- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-113-390/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00377-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inprama“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Aurelitas”
- Advokatai
- Arūnas Justeikas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inprama“ apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-761-633/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inprama” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurelitas”, tretiesiems asmenims miško savininkų kooperatyvui „Raseinių šilas“, R. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė „Inprama” žodine pirkimo–pardavimo sutartimi su trečiuoju asmeniu MSK „Raseinių šilas“ sutarė dėl pjuvenų pakuros už 1 210 Lt (su PVM) pirkimo iš trečiojo asmens. Ieškovė natūra pjuvenų pakuros nepriėmė, visiškai pasitikėjo trečiojo asmens MSK „Raseinių šilas“ vadovu K. Ž., todėl pakura toliau liko trečiojo asmens naudojamose patalpose. Už pakurą ieškovė su trečiuoju asmeniu abiejų bendru sutarimu atsiskaičiusi įskaitymo būdu, t. y. pakuros kaina sumažino trečiojo asmens įsiskolinimą ieškovei pagal kitus sandorius. Trečiojo asmens MSK „Raseinių šilas“ vadovas pasiūlė ieškovei pjuvenų pakurą parduoti už geresnę 6 050 Lt (su PVM) kainą. Ieškovės vadovas sutiko, sekančią dieną K. Ž. nurodęs perkančios įmonės pavadinimą, jos rekvizitus jis radęs internete ir jai išrašęs PVM sąskaitą faktūrą dėl pakuros pardavimo už K. Ž. nurodytą kaip pirkėjo sutinkamą mokėti kainą, tik vėliau paaiškėjo, jog neteisingai suprato pirkėjo pavadinimą, todėl per klaidą sąskaitoje neteisingai nurodė kitos įmonės rekvizitus, sąskaitą perdavimui pirkėjui atidavė K. Ž., kuris, ieškovės tvirtinimu, tarpininkavęs šiame sandoryje kaip abiejų pusių geras pažįstamas. Ieškovė laikė, kad nuosavybę į pakurą perleido pirkėjui nuo PVM sąskaitos faktūros pasirašymo, kada tai įvyko, ieškovė nežinanti, sąskaitą grąžinęs tas pats K. Ž., apie daikto pirkėjui perdavimo natūra aplinkybes ieškovei nieko nežinoma. Negavusi PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo, ieškovė parašiusi atsakovei pretenziją. Ieškovė UAB „Inprama“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Aurelitas“ 1 752,20 Eur skolos pagal dvišalę žodinę kilnojamo daikto - pjuvenų pakuros pirkimo–pardavimo sutartį, 6 proc. dydžio metines kompensacines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį ir apmokėjimą advokatui už teisinę pagalbą rengiant dokumentus ir atstovaujant teisme.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad už pakurą yra atsiskaičiusi, pinigus sumokėjo trečiajam asmeniui R. S., kuris turėjo perduoti pardavėjo įmonės atstovui K. Ž..
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Inprama“ 383 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Aurelitas“ ir 15,76 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Teismas įvertinęs byloje faktines aplinkybes padarė išvadą, kad ginčo daikto savininku buvo ne ieškovė UAB „Inprama“, o trečiasis asmuo MSK „Raseinių šilas“, kuris buvo ginčo daikto pardavėjas. Ieškovė nuosavybės teisę į ginčo daiktą įrodinėjo savo ir trečiojo asmens MSK „Raseinių šilas“ paaiškinimais ir vieninteliu rašytiniu įrodymu - MSK „Raseinių šilas“ 2014-10-17 PVM sąskaita faktūra RAS Nr. 1557. Tačiau teismas konstatavo šio rašytinio įrodymo esminius trūkumus – ieškovė nepatvirtino daikto gavimo ir priėmimo nei įgalioto atstovo parašu, nei antspaudu, sąskaita faktūra nėra patvirtinta MSK „Raseinių šilas“ antspaudu. Jokių kitų papildomų įrodymų ieškinio faktiniam pagrindui pagrįsti ieškovė nepateikė.Teismas padarė išvadą, kad ginčo daiktas pas ieškovę kaip nuosavybė nebuvo apskaitytas, nes teisingam ginčo išsprendimui ieškovė nepateikė įmonės apskaitos ir atskaitomybės dokumentų.Teismas padarė išvadą, kad ginčo daiktą pirko ir įstatymo bei sutarties pagrindu prisiėmė prievolę už jį sumokėti fizinis asmuo A. Z., o ne atsakovė UAB „Aurelitas“. Teismas nustatė, kad tiek atsakovės atstovas A. Z., tiek trečiasis asmuo R. S. nuosekliai aiškino, kad ginčo daiktas buvo reikalingas asmeniškai A. Z. nuosavam gyvenamam namui šildyti, ir atvirkščiai nebuvo reikalingas jo įmonei, kuri vykdo visai kitokio pobūdžio ūkinę - komercinę veiklą nei yra ginčo daikto tiesioginė paskirtis, kad abu kartus su K. Ž. derėjosi dėl pakuros pardavimo asmeniškai A. Z., kad jis nuo pat pradžių K. Ž. pranešė, jog ieško ir nori pirkti pakurą asmeniškai didelio nuosavo namo šildymo sistemai, kad trečiasis asmuo R. S. pakurą pirmiausiai ir vežė į A. Z. namus, kur ją ketinta naudoti, ir tik šio neradęs namuose, nutarė iškrauti jo įmonės kieme. Trečiojo asmens MSK „Raseinių šilas“ atstovas K. Ž. teisme pripažino, jog A. Z. pakuros ieškojo asmeniškai ir ieškojo tokią pirkti nuosavo namo šildymui. Teismas akcentavo, kad atsakovės atstovas A. Z. nuosekliai teigė, jog ieškovės sąskaitą aplamai pasirašė per apsirikimą, nes su ieškove sandorio nesudarė nei kaip privatus asmuo, nei kaip UAB „Aurelitas“ vadovas. Teismas siūlė ieškovei svarstyti galimai netinkamo atsakovo (UAB „Aurelitas“) pakeitimą tinkamu (A. Z.), tačiau ieškovė tokio siūlymo atsisakė. Teismas konstatavo, jog atsakovė UAB „Aurelitas“ nėra tinkamas atsakovas byloje ir jai nagrinėjamas ieškinys pareikštas nepagrįstai.Teismas konstatavo, kad daikto pirkėjo A. Z. prievolė sumokėti daikto kainą yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Inprama“, atstovaujama advokato Arūno Justeiko, prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės UAB „Aurelitas“ ieškovės naudai 1 752,20 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog MSK „Raseinių šilas“ 2014-10-17 PVM sąskaita faktūra RAS Nr. 1557 yra su esminiais trūkumais. Teigiama, kad nei Buhalterinės apskaitos, nei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nenumato privalomo reikalavimo PVM sąskaitas faktūras pasirašyti ar antspauduoti, o PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra įforminti įvykusį prekių tiekimą. Nei UAB „Inprama“, nei MSK „Raseinių šilas“ neneigia, kad nuosavybės teisė į pjuvenų pakuras perėjo UAB „Inprama“ nuo PVM sąskaitos faktūros pasirašymo momento, nors prekė liko MSK „Raseinių šilas“ patalpose ir tik dėl ekonomiškumo principo prekė buvo gabenta ne ieškovės, o trečiojo asmens. Atsakovė pasirašė ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, patvirtino atsakovės įmonės antspaudu, todėl nepagrįsti atsakovės atstovo argumentai, kad pjuvenų pakurą norėjo pirkti kaip fizinis asmuo, kad PVM sąskaitą faktūrą pasirašė per klaidą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės atstovas A. Z. prievolę sumokėti daikto kainą įvykdė kreditoriaus paskirtam asmeniui R. S.. Tvirtina, kad tikrasis ginčo daikto pardavėjas yra ieškovė UAB „Inprama“, kuri tikėjosi įprasto PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo. Atsakovės vadovas niekada tiesiogiai nebendravo su ieškove, kas patvirtina faktą, kad negalėjo susitarti su pardavėju dėl kitokio sąskaitos apmokėjimo, nei tiesioginio pinigų pervedimo ieškovei. Kadangi šalys nebuvo susitarusios pakeisti mokėjimo būdo, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas sąžiningai trečiąjį asmenį K. Ž. laikė ieškovės atstovu ir buvo apdairus ir sąžiningas. Atsakovė, nepasidomėjusi trečiojo asmens įgaliojimais, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Be to, K. Ž. nedirba ir niekada nedirbo, taip pat niekada nebuvo gavęs iš atsakingų UAB „Inprama” asmenų jokių įgaliojimų ar kitų oficialių įmonės atsakingų asmenų išduotų dokumentų, kurių pagrindu būtų galėjęs ieškovės vardu sudarinėti sutartis, pirkti ar parduoti prekes, ar atstovauti įmonę vykdant kitus veiksmus UAB „Inprama“ vardu, todėl atsakovė be jokio teisinio pagrindo savo turtą (pinigus) perdavė nieko su UAB „Inprama” nesusijusiam trečiajam asmeniui K. Ž.. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aurelitas“ prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais: Apeliacinis skundas paduotas praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl turėtų būti nepriimtas. Ieškovė neįrodė, kad pjuvenų pakura nuosavybės teise priklausė ieškovei, nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo objektas buvo perduotas ieškovei. Tarp UAB „Inprama“ ir MSK „Raseinių šilas“ nebuvo sudaryta raštiška pjuvenų pakuros pirkimo–pardavimo sutartis, pjuvenų pakuros priėmimo–perdavimo aktas, kurie taip pat patvirtintų minėtos pakuros įgijimą. Ieškovės buvo prašoma pateikti pjuvenų pakuros įsigijimo dokumentus, tačiau ieškovė teismui paskutinio posėdžio metu pateikė tik dalį dokumentų (mokėjimo nurodymą Nr. 142, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1557 bei 2015-09-25 ir 2015-09-23 pažymas), kurie pilnai nepatvirtina pjuvenų pakuros įsigijimo ir atsiskaitymo už ją. Ieškovė teismui nepateikė už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-11-30 banko išrašų, detalaus analizės apskaitos žiniaraščio, detalaus atsiskaitymo su MSK „Raseinių šilas“ žiniaraščio bei didžiosios knygos ar sintetinės apskaitos žiniaraščio. Pagal pateiktus buhalterinius dokumentus pjuvenų pakura perduota UAB „Inprama“ nebuvo, nes nebuvo pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartis, priėmimo–perdavimo aktas, pinigai už pakurą nebuvo sumokėti. Ieškovė neįrodė, kad ji pardavė jai nuosavybės teise priklausantį daiktą. Ieškovė, išrašydama PVM sąskaitą faktūrą atsakovei UAB „Aurelitas“, ją išrašė fiktyviai pridengiant kitą sandorį, kuris įvyko tarp MSK „Raseinių šilas“ direktoriaus K. Ž. ir pjuvenų pakuros pirkėjo R. S., kuris vėliau pakurą pardavė A. Z.. Šiuo atveju nebuvo išreikšta tikroji šalių, t. y. ieškovės UAB „Inprama“ ir atsakovės UAB „Aurelitas“ valia pirkti pjuvenų pakurą. Šis sandoris turi būti pripažintas apsimestiniu ir pripažintas negaliojančiu. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartyje nurodė, kad 2014-10-20 PVM sąskaita faktūra vadovautis nėra pagrindo, kadangi ji išrašyta ne tam asmeniui. Kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai. Atsakovė tvirtina, kad elgėsi sąžiningai, o dėl kreditoriaus UAB „Inprama“ ir MSK „Raseinių šilas“ veiksmų ji buvo suklaidinta. Kad pakura priklauso UAB „Inprama“ ji nežinojo, apie tai nei R. S., nei K. Ž. nesakė. Pakura buvo pristatyta iš MSK „Raseinių šilas“, K. Ž. pats nurodė perduoti pinigus R. S.. Priimdamas sprendimą teismas teisingai vertino, kad jeigu atsakovė būtų žinojusi tikrąjį kreditorių, tai jai nebuvo jokio pagrindo, kam sumokėti pinigus. Jeigu ji būtų žinojusi, kad pjuvenų pakurą perka iš ieškovės, tai ji tuos pinigus būtų ir atidavusi ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal dvišalę žodinę kilnojamo daikto - pjuvenų pakuros pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo, dėl pirkimo–pradavimo sutarties šalių, jų ketinimų ir šios sutarties sudarymo esminių sąlygų.Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės UAB „Inprama“ ieškinio priteisti už parduotą pjuvenų pakurą 1 752,20 Eur skolą iš atsakovės UAB „Aurelitas“ iš byloje pateiktų įrodymų visumos nustatęs faktines aplinkybes, jog ginčo daikto savininku buvo ne ieškovė UAB „Inprama“, o trečiasis asmuo MSK „Raseinių šilas“ ir, kad ginčo daiktą pirko ir įstatymo bei sutarties pagrindu prisiėmė prievolę už jį sumokėti fizinis asmuo A. Z., o ne atsakovė UAB „Aurelitas“.
Dėl įrodymų, patvirtinančių pardavėjo teisę į daiktą, vertinimo
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai įvertino byloje įrodymus ( CPK 185 straipsnis) konstatuodamas, jog byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių UAB „Inprama“ nuosavybės teisės turėjimą į pjuvenų pakurą. Kaip rodo bylos duomenys, kad ieškovė UAB „Inprama“ savo nuosavybę į ginčo daiktą – pjuvenų pakurą, įrodinėjo vieninteliu rašytiniu įrodymu MSK „Raseinių šilas“ 2014-10-17 PVM sąskaita faktūra RAS Nr. 1557. Spręstina, kad, toks dokumentas yra su esminiais trūkumais. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi pasiūlyta ieškovei UAB „Imprama“ ir trečiajam asmeniui MSK „Raseinių šilas“ pateikti į bylą papildomus įrodymus, patvirtinančius ginčo prekės apskaitymą ieškovės ar trečiojo asmens finansinėje apskaitoje. Nustatyta, kad byloje buvo pateikti 2011-09-19 pirkimo-pardavimo sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas, patvirtinantys ginčo daikto perdavimą MSK „Raseinių šilas“. Taip pat pateiktas MSK „Raseinių šilas“ 2014-10-01–2014-10-31 panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas, kuriame įtraukta MSK „Raseinių šilas“ 2014-10-17 PVM sąskaita faktūra RAS Nr. 1557. Tačiau į bylą ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apie ginčo daikto apskaitymą ieškovės finansinėje apskaitoje ( CPK 178 straipsnis).
Dėl tinkamo atsakovo byloje
Bylos eigoje iškilo ginčas dėl tinkamo atsakovo. Ieškovė UAB „Inprama“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Aurelitas“ 1 752,20 Eur skolos ir pateikė 2014-10-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0037. Iš PVM sąskaitos faktūros nustatyta, kad ji išrašyta ne atsakovei UAB „Aurelitas“, juridinio asmens kodas 301694331, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini), o visai kitam juridiniam asmeniui – UAB „Aurelita“, juridinio asmens kodas 303065383, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (VĮ RC JAR įregistruotas buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)). Taigi, ši PVM sąskaita faktūra tiesiogiai nepatvirtina fakto, kad ieškovė ginčo daiktą – pjuvenų pakurą pardavė atsakovei ir ši įgijo prievolę už ją atsiskaityti per 20 dienų.Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas A. Z. aiškino, kad ginčo daiktas – pjuvenų pakura, buvo reikalinga asmeniškai A. Z. nuosavo namo šildymui, ir nebuvo reikalinga jo įmonei, kuri vykdo visai kitokio pobūdžio veiklą. Toks atstovo aiškinimas yra nuoseklus ir neprieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams. Aptartas aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo R. S.. Atsakovės vadovas A. Z. taip pat paaiškino, kad 2014-10-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0037 pasirašė per klaidą. Atsakovė nepaneigė šios nutarties 19 ir 20 punktuose nustatytų aplinkybių, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, kad ginčo daiktą pirko ir prievolę už jį sumokėti prisiėmė fizinis asmuo A. Z., o ne atsakovė UAB „Aurelitas“.
Dėl ginčo daikto pirkėjo A. Z. prievolės sumokėti daikto kainą tinkamo įvykdymo
Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma ( CK 6. 123 straipsnis). Įstatymo ( CK 6. 44 straipsnis) yra nustatyta, kokiam asmeniui turi būti įvykdyta prievolė, kad toks vykdymas būtų pripažintas tinkamu. Tačiau kartu sąžiningo skolininko interesais įstatymas taip pat reglamentuoja situaciją, kai skolininkas įvykdo prievolę tariamam kreditoriui, nustatydamas, kad kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai (CK 6.45 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirkėjo A. Z. prievolė sumokėti daikto kainą yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu, todėl apelianto argumentai, nurodyti šios nutarties 12.3 punkte atmestini kaip nepagrįsti.Visu pirma, UAB „Inprama“ neįrodė, kad turi galiojančią reikalavimo teisę gauti ginčo daikto kainą iš pirkėjo. Antra, byloje nėra ginčo, kad A. Z. sumokėjo 1 500 Eur ginčo kainos dalį trečiajam asmeniui R. S., o šis gavo prievolės įvykdymą. Nustatyta, kad A. Z. per MSK „Raseinių šilas“ atstovą K. Ž. buvo žinoma, kad ginčo daiktą pristatys trečiasis asmuo R. S., kuriam A. Z. turėjo perduoti pardavėjui skirtus pinigus. Šias aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo R. S.. Be to, K. Ž. pripažino, kad prašė R. S. nuvežti A. Z. ginčo daiktą, kad ją pakrovė į R. S. automobilį. Taigi, nustatytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. Z. ginčo daikto pardavėju laikė MSK „Raseinių šilas“ atstovą K. Ž., o ne UAB „Inprama“. Apibendrinant išdėstytą argumentaciją apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertindamas įrodymus įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimtas apylinkės teismo sprendimas yra teisingas, apelianto apeliacinio skundo argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės UAB „Inprama“ atsakovei UAB „Aurelitas“ priteistina 90 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str., 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inprama“, juridinio asmens kodas 303290405, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.