Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui I. M. (I. M.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – procesinius dokumentus išsiuntus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir juos laikant tinkamai įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 12 d. tarp atsakovo I. M. ir pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Be kredito“ išnuomojo atsakovui telefoną Lenovo C2 5, MediaTek MT6735P-HGA887AV, serijos Nr. HGA887AV, 12 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo mokėti 13,99 Eur nuomos mėnesio mokestį. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, sumokėjo tik dalį įmokų ir liko skolingas 19,87 Eur, todėl pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2019 m. vasario 4 d. sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. 2018 m. gegužės 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi bei jos 2019 m. vasario 20 d. priedu, 2019 m. kovo 6 d. papildomu susitarimu, pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradine kreditore ar ieškove nėra (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimų perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. vasario 21 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis.).

CK 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Pažymėtina, kad išperkamosios nuomos teisiniai santykiai gali susiklostyti ir tada, kai daikto nuomotojas nėra daikto savininkas, bet įsipareigoja įgyti išperkamosios nuomos gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį nuomininkui naudoti ir valdyti.

Iš ginčo sutarties sąlygų matyti, jog ji atitinka išperkamosios nuomos juridinę sudėtį, nes joje nurodyta, jog nuomininkui tinkamai įvykdžius sutartį visą sulygtą laikotarpį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti daiktą už 1 eurą, taip pat tam tikros sutarties nuostatos daikto išsipirkimą leidžia ir anksčiau sulygto termino. Sutartyje taip pat nurodyta, jog nuomininkui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nesumokėjo visų išperkamosios nuomos mokėjimų, todėl susidarė 19,87 Eur įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, sutarties nutraukimą, ar susidariusio įsikalinimo dydį, būtų grąžinęs išnuomotą daiktą ar būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 19,87 Eur likusių pradelstų mokėjimų dalį yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (19,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,84 Eur išlaidos už Gyventojų registro tarnybos išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir 75 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 90,84 Eur.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 7,44 Eur. Kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – 7,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, naudai 19,87 Eur (devyniolikos eurų 87 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (19,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 8 d. d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,84 Eur (devyniasdešimties eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,44 Eur (septynių eurų 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, išaiškinant, kad šios išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos skųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą