- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-25
- Bylos Nr.
- 2-253-824/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Navickienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui P. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-4), prašydama priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – atsakovė) 7 757,70 Eur skolą, 3 537,51 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog 2019 m. kovo 15 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Šios Sutarties šalys: genrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nurodė, jog įvykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytą Sutartį. 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašytas Darbų perdavimo –priėmimo aktas, jokių pretenzijų ieškovei nebuvo pareikšta, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus. Remiantis Sutarties 7.1 punktu ieškovė turi teisę vienašališkai pasirinkti, kas apmokės už atliktus darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko, jog už atliktus darbus šiuo atveju apmokės atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl, kaip nurodo ieškovė, tarp šių įmonių susiklostė kreditoriaus ir skolininko santykiai. Ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likusi neapmokėta suma buvo 272,38 Eur, ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 7 485,32 Eur sumai, viso 7 757,70 Eur. Praėjus daugiau kaip pusmečiui, atsakovė atsisakė apmokėti už atliktus darbus, kadangi atsiskaityti su ieškove turi ne atsakovė, kuri Sutartyje įvardinta kaip mokėtoja, bet genrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su tokia atsakovės pozicija ieškovė nesutinka, kadangi ji turi teisę vienašališkai pasirinkti, kas apmokės už atliktus darbus. Ieškovė nurodžiusi, kad Sutartį sudarė tik su sąlyga, jog mokėtojas bus atsakovė, t. y. ieškovė nebūtų sudariusi Sutarties, jei už atliktus darbus turėtų apmokėti genrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės nuomone, Sutarties 7.1 punkte įtvirtinta solidarioji skolininkų prievolė. Nors 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitose – faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas (mokėtojas) nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir mokėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susitarta, jog už darbus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, tačiau ieškovė į atsakovę kreipėsi su raginimu atsiskaityti už darbus dar iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo ir tai patvirtina, kad ieškovė mokėtoją ir skolininką laikė bei laiko būtent atsakovę. Pagal Sutarties 7.2 punktą jei paaiškėja, kad mokėjimai buvo sustabdyti nepagrįstai, genrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka ieškovei 0,2 proc. delspinigius nuo sulaikytos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės nuomone, atsakovė be jokio teisinio pagrindo vengia atsiskaityti su ieškove, kas reiškia, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė mokėjimus. Ieškovė delspinigius prašo skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. įskaitytinai, t. y. 228 dienas. Šiam laikotarpiui mokėtini delspinigiai sudaro 3 537,51 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį (b. l. 67-72), su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.
Nurodė, jog atsakovė nesutinka, jog ji vengia atsiskaityti už atliktus statybos darbus pagal sudarytą statybos rangos sutartį. Pagal Sutarties sąlygas ji neturi prievolės atsiskaityti su ieškove tiesiogiai, o už atitinkamus darbus nustatyta tvarka yra atsiskaičiusi pagal tarp atsakovės (Užsakovės) ir trečiojo asmens (Genrangovo) 2018 m. birželio 15 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas. Sutartyje nėra nustatytos teisės, kad ieškovė gali pasirinkti kas apmokės už atliktus darbus, tokio susitarimo nebuvo. Ieškovė ieškinyje sąmoningai ignoruoja visas kitas Sutarties normas, t. y. nesivadovaudama sisteminiu sutarties sąlygų aiškinimo principu, remiasi išskirtinai tik Sutarties 7.1 punkto bei susijusio 7.2 punkto normomis (jų lingvistine reikšme), kurios, kaip atsakovė suprato jų turinį derybų dėl Sutarties sudarymo laikotarpiu ir supranta dabar, suteikia tik tam tikrą lankstumą mokėjimų vykdymo požiūriu būtent iš Genrangovo ir Mokėtojo pusės, o ne nustato jų atžvilgiu solidariąją prievolę. Ieškovė, remdamasi atskirų Sutarties nuostatų aiškinimu, sąmoningai ignoruoja visus kitus faktus bei aplinkybes, o būtent, tiek susiklosčiusią Sutarties vykdymo praktiką, tiek paties ieškovės ankstesnį elgesį, kai sąskaitos už ieškovės atliktus darbus buvo teikiamos tik Genrangovui (trečiajam asmeniui) ir pastarojo iki nemokumo situacijos susiklostymo buvo nustatyta tvarka apmokamos. Pažymėtina, kad bendra ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų kaina yra 94 726,64 Eur (be PVM), tuo tarpu, ieškinio reikalavimo dėl įsiskolinimo suma yra 7 757,70 Eur. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2503-275/2020, kuria buvo patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų sąrašas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pripažinta kreditoriumi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, o teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo suma, 7 757,70 Eur, kuri atitinka ieškovės ieškinio reikalavimo sumą atsakovei. Pažymėjo, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas taikyti delspinigius nuo 2019 m. spalio 1 d. negalėtų būti tenkinamas, kadangi jis pateiktas praleidus Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą senaties terminą.
Trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – trečiasis asmuo) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį (b. l. 33-35), prašo ieškinį atmesti ir priteisti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog ieškinio reikalavimo sumą ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ grindžia PVM sąskaitomis faktūromis, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (o ne atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“). BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų prieštaravimų nėra pateikusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė yra pateikusi nemokumo administratoriui 2020 m. kovo 30 d. prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą su 7 577,70 Eur finansiniu reikalavimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grindė savo kreditorinį reikalavimą tomis pačiomis sąskaitomis faktūromis, kurios sudaro ieškinio pagrindą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2503-275/2020 nutarė patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinį reikalavimą 7 577,70 Eur sumai. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 15 d. Statybos rangos sutarties NR. (duomenys neskelbtini) 7.1 punktas neteko dispozityvumo, sutarties šalys neteko teisės vykdyti atsiskaitymo savo nuožiūra dėl vienos iš šalių (Genrangovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“) bankroto, kurio pasėkoje atsiskaitymai privalomi vykdyti sekančiai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi prievolę atsiskaityti su generaliniu rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal neapmokėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal neapmokėtas ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras.
Šalies argumentai
Ieškovė byloje pateikė dubliką (b. l. 88-91), kuriame nurodė, jog Sutartis yra daugiašalė ir atsakovė (mokėtoja) taip pat laikytina Sutarties šalimi. Prašo atkreipti dėmesį į šiuos Sutarties punktus, kurie atsakovei sukuria atitinkamas pareigas ir kurie įrodo, kad Sutartyje įtvirtinta solidarioji skolininkų prievolė: Sutarties preambulėje yra įtraukta atsakovė, kuri įvardinta kaip Mokėtoja; atsakovė pasirašė Sutartį, kas taip pat patvirtina, jog atsakovė Sutartimi sukūrė atitinkamus teisinius santykius, įgijo teises bei pareigas bei į Sutarties 7.1 ir 7.2. punktus. Nurodė, kad 2018 m. birželio 15 d. Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė nėra šios sutarties šalis, todėl ši sutartis ieškovei jokių teisių ir pareigų nesukuria. Pažymėjo, kad ieškovė į atsakovę kreipėsi su raginimu atsiskaityti už darbus dar iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Šis faktas patvirtina, kad ieškovė mokėtoją ir skolininkę laikė bei laiko būtent atsakovę. Ieškovė nurodo, kad yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, kadangi vėliau to padaryti nebūtų galima. Tokiu atveju jei teismas galutiniu ir įsiteisėjusiu sprendimu pasakytų, kad ieškovės reikalavimai atsakovei yra nepagrįsti, ieškovė atsidurtų tokioje situacijoje, jog yra 7 757,70 Eur skola, bet teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovė šios skolos neturi padengti, tačiau atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje ieškovė savo reikalavimų jau negalėtų pareikšti arba bankroto procedūra iš viso jau būtų pasibaigusi. Ieškovė yra pasiruošusi atsisakyti savo reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, jei teismas patenkins šį ieškinį ir pripažins, kad skolą ieškovei padengti turi būtent atsakovė. Ieškovės nuomone, atsakovė daro tęstinį pažeidimą, t. y. ne tik vengia padengti ieškovei skolą, bet teigia, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei. Iš esmės ginčas tarp ieškovės ir atsakovės vyksta ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir teisinio fakto nustatymo - ar pagal Sutartį atsakovė yra skolinga ieškovei, t. y. ar Sutartyje įtvirtinta atsakovės ir trečiojo asmens solidarioji atsakomybė. Ieškovės nuomone, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką (b. l. 105-108), kuriame nurodė, jog atsakovė niekada neteigė, jog ji nėra sutarties šalis. Atsakovė pripažįsta Sutarties normų prieštaringumą. Nėra pagrindo laikyti, kad nagrinėjamu atveju buvo aiškiai išreikšta suderinta Sutartį pasirašiusių šalių valia dėl solidariosios prievolės ir tokios Sutartį pasirašiusių šalių valios nepatvirtina Sutarties sąlygų visuma bei visų ją pasirašiusių šalių tikrieji ketinimai. Ieškovė akivaizdžiai ignoruoja faktus, kad būtent trečiasis asmuo (Genrangovas) neatsiskaitė su ieškove (Subrangovu), kadangi dėl netinkamo verslo valdymo atsidūrė nemokumo būsenoje, ir tik dėl pastarosios priežasties ieškovė bando pakeisti susiklosčiusią Sutarties vykdymo praktiką. Situaciją, nagrinėjamą šioje byloje, sukūrė ne atsakovė. Atsakovė nėra atsakinga už neatliktus mokėjimus ieškovei pagal Sutartį ir todėl reikalavimas priteisti delspinigius taip pat negali būti patenkintas.
Trečiasis asmuo į bylą pateikė tripliką (b. l. 98-101), kuriame nurodė, jog ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nepasisakė dėl argumentų, kurie pateikti trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį, tripliku trečiasis asmuo laikosi pozicijos, savo esme tapačios atsiliepime į ieškinį išdėstytai.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės rėmėsi ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais ir argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti. Iš esmės rėmėsi atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytais motyvais ir argumentais.
Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. kovo 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Genrangovas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Subrangovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Mokėtojas) sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią Subrangovas savo jėgomis ir priemonėmis įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus Sutarties specialiosiose sąlygose, o Genrangovas įsipareigojo sumokėti už laiku ir kokybiškai atliktus darbus (Sutarties 1.1. punktas) (b. l. 7-12). Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko Sutartyje sutartus darbus. Iš darbų perdavimo – priėmimo akto pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad darbai atlikti ir perduoti, darbų perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens atstovų (b. l. 11). Ginčo tarp šalių dėl ieškovės atliktų darbų apimties ir/ar kokybės byloje nėra. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. išrašė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 485,32 Eur (b. l. 16) ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 420,01 Eur (b. l. 17). 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) neapmokėtas likutis 272,38 Eur, 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) neapmokėta visai, bendra skolos suma 7 757,70 Eur (b. l. 51). Ieškovė 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. sausio 21 d. pranešimais dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal 2019 m. kovo 15 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę, prašydama padengti skolą (b. l. 5-6).
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-2503-275/2020) trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (b. l. 56), nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 3 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratore paskirta B. M. (b. l. 55). Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 30 d. su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorę įtraukti ieškovę į trečiojo asmens kreditorių sąrašą su 7 757,70 Eur reikalavimu, remdamasi 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-2503-275/2020) nutarė patvirtinti ieškovės finansinį reikalavimą 7 577,70 Eur sumai (b. l. 57-66).
Byloje kilo ginčas iš statybos rangos teisinių santykių tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsiskolinimo pagal sutartinius įsipareigojimus priteisimo. Nagrinėjamu atveju spręstina, ar atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Sutartį yra skolinga ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. ar Sutartyje įtvirtinta atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ solidarioji atsakomybė.
Ieškovė teigia, kad Sutarties 7.1 punkte yra įtvirtinta solidarioji skolininkų prievolė, todėl ieškovė turi teisę vienašališkai pasirinkti, kas apmokės už atliktus darbus bei pasirinko, kad šiuo atveju už atliktus darbus apmokės atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė nesutinka, kad Sutarties 7.1 punkte yra įtvirtinta solidarioji atsakomybė, teigia, kad susitarimo dėl solidariosios atsakomybės nebuvo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji.
CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jeigu kitaip nenustatyta įstatymuose ar sutartyje. Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Vadovaudamasi šiuo principu šalys gali sudaryti tiek CK nustatytas, tiek nenustatytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių sutarčių elementų. Nagrinėjamos bylos atveju trišalėje subrangos sutartyje šalys įtvirtino atsiskaitymo tvarką (7 punktas) nustatančią sąlygą: Genrangovas arba mokėtojas po dalinio/visiško darbų atlikimo, galutinio atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos – faktūros išrašymo ir pasirašymo dienos, sumoka už atliktus darbus per sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą terminą. PVM sąskaita – faktūra turi būti išrašyta ne anksčiau aktų pasirašymo dienos. Aktai turi būti pasirašyti abiejų šalių (7.1 punktas).
Kai kyla sutartį sudariusių šalių ginčas dėl sutarties sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutartis turi būti aiškinama laikantis CK 6.193–6.195 straipsniuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių. Kasacinis teismas yra suformavęs sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo, taikant CK 6.193–6.195 straipsnius, praktiką. Pagal šią praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, pvz., šalių tarpusavio santykių praktiką. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 23 punktas).
Teismas sprendžia dėl atsakovės ir trečiojo asmens atsakomybės ieškovei, t. y. ar egzistuoja atsakovės ir trečiojo asmens solidarioji atsakomybė. Teismo posėdžio metu, iš ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimų nebuvo galimybės nustatyta, kas yra šios Sutarties rengėjas. Šalių atstovai paaiškino, kad nei vienos šalies atstovas nedalyvavo minėtos Sutarties rengime. Nei viena šalis negalėjo paaiškinti sutarties turinio, sąlygų, kokie šalių tikrieji ketinimai buvo sudarant Sutartį. Šalys sutinka, jog Sutarties nuostatos tarpusavyje yra prieštaringos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisyklė, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Tačiau nagrinėjamu atveju šios taisyklės taikymas yra negalimas, kadangi kaip jau buvo minėta, nėra galimybės nustatyti, kas šios sutarties rengėjas. Teismas nesutinka, kad ieškovė yra silpnesnioji šios Sutarties šalis. Sistemiškai aiškinant šios Sutarties nuostatas matyti, kad Sutartimi yra numatytos ieškovės ir trečiojo asmens teisės bei pareigos (Sutarties 6 punktas), taigi Sutartimi atsakovei nėra numatyta teisių ir pareigų. Tai, kad Sutarties nuostatos yra prieštaringos matyti iš pačios Sutarties. Sutarties 1.1. punkte šalys numatė, kad „<...> Genrangovas įsipareigoja sumokėti už laiku ir kokybiškai atliktus darbus“; Sutarties 6.2.4 punkte šalys susitarė „Užbaigus darbus ir Rangovui įvykdžius sutarties reikalavimus Genrangovas įsipareigoja sumokėti Rangovui už faktiškai atliktus kokybiškus ir Sutartyje numatyta tvarka perduotus darbus“; Sutarties 6.3.3 punkte šalys susitarė „Reikalauti Genrangovo sumokėti už atliktus darbus šios Sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka bei sąlygomis“ ir Sutarties 7.1 punktu susitarė, jog „Genrangovas arba mokėtojas po dalinio/visiško darbų atlikimo, galutinio atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos – faktūros išrašymo ir pasirašymo dienos, sumoka už atliktus darbus per sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą terminą“. Taigi kaip matyti, Sutarties visuose punktuose yra numatyta, kad su ieškove atsiskaito trečiasis asmuo, išskyrus tik 7.1 punkte nurodyta ir atsakovė. Sutarties 7.1 punktą aiškinant lingvistiškai negalima teigti, kad nurodytas žodis „arba“ reiškia šalių atsakomybės solidarumą. Vertinant visų Sutarties sąlygų visumą, negalima daryti išvados, kad 7.1 punktas nustato atsakovės ir trečiojo asmens solidariąją atsakomybę. Nagrinėjamu atveju reikėtų pažymėti, kad po Sutarties sudarymo ieškovei visus mokėjimus pagal Sutartį atliko trečiasis asmuo iki tol, kol jam buvo iškelta bankroto byla, ieškovė prieš tai niekada nesikreipė į atsakovę ir atsakovė neatliko jokio mokėjimo ieškovei. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens susiklosčiusią praktiką, kad už atliktus darbus atsiskaito trečiasis asmuo. Be to, teismo posėdyje ieškovės atstovas pripažino, kad ieškinio pareiškimas atsakovei jai yra tinkamesnis būdas atgauti skolą. Taigi, teismo vertinimu ieškovė netinkamai interpretuoja Sutarties 7.1 numatytą sąlyga dėl atsakomybės solidarumo.
Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog ieškinio reikalavimo sumą ieškovė grindžia PVM sąskaitomis – faktūromis, kurias ieškovė išrašė trečiajam asmeniui, tačiau ne atsakovei. Duomenų, kad PVM sąskaitas – faktūras ieškovė būtų išrašiusi atsakovei, nėra. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovo duoti paaiškinimai, kad PVM sąskaitos – faktūros yra išrašytos ir atsakovei, niekuo nepatvirtinti. Byloje nenustatyta, kad trečiasis asmuo dėl ieškovės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų būtų pateikęs prieštaravimus. Nustatyta, kad ieškovė kaip trečiojo asmens kreditorė nemokumo administratorei yra pateikusi prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, kurį grindė tomis pačiomis PVM sąskaitomis – faktūromis, kuriomis grindžia šį ieškinį atsakovei, be to, ieškovė yra įtraukta į trečiojo asmens kreditorių sąrašą.
Be to, kaip teisingai pastebėjo atsiliepime trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi UAB „Lyderio grupė“ yra iškelta bankroto byla, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali atlikti jokių mokėjimų ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už bankrutuojantį trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju atsakovei tiesiogiai atsiskaičius su ieškove, atsakovė įvykdytų turtinę trečiojo asmens prievolę jo tiesioginio kreditoriaus – ieškovės atžvilgiu, o tai, trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, būtų negalima pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes reikštų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių į jų reikalavimų patenkinimą JANĮ nustatyta tvarka bei eiliškumu pažeidimą. Sumažėjus bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolei vieno iš kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau yra iškelta bankroto byla, ir visų kreditorių reikalavimai negali būti tenkinami kitaip, nei JANĮ nustatyta tvarka ir eiliškumu, būtų akivaizdžiai pažeisti kitų bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesai ir teisėti lūkesčiai.
Taigi trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ eliminavimas iš atsiskaitymo grandinės, kurio siekia ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įtakotų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių turtinę padėtį, nes atitinkama suma, kuria būtų įvykdyta bankrutuojančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė prievolė ieškovės atžvilgiu, sumažintų visų kitų trečiojo asmens kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes. Atitinkamai nors ir įtraukus ieškovę į kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bankrutuojančio trečiojo asmens turtinė padėtis nepagėrėtų, bet tokiu atveju būtų užtikrintas vienas esminių bankroto proceso – kreditorių lygiateisiškumo - principas, be kita ko, įgyvendinamas ir per JANĮ 94 straipsnio nuostatą, bei reiškiantis, jog bankroto procedūra siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių interesus, tuo tikslu išviešinant visas nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes joms padengti bei sudarant sąlygas visiems esantiems kreditoriams proporcingai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.
Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą ieškovės reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės atmestinas.
Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti 3 537,51 Eur delspinigių bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškinys yra atmetamas, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovės kitus išvestinius reikalavimus dėl delspinigių ir procesinių palūkanų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Šioje byloje už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 21,83 Eur (b. l. 134) pašto išlaidų. Šios pašto išlaidos priteistinos iš ieškovės ir turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 21,83 Eur (dvidešimt vieną eurą 83 ct) už procesinių dokumentų įteikimą į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei ieškovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-253-824/2021, įmokos kodą 5660.
Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.