Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2016-12-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-87-1002/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-12-02Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-01-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-02
Bylos Nr.
II-87-1002/2016
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02265-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kategorijos
  • 3.25.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-87-1002/2016 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02265-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.25.3(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2016 m. gruodžio 2 d.

ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. A.,

dalyvaujant LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiam specialistui E. S.,

liudytojui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. A. skundą dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento skyriaus vedėjo E. S. 2016 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. AM-SIAN-64381890-16 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė

2016 m. birželio 23 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento skyriaus vedėjas R. A. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. AM-SIAN-64381890-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 79 str. 2 d. dėl to, kad 2016 m. gegužės 17 d. atlikto patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. KOS-19) nustatyta, kad 2016 metais I ketvirtyje išmetamų teršalų matavimai atlikti 2016 m. vasario 29 d. Matavimus atliko M. Č. įm. (Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimų rezultatų protokolas Nr. 16-016). Matavimų metų taršos šaltiniuose Nr. 003 ir 004 nustatyti išmetamų azoto oksidu ir anglies monoskidų leistinos taršos normatyvų (ribinių verčių) viršijimai. Šiems taršos šaltiniams TIPK leidime Nr. Šr-94 nustatytos ribinės vertės - 0,227 g/s. Matavimų metu atitinkamai nustatytos vertės - 0,8929 g/s ir 0,6059 g/s. Taršos šaltinyje Nr. 001, 2015 metais 0,02861 viršytas sieros dioksido metinis TIPK leidime nustatytas leistinos taršos normatyvas. Taršos šaltinyje Nr. 002, 2015 metais 0,0062 t viršytas sieros dioksido, 0,7536 t azoto oksidų ir 0,5652 t anglies monoksido metinis TIPK leidime nustatytas leistinos taršos normatyvas. Už tai R. A. paskirta 665 eurų bauda.

2016-07-13 Šiaulių apylinkės teisme gautas R. A. skundas, kuriame ji nesutikdama su institucijos paskirta nuobauda, prašo ją panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

2016-07-28 Šiaulių apylinkės teisme gautas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepimas į skundą, kuriuo prašoma priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir R. A. skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

ATPK 79 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už teršalų išmetimą į atmosferą viršijant leidime nustatytus į atmosferą išmetamų teršalų normatyvus ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas teršalų išmetimo į atmosferą sąlygas arba teršalų išmetimą į atmosferą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į atmosferą aplinkos apsaugos normatyvus ar kitus teršalų išmetimo į atmosferą reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išmesti į atmosferą teršalus nereikalingas.

Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 str. 1 d. nurodyta, kad taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių. LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d., nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

Išnagrinėjus tiek pateiktus proceso dalyvių argumentus teisme, tiek byloje esančią medžiagą nustatyta, kad aplinkybę, kad buvo viršyti leistini taršos normatyvai, pripažįsta abi šalys, tačiau R. A. teigė, kad taršos šaltinių išmetamus teršalų kiekius galima susumuoti ir bendra suma ta, kad leidimo norma viršyta nebuvo, nes teršia kompleksiniai kurą deginantys įrenginiai, todėl juos galima traktuoti kaip bendrą kaminą. Teigė, kad įmonė skirtingai paskirstė kuro rūšį, nes turi keturis kurą deginančius įrenginius, t. y. du generatorius ir du katilus. Taip pat R. A. nurodė, kad vykdant taršos skaičiavimus, reikia naudotis 19 lentelės duomenimis.

Tokią administracinėn atsakomybėn patrauktos R. A. poziciją teismas vertina kaip gynybinę, kurią teisme paneigė institucijos atstovas. Teismas pažymi, kad LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas pagrįstai nesutiko su R. A. pasirinkta pozicija ir nurodė, kad keturi taršos šaltiniai yra atskiri vienetai, kurie negali būti sumuojami. Taip pat pagrįstai nurodė, kad 19 lentelė yra tik informacinio pobūdžio, o taikytina yra 21- oji lentelė. Taip pat teismas, išanalizavęs minėtas lenteles, nustatė, jog 19 leidimo lentelė yra bendro pobūdžio, o 21 lentelė įvardinta kaip (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo dumblo apdorojimo įrenginiai. Iš šios lentelės matyti, kad įvardinti taršos šaltiniai (katilas 001, katilas 002, generatorius 003 ir generatorius 004). Kiekvienam iš minėtų įrenginių individualiai nustatyta leidžiama tarša. Tokios aplinkybės parodo, kad generatorių ir katilų taršos negalima sumuoti, o kiekvieną įrenginį reikia vertinti taip, kaip nurodyta leidime – kaip individualų vienetą, o ne kompleksinį darinį. Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauta ir Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos departamento Šiaulių skyriaus specialisto išvada kurioje nurodyta, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. Šr-94 (toliau - TIPK leidimas) ŠRAAD atnaujinto UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 7 d, (koreguotas 2013-02-04; 2013- 04-23 ir 2013-09-09) 21 lentelės 11-13 grafoje nustatoma leidžiama tarša iš kiekvieno aplinkos oro taršos šaltinio pagal kiekvieną numatomą išmesti į aplinkos orą teršalą, tuo tarpu TIPK leidimo 19 lentelėje nurodomi išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekiai bendrai iš visų aplinkos oro taršos Šaltinių.

ŠRAAD specialistai 2016 m. gegužės 17 d. atlikto patikrinimo metu vertino, ar veiklos vykdytojas laikosi nustatytų TIPK leidimo sąlygų. ŠRAAD pareigūnai vadovavosi TIPK leidimo 21 lentelėje nustatytais leistinos taršos normatyvais. Pagal stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimų rezultatų duomenis protokole Nr. 16-016, taršos šaltinyje Nr. 003 išmatuotas anglies monoksido kiekis yra 0,99598 g/s, viršijantis TIPK leidime nustatytą leidžiamą taršos normatyvą 0,159 g/s., azoto oksidų - 0,89294 g/s, viršijantis TIPK leidime nustatytą leidžiamos taršos normatyvą 0.227 g/s. Taršos šaltinyje Nr. 004 išmatuotas anglies monoksido kiekis - 0.97440 g/s, azoto oksidų - 0,60592 g/s, viršijantys TIPK leidime nustatytos leidžiamos taršos normatyvus t. y. anglies monoksido normatyvą-0,159 g/s ir azoto oksidų normatyvą - 0,227 g/s. Taršos šaltiniams Nr. 001 ir Nr. 002 į aplinkos orą išmetamam sieros dioksidui TIPK leidime buvo nustatyta leidžiama metinė tarša. Vadovaujantis Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2001, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 „Dėl išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2001 nustatymo“ reikalavimais, leidžiamos taršos vienkartiniai normatyvai sieros dioksidui nebuvo nustatomi.

Taršos šaltinyje Nr. 001 per 2015 m. į aplinkos orą išmestas sieros dioksido kiekis 0,0356 t/m viršijo TIPK leidime nustatytą leistinos metinės taršos normatyvą (0,007 t/m), taip pat taršos šaltinyje Nr. 002 sieros dioksido per 2015 m. į aplinkos orą išmestas kiekis 0,0132 t/m viršijo normatyvą t. y. 0,007 t/m. Be to, teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) ,atlikę inventorizaciją ir nustatę didesnį negu leistinas teršalų kiekis, ėmėsi atitinkamų veiksmų, o būtent sumokėjo už teršalų perviršį. Tokią aplinkybę patvirtina byloje esanti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl naujo leidimo su didesnės taršos kiekiu išdavimo. Naujasis leidimas buvo išduotas tik 2016-05-26. Tokios aplinkybės parodo, kad įmonė pripažino, kad viršijo leistinus taršos normatyvus.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento skyriaus vedėjas, priimdamas 2016 m. birželio 23 d. nutarimą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, pareigūno išvados argumentuotos, išsamiai išnagrinėtos visos reikšmingos aplinkybės ir jos tinkamai įvertintos, todėl darytina išvada, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento skyriaus vedėjo E. S. 2016 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. AM-SIAN-64381890-16 yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išsakytais argumentais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui. Skundą paduoti Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas Mantas Liesis