Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu teigdama, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktinę atsakovės gyvenamąją vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini), ir šį adresą nurodo pati atsakovė. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais dėl toliau nurodomų priežasčių.Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Klau­si­mas dėl as­mens gy­ve­na­mo­sios (bu­vei­nės) vie­tos ­spren­džia­mas vadovau­jan­tis CK nuostato­mis. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Nu­sta­tant fi­zi­nio as­mens gy­ve­na­mą­ją vie­tą at­si­žvelg­ti­na į CK 2.16 straips­nio 2, 3 da­ly­se, 2.17 straips­ny­je nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus, o at­ski­rais at­ve­jais – ir į kon­kre­čios by­los ypa­tu­mus. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.Teismų praktikoje fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį šie duomenys yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).Nutarties 12 punkte nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis nutarties 14-15 punktuose aptartu teisiniu reguliavimu bei formuojama teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikiant ieškinį turi būti nurodoma ne asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta vieta, kurioje asmuo faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti siunčiamus procesinius dokumentus. Kartu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Nagrinėjamu atveju iš prie ieškinio pateiktos pretenzijos bilietų pardavėjui nustatyta, jog atsakovė savo gyvenamosios vietos adresą nurodė ne (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini), taigi adresą, kuriuo ji faktiškai gyvena (viešas asmens pareiškimas apie gyvenamąją vietą). Todėl darytina išvada, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir būtent pagal ją reikėtų spręsti apie ieškinio teismingumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas atsisakydamas priimti ieškinį, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas, kuris priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ ieškinio atsakovei K. M. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.