Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. V., J. V., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina M. Š. po savo sesers M. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.Pareiškime nurodė, jog motinos sesuo M. T. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis buvo miręs prieš pusmetį (duomenys neskelbtini), M. T. vaikų neturėjo. Mirties dieną M. T. vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, paveldėjimo byla į mirusios palikimą nepradėta, o visą kilnojamąjį turtą, jos daiktus priėmė M. Š..2004 m. gruodžio 2 d. Apskrities viršininko įsakymu M. Š. ir M. T. atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo J. V. turėtą žemę – M. Š. į 4000/5000 žemės sklypo, M. T. į 1000/5000 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atkuriant nuosavybės teises M. T. buvo mirusi, brolis P. V., sesuo A. V., bei mirusiojo brolio J. V. žmona J. V. notarine tvarka atsisakė nuosavybės M. Š. naudai. P. V. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, jo sūnus G. V. byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu.Atkūrus nuosavybės teises M. Š. ir M. T. į jų tėvo turėtą žemės sklypą, mama M. Š. valdė visą atkurtą žemės sklypą – nuomojo ūkininkams, kurie žemę dirbo, augino kultūras, žemę deklaravo ir už ją gaudavo Europos Sąjungos išmokas. Kiti giminaičiai, atsisakę žemės nuosavybės teisių M. Š. naudai, sutiko, kad ji paveldėtų mirusiosios M. T. žemę.M. Š. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą jis pasiėmė 2016 m. birželio 2 d., tuomet ir paaiškėjo, kad motina faktiškai pradėjo valdyti M. T. nuosavybės teise grąžinta žemės sklypą nuo jo grąžinimo momento, bet jo nebuvo teisiškai įregistravusi.Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu. M. T. jo motinos M. Š. sesuo. Motina viena iš seserų ir brolių gyveno kaime, broliai ir seserys atvažiuodavo pas ją, jie visi nutarė, kad motina viena valdys žemę, į kurią atkurtos nuosavybės teisės. Buvo 3 seserys – A. V., M. T., M. Š. ir broliai P. V. ir J. V.. A. V., P. V. ir J. V. motinos M. Š. naudai atsisakė teisių į M. T. turtą. Nuosavybės teisės į žemę atkurtos po M. T. mirties. Motina rūpinosi visu žemės sklypu, sklypas nebuvo dalinamas, į jį buvo įskaičiuotas M. T. sklypas. Motina žemės sklypą nuomojo, ūkininkai už žemės nuomą atsilygindavo darbais. Visus sprendimus dėl viso žemės sklypo nuomos priimdavo mama, ji laikė, kad sklypas yra jos nuosavybė, tarp brolių ir seserų ginčo dėl to nebuvo. Po M. T. mirties liko kilnojamieji daiktai ir žemė. Motina palaidojo M. T., tvarkė jos kapą.Pareiškėjo atstovė advokatė Z. R. posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad M. Š. pradėjo valdyti visą žemės sklypą, toks buvo brolių ir seserų sutarimas, nes M. Š. gyveno kaime. M. Š. rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, tvarkė dokumentus.

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Suinteresuotas asmuo G. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas. Jam žinoma, kad M. Š. seserį M. T. laidojo. Tuomet M. T. broliai ir seserys sutarė, kad jos turtą paveldės M. Š., kuri pasiėmė naudotis mirusios sesers baldus, ūkio reikmenis. Vėliau atkūrus nuosavybės teises į senelių Vaicekauskų žemę, likę gyvi broliai ir seserys, tame tarpe ir jo tėvas P. V., nusprendė, kad M. T. dalį paveldės M. Š.. Ji vienintelė gyveno kaime ir dirbo žemę. Su M. Š. jo tėvas artimai bendravo, visa šeima dažnai vykdavo pas ją į svečius. Žino, kad M. T. priklausantį žemės sklypą dirbo M. Š., vėliau žemę naudojo kaip ganyklas. Pablogėjus M. Š. sveikatos būklei, ji atsisakė ūkininkavimo darbų ir visą žemę išnuomojo ūkininkams, kurie už žemę atsiskaitydavo jai padėdami prie namų ūkio darbų. Jam ir visai giminei buvo žinoma, jog M. T. žemės sklypą paveldėjo M. Š..Suinteresuotas asmuo J. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta CPK 123 straipsni 3 dalyje numatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui. Nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotas asmuo neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui patvirtins ir įrodys aplinkybes, jog jo motina M. Š. per numatytą šešių mėnesių laikotarpį faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusiosios M. T. palikimą.Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių apie faktinį palikėjai priklausančio turto valdymą.Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis M. T., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu Nekilnojamojo turto registre registruota 1000/5000 žemės dalis bendrame 0,5000 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po M. T. mirties jai atkūrus nuosavybės teises, M. Š. aktyviais veiksmais pradėjo valdyti žemės sklypo dalį bei teismui nustačius, kad pirmesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo pradėdami faktiškai jį valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra M. Š. sūnus. M. Š. mirė (duomenys neskelbtini), jos sesuo M. T. mirė (duomenys neskelbtini). Prienų rajono 2-ame notarų biure paveldėjimo byla po M. T. mirties nepradėta. 2004 m. gruodžio 2 d. Apskrities viršininko įsakymu M. Š. ir M. T. atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo J. V. turėtą žemę – M. Š. į 4000/5000 žemės sklypo, M. T. į 1000/5000 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atkūrus nuosavybes teises M. T. jau buvo mirus, jos brolis P. V., sesuo A. V. bei mirusiojo brolio J. V. sutuoktinė J. V. notarine tvarka nuosavybės atsisakė M. Š. naudai. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina M. Š. po (duomenys neskelbtini). mirusios sesers M. T. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjus jį valdyti. Pareiškėjas V. Š. priėmė motinos M. Š. palikimą, todėl šio juridinio fakto nustatymas jam sukurs teises į M. T. palikimo priėmimą.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po M. T. mirties, t.y. po (duomenys neskelbtini), (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). M. T. sutuoktinis K. T. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. prieš pusmetį iki sutuoktinės mirties, M. T. vaikų neturėjo. Kiti įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Teismo vertinimu M. Š. iš kart priėmė sesers M. T. palikimą, ji pasiėmė asmeninius daiktus, organizavo laidotuves, prižiūrėjo kapavietę, M. T. vardu rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, o jas atkūrus, žemės sklypu rūpinosi kaip savu – visą sklypą prižiūrėjo, kol leido sveikata, jame dirbo, o sveikatai suprastėjus, visą sklypą nuomojo ūkininkams, kurie už nuomą padėdavo prie namų ūkio darbų. Žemės sklypas nebuvo padalintas, M. Š. rūpinosi vientisu sklypu, jį visą tvarkė kaip savo. Suinteresuotas asmuo G. V., kuris yra M. Š. ir M. T. brolio P. V. sūnus atsiliepime patvirtino, kad M. T. broliai ir seserys sutarė, kad M. T. turtą paveldės M. Š., kuri po M. T. mirties priėmė jos daiktus, savo lėšomis seserį palaidojo. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. Š. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytas aplinkybes.Suinteresuoti asmenys G. V., J. V. neišreiškė valios priimti palikimo, atsiradusio po M. T. mirties, neprieštarauja, kad jį priimtų pareiškėjas, nes tai buvo visų sutarimas, kad paveldėjimą priimtų M. Š.. Taigi, nors M. Š. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad M. Š. po sesers M. T. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sesers M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 27,78 Eur (dvidešimt septynis eurus ir septyniasdešimt aštuonis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.