Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. liepos 3 d., t. y. iki skundo datos nesuteikė pareiškėjui galimybės pataisos įstaigos parduotuvėje už asmenines lėšas įsigyti plaukų priežiūros priemonių nuo dantų slinkimo ir dantų pastos nuo dantenų kraujavimo (pareiškėjo teigimu, specialių medicininės paskirties priemonių).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. CK straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 5 d. kreipėsi su prašymu į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas leisti jam užsisakyti iš vaistinės specialaus šampūno ir vaistų (skysta forma), skirtų galvai gydyti (b. l. 32). Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininkas, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, 2018 m. kovo 16 d. raštu (sprendimu) Nr. S-736 atsakė pareiškėjui į šį prašymą, jog vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-144 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. V-255 „Dėl vaistų, vitaminų ir kitų medicininės paskirties daiktų, kurių nedraudžiama turėti (gauti) nuteistiesiems, priėmimo, išdavimo, grąžinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. V-144), jokios medicininės prekės ar vaistai nuteistiesiems už asmenines lėšas per įstaigos vaistinę nėra perkamos, ir rekomendavo jam reikalingas priemones užsisakyti pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje (b. l. 33). Pareiškėjas 2018 m. birželio 28 d. pateikė skundą Pravieniškių PN-AK direktoriui, kuriame teigė, kad jis kreipėsi į parduotuvę, norėdamas užsisakyti medicininį šampūną ir specialią dantų pastą, tačiau parduotuvė jam atsakė, kad nieko neužsakys; taip pat nurodė, kad 2-o būrio viršininkas jam atsakė, jog parduotuvė tokių prekių neturi ir neužsakys (b. l. 34–35). Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistas D. Ž. 2018 m. birželio 29 d. pažymoje Nr. 61-1900 „Dėl nuteistojo D. J. skundo“ pažymėjo, kad pareiškėjui dėl negalėjimo įsigyti reikiamų prekių įstaigos vaistinėje buvo įteiktas atsakymas ir rekomenduota prekes užsisakyti parduotuvėje, ir kad parduotuvėje pareiškėjui žodžiu buvo paaiškinta, kad tokių prekių sąraše nėra ir užsisakyti nėra galimybių (b. l. 37). Pravieniškių PK-AK direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2018 m. liepos 16 d. rašte (sprendime) Nr. 7-1765, priimtame išnagrinėjus pareiškėjo skundą, nurodė, kad vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-144, jokios medicininės prekės ar vaistai nuteistiesiems už asmenines lėšas per įstaigos vaistinę nėra perkamos, kai nėra aiškių medicininių indikacijų. Paaiškino, kad medicininės paskirties priemonės gali būti nuperkamos per vaistinę tik tuo atveju, jeigu gaunamos rekomendacijos iš gydytojų specialistų, atžymint medicininės paskirties prekės būtinumą. Rekomendavo pareiškėjui kreiptis į gydytoją (b. l. 36).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73–75 straipsniai (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.) įtvirtina nuteistųjų, priskirtų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms, teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (BVK 73, 74 ir 75 straipsnių 1 punktas). BVK 92 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 1 dalis nustato, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 76 punkto (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) pirma pastraipa nustato, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 3 punkte numatytos higienos priemonės, o plaukų plovimo ir dantų priežiūros priemonės jame yra numatytos šios: šampūnai, plaukų kondicionieriai, burnos skalavimo skystis (išskyrus gaminius, kuriuose yra etilo alkoholio, ir aerozolinius gaminius) (3.1 papunktis); dantų pasta, dantų šepetėlis, tarpdančių siūlai arba šepetėliai ir dantų krapštukai (3.3 papunktis); be to, 3.1 papunktyje nurodytos „kitos kūno priežiūros priemonės“, t. y. neįvardinant konkrečių kūno priežiūros priemonių.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77, 78, 260 punktuose pataisos įstaigų vadovams nustatytos pareigos: užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę (77 punktas), užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga (78 punktas), užtikrinti, kad šios įstaigos parduotuvėje visada būtų pakankamai higienos priemonių (260 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptardamas BVK 92 straipsnio 1 dalies, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punkto (77 punkto redakcijos, galiojusios iki 2010 m. sausio 27 d., kurioje buvo numatyta: kad nuteistieji galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pataisos įstaigose įrengiamos parduotuvės arba kioskai; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse arba kioske ne rečiau kaip kartą per savaitę) nuostatas, nurodė, kad pataisos įstaigų administracija šias nuostatas įgyvendina teisės aktų nustatyta tvarka skelbdama viešus konkursus dėl patikėjimo teise valdomo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems (suimtiesiems) veiklai. Šią tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-221 patvirtintos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų patikėjimo teise valdomo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems (suimtiesiems) veiklai viešo konkurso būdu tvarkos taisyklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1772/2013). Šiuo metu galioja tuo pačiu Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-221 patvirtintas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto nuomos parduotuvių suimtiesiems (nuteistiesiems) veiklai viešojo konkurso būdu tvarkos aprašas (išdėstytas nauja redakcija 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-65). Iš atsakovės atstovo paaiškinimo atsiliepime (b. l. 10) ir į bylą pateiktos Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems veiklai sutarties kopijos (b. l. 14–17) nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK (nuomotojas) 2017 m. gegužės 4 d. yra sudaręs Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems veiklai sutartį Nr. 76-44 (toliau – Sutartis) su UAB „Pontem“ (nuomininke), pagal kurią nuomotojas Pravieniškių PN-AK perdavė nuomininkei UAB „Pontem“ parduotuvės patalpas, esančias 1-ame, 2-ame ir 3-ame sektoriuose, skirtas naudoti parduotuvės veiklai, siekiant aprūpinti nuteistuosius maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis, užtikrinant būtiniausių maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą (Sutarties 1.1–1.2 papunkčiai). Sutartimi UAB „Pontem“ įsipareigojo organizuoti prekybą nuteistiesiems nedisponuojant grynaisiais pinigais (Sutarties 4.3.7 papunktis), vykdant veiklą, laikytis BVK, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių (toliau – Mažmeninės prekybos taisyklės), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų (Sutarties 4.3.9 papunktis). Su nagrinėjamu byloje klausimu susijusios BVK bei Pataisos įstaigų vidaus taisyklių nuostatos šiame teismo sprendime buvo aptartos. Mažmeninės prekybos taisyklės nustato bendruosius mažmeninės prekybos Lietuvos Respublikoje reikalavimus (Mažmeninės prekybos taisyklių 1 punktas) ir nenurodo konkrečių prekių rūšių, kuriomis turi teisę ar privalo prekiauti parduotuvės.

Šioje srityje (t. y. dėl BVK 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuteistųjų teisės pataisos įstaigos parduotuvėje už asmenines lėšas įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų) taip pat yra aktualus Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. V-172 „Dėl tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas. Administracinė jurisprudencija. 2014 m. Nr., 26, p. 507). Šio Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 1.1 papunkčiu patvirtintas teisės aktas – Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas maisto produktų asortimentas, 1.2 papunkčiu patvirtintas teisės aktas – Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas (toliau – Būtiniausių reikmenų asortimentas). Šio Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 įsakymo 2 punkte rekomenduojama pataisos įstaigų direktoriams užtikrinti įsakymo 1.1 ir 1.2 punkte patvirtintus asortimentus jų vadovaujamose įstaigose veikiančiose parduotuvėse. Dėl to darytina išvada, kad Būtiniausių reikmenų asortimentas pataisos įstaigų vadovams yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas. Tame pačiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apibendrinime taip pat yra nurodyta, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 2 punktą, Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą rekomenduojama taikyti ir pataisos įstaigoms (p. 507). Būtiniausių reikmenų asortimento 1 punkte numatytos asmens higienos priemonės, o plaukų plovimo ir dantų priežiūros priemonės jame yra numatytos šios: dantų šepetėliai ir dantų pasta (1.2 papunktis); šampūnas (1.6 papunktis); be to, 1.6 papunktyje nurodytos „kosmetinės priemonės“, t. y. neįvardinant konkrečių kosmetinių priemonių.

Pareiškėjas nei teismui pateiktame skunde, nei 2018 m. kovo 5 d. prašyme Pravieniškių PN-AK direktoriui (b. l. 32), nei 2018 m. birželio 28 d. skunde Pravieniškių PN-AK direktoriui (b. l. 34–35) nenurodė, kokios konkrečiai dantų pastos nuo dantenų kraujavimo ir kokių konkrečiai plaukų priežiūros priemonių nuo plaukų slinkimo jis norėjo įsigyti, nors teismo posėdyje ir teigė, kad norėjo įsigyti dantų pastos nuo dantenų kraujavimo, pavyzdžiui, Lacalut ar Sensodyne, teigė, kad žinojo, kokį šampūną nuo plaukų slinkimo norėtų įsigyti, ir kad norimo šampūno pavadinimą jis nurodė parduotuvei. Įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, t. y. BVK 92 straipsnio 1, 4 dalies, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76, 77, 260 punktų, 18 priedo 3 punkto, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 1.2 papunkčio, 2 punkto, Būtiniausių reikmenų asortimento 1 punkto nuostatas daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK administracija neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje jo nurodytų priemonių – dantų pastos nuo dantenų kraujavimo ir plaukų priežiūros priemonių nuo plaukų slinkimo, kadangi nei Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas), jo 3 punkte, nei Būtiniausių reikmenų asortimente (kuris pataisos įstaigų vadovams yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas), jo 1 punkte nėra numatyta nei tam tikrų savybių ar konkretaus pavadinimo dantų pasta ir šampūnas, nei pareiškėjo pageidautos priemonės – dantų pasta, skirta gydyti dantenų kraujavimą, ir plaukų priežiūros priemonės, skirtos gydyti plaukų slinkimą. Įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK administracija privalėjo užtikrinti, jog pareiškėjas pataisos įstaigos parduotuvėje galėtų už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti higienos priemonių – dantų pastos, šampūno, plaukų kondicionieriaus. Pareiškėjas neginčija, kad pataisos įstaigos parduotuvėje buvo higienos priemonių – dantų pastos, šampūno, plaukų kondicionieriaus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nurodytas teisinis reglamentavimas nebuvo pažeistas.

Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-144 buvo pripažintas netekusiu galios Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. V-255 „Dėl vaistų, vitaminų ir kitų medicininės paskirties daiktų, kurių nedraudžiama turėti (gauti) nuteistiesiems, priėmimo, išdavimo, grąžinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (b. l. 39–44). Atsakovės atstovas 2018 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. S-18998 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ paaiškino, kad vadovaujantis šiuo Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-144, jokios medicininės paskirties prekės ar vaistai nuteistiesiems už asmenines lėšas per įstaigos vaistinę nėra perkamos, kai nėra aiškių medicininių indikacijų, ir pažymėjo, kad tokios prekės gali būti perkamos, tik tuo atveju, jeigu yra gaunamos rekomendacijos iš gydytojų specialistų, atžymint medicininės paskirties prekės būtinumą (b. l. 31). Byloje buvo nustatyta ir šiame sprendime aptarta, kad pareiškėjui tai buvo paaiškinta ir Pravieniškių PK-AK direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, rašte (sprendime) (b. l. 36). Pastarajame rašte, be to, pareiškėjui buvo rekomenduota kreiptis į gydytoją (b. l. 36). BVK 174 straipsnio 2 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Iš bylos duomenų matyti, kad Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnyba veikia (b. l. 13). Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 17 punktas nustato, kad vaistiniai preparatai vartoti išduodami, vadovaujantis įrašais Gydytojo paskyrimų lape; o 20 punktas nustato, kad vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas galėjo kreiptis į gydytoją dėl kraujuojančių dantenų ir slenkančių plaukų, prašydamas paskirti jam medicininės paskirties prekes ar vaistus. Byloje yra 2018 m. liepos 26 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-459 kopija, kurioje pateikta mediko išvada, jog išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis (ginčo laikotarpį nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. liepos 3 d.), buvo nustatyta, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl slenkančių plaukų ar kraujuojančių dantenų (b. l. 13).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės Pravieniškių PN-AK ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir jos pareigūnų veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.