Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. skundas tenkintas iš dalies, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2019 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), padarymą skirta 580 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, pakeistas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1931), S. P. sutrumpintas taikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 1 (vienų) metų. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. V. 2019 m. gegužės 8 d. S. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) dėl to, kad S. P. 2019 m. kovo 28 d. 12.35 val. Šiaulių r., Ginkūnų k. vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo marichuanos, tai patvirtina 2019 m. kovo 28 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas G. G. (toliau – Institucija) 2019 m. gegužės 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį S. P. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), padarymo ir jam paskirta 580 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.

3. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Skundžiama 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi teismas apelianto skundą tenkino iš dalies, nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė – sutrumpino taikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vienų) metų. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija galiojusi iki 2019-04-01), padarymo.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje, (redakcija galiojusi iki 2019-04-01), o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi S. P., ir skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo ir bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesudaro pakankamo pagrindo naikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti skundžiamą sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai nurodyti sprendimo motyvai, taip pat išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų išsamiai nebekartoja.

9. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusio ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. ANK 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija galiojusi iki 2019-04-01) numatyta administracinė atsakomybė asmenims už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagrįstai apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad tam, jog asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyta, kad asmuo vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai.

11. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, pasisakydamas dėl S. P. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą, vadovavosi byloje esančių įrodymų visetu: medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atliekant S. P. apžiūrą buvo atliki visi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte numatyti medicininę apžiūrą sudarantys veiksmai, t. y. įvertinta bendra S. P. asmens būklė, paimta ir ištirta tiriamoji medžiaga (šlapimas) (bylos medžiaga, b. l. 15–16). Vertinant bendrą S. P. būklę, jis gydytojai D. A. nurodė, jog dieną prieš įvykį rūkė marichuaną, dvi cigaretes (aplinkybė užfiksuota apžiūros akte, liudytoja minėtą aplinkybę patvirtino apylinkės teisme posėdžio metu (b. l. 19), skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu S. P. tvirtino surūkęs tik vieną cigaretę, tai pagrįstai vertinta kaip S. P. bandymas švelninti savo teisinę padėtį. S. P. kaltė įrodyta ir liudytojo T. Č. duotais parodymais apylinkės teisme, jis nurodė, kad medikams bendraujant su S. P., jis buvo aktyvus, „užsivedęs“, reiškiantis savo nuomonę, kad gydytojai paklausus, ar vartoja, nurodė, kad vartoja vakarais, kad geriau užmigtų ir virškintų (b. l. 26). Liudytojas V. T. apylinkės teisme apklaustas liudytoju parodė, kad vykdant S. P. apžiūrą medicinos įstaigoje, jis testus atliko sunkiai, negalėjo pastovėti, daug kalbėjo, medikei minėjo, kad vartoti jam sveika apetitui ir miegui (b. l. 27). Taip pat apylinkės teisme buvo apklaustas policijos pareigūnas A. R., kuris parodė, kad iš apžiūros vairavusio asmens vyzdžiai buvo išsiplėtę, jog pareigūno kolegos taip pat pastebėjo, kad vairuotojo vyzdžiai išsiplėtę, pažymėjo, kad S. P. buvo agresyviai nusiteikęs, iššaukiančiai elgėsi (b. l. 25–26). Gydytoja D. A., įvertinusi visus medicininės apžiūros metu surinktus duomenis, t. y. duomenis apie bendrą S. P. būklę, šlapimo tyrimo rezultatus, padarė išvadą, kad S. P. yra vartojęs psichoaktyvią medžiagą – marihuaną, tačiau nenurodė, ar asmuo buvo apsvaigęs nuo šios psichoaktyviosios medžiagos ir ar galėjo/negalėjo vairuoti transporto priemones (bylos medžiaga, b. l. 16). Tačiau minėti akto trūkumai buvo pašalinti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos medžiaga, b. l. 8) ir 2019 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išvados patikslinimo (bylos medžiaga, b. l. 11). Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad minėti akto trūkumai, kurie buvo ištaisyti, nėra tokie, dėl kurių padarymo asmeniui neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Apylinkės teismas pagrįstai itin svarbia aplinkybe laikė tai, jog VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. balandžio 25 d. rašte dėl išvados patikslinimo nurodyta, jog pagal medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis pacientas S. P. vairuoti negalėjo (bylos medžiaga, b. l. 11), t. y. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

12. Apylinkės teisme apklausta liudytoja medikė D. A., kuri atliko S. P. asmens būklės vertinimą, nurodė, jog asmuo, jos manymu, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jo elgesys buvo ne visai adekvatus, jis buvo euforiškas, energingas, linksmai šnekėjo, patenkintas, laimingas, pagyvėjusių emocijų, Rombergo pozoje įsitempęs, apsunkintai pasvyravo, akių judesiai buvo sutrikę, nurodė, kad nesuvedė akimis į rodomą objektą. Posėdžio metu apylinkės teisme pažymėjo, jog pokalbis su S. P. buvo labai lengvas, jo mąstymas buvo greitesnis, nuotaika gera, linksmas žmogus tokioje situacijoje, pagal rastus duomenis vertina, kad jis buvo vartojęs ir apsvaigęs, pažymėjo, kad asmens apsvaigimu neabejoja, taip pat patvirtino išvadą, rašytą policijai, kad S. P. vairuoti negalėjo (b. l. 18–20).

13. Itin svarbia aplinkybe apylinkės teismas laikė tai, kad S. P. pripažino, kad vartojo kanapes gal parą prieš įvykį. Apygardos teismas pažymi, kad tas faktas, jog vairuotojo organizme aptikta narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitokių svaigiųjų medžiagų, vertinant jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, turėtų būti laikomas lemiamu veiksniu konstatuojant vairuotojo apsvaigimo būseną. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nes nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei S. P. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti policijos pareigūnų ar gydytojos D. A. šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi, tuo labiau, kad liudytojai parodymus teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 9.7 papunktį, nustatant S. P. apsvaigimą tiriamojo kraujas neturėjo būti paimtas, apie tai išsamiai ir papunkčiui pasisakė skundžiamą sprendimą priėmęs teismas. Taip pat pažymėtina, kad apelianto ginčijamas Medicininės apžiūros aktas, nėra ir negali būti vertinamas kaip vienintelis įrodymas nulemiantis išvadą dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto. Jau ankščiau minėta, jog konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Byloje surinkti duomenys vertinami tiek atskirai, tiek kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Šiuo atveju Medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys turi būti vertinami kartu su kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, ir tik įvertinus jų visumą turi būti sprendžiama, ar jų pakanka apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktui konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių duomenų pakanka.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus anksčiau nurodytus duomenis, sprendžia, jog jų visumos pakanka konstatuoti, kad S. P. transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti Medicinos apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pateiktos išvados patikslinime, administracinio nusižengimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis bei apylinkės teismo posėdžiuose duotais policijos pareigūnų bei liudytojos D. A. parodymais. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad, nors pildant Medicinos apžiūros aktą, buvo padaryta nežymių pažeidimų, kurie buvo išsamiai aptarti skundžiamoje nutartyje, jie vėliau buvo pašalinti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. balandžio 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išvados patikslinimo, be to, akto trūkumai nėra tokie, dėl kurių padarymo asmeniui neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje svarbia aplinkybe pripažinta tai, kad VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. balandžio 25 d. rašte dėl išvados patikslinimo nurodyta, jog pagal medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis pacientas S. P. vairuoti negalėjo.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Be to, praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamoje nutartyje.

17. Vadovaudamasis, tuo kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.