- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- A5.-1115-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00920-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K., Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajam
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. B.,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija, Inspekcija, VDI) vyriausiasis darbo inspektorius 2020 m. kovo 9 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-418-2020 A. K. už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir apie darbuotojų E. B. (E. B.), E. T. (E. T.) ir J. B. (J. B.) įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki šių asmenų numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido E. B. ir E. T. 2020 m. sausio 17 d. nuo 9.00 val. iki Inspekcijos inspektorių 10.02 val. atlikto patikrinimo, o J. B. 2020 m. sausio 17 d. nuo 9.00 val. iki VDI inspektorių 10.47 val. baigto patikrinimo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai, t. y. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti tinkuotojų darbines funkcijas (taisyti (derinti, ruošti darbui) UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį tinkavimo aparatą), tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 2).
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad A. K. su nustatytu pažeidimu nesutinka. Jis nurodė, kad minėti asmenys 2020 m. sausio 17 d. objekte nedirbo, jie buvo atvykę į objektą pasižiūrėti darbo vietos ir nuspręsti, ar šis darbas jiems tinka (b. l. 2).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad nepripažįsta padaręs nusižengimą, nelegaliai įdarbinus asmenis. Tie asmenys tikrai nebuvo nelegaliai įdarbinti. Į tinkuotojo funkcijas aparato taisymas neįeina, to jie ir nedarė. Tinkuotojo darbas yra tinkuoti sienas. Jie atvažiavo į objektą apsižiūrėti darbo vietos ir apžiūrėjo tinkavimo aparatą, ar jiems tiks, ar ne, kaip darbo įrankis, tačiau tai nėra tinkuotojo darbas. Pagal statybos darbų žurnalą tuo metu objekte niekas nedirbo, buvo techninė pertrauka. Tinkavimo aparatas nebuvo taisomas, jie tik pasiklausė, ar jis veikia, ar neveikia, o darbų vadovas jiems pasiūlė pasižiūrėti. Jei aparatas neveikia, kviečiami kvalifikuoti meistrai. Jeigu minėti asmenys tai ir darė (taisė), tai jie darė neatlygintinai. O darbas negali būti neatlygintinas. Jeigu nebūtų atvykę darbo inspektoriai, asmenys būtų apžiūrėję tą aparatą, tą dieną būtų sudarytos sutartys su jais. Asmenys į objektą atvyko jiems su A. K. telefonu pabendravus. Jis jiems pasakė, kad yra darbo, pasakė objektą, o jie, matyt, susiskambino su darbų vadovu ir šis aprodė jiems. Visi šie trys asmenys yra anksčiau dirbę UAB (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš metus, pusantrų buvo įdarbinti. Jis visada žmones įdarbina. Dirba ir Ukrainos, ir Baltarusijos piliečiai, visi įdarbinti legaliai. E. T. buvo įdarbintas, bet vėliau atleistas. Tą dieną, 2020 m. sausio 17 d., penktadienį, jie atvažiavo į ofisą, tačiau buvo gerokai po pietų, buhalterė įformino dokumentus, bet nespėjo Sodrai nusiųsti. Su E. T. buvo sudaryta sutartis tą pačią dieną, o su kitais dviem po savaitgalio, nes jie yra tinkuotojai, o E. T. yra pagalbinis, kuris būtų priskirtas prie jų. Jie kaip atskiri žmonės yra. Į tinkuotojo pareigas įeina tinkuoti sienas, lyginti, yra instrumentai lyginti sienas, lotai, trintuvės. Aparatas tik mišinį ant sienų užpučia. Yra galimybė tinkuoti rankomis, be aparato, bet jų įmonė naudoja aparatus. Jeigu tinkuotojas naudojasi aparato pagalba, bet jis sugenda, skambina jam (direktoriui) ir jis kviečia meistrus. Šiuo atveju asmenys aparato netaisė, jie žiūrėjo, susipažino su savo darbo instrumentu. Ar jiems jis tinka, ar jie su tokiu dirbę. Nuo to daug kas priklauso. Būna, kad jei aparatas netinka, žmonės neina dirbti. Jei tariamasi su žmonėmis, kad jie ateitų dirbti, tai jie būtinai turi ateiti apsižiūrėti. Technologinė pertrauka neuždaro viso objekto. Technologinė pertrauka paskelbta konkretiems darbams, šiuo atveju – tinkavimo darbams (nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. sausio 20 d.). Statybos darbų žurnalas taip pat pildomas atskiriems darbams. Darbų vadovas tik atvykus darbo inspektoriams negalėjo pasakyti, kad visi objekte esantys asmenys yra įmonės darbuotojai, atvykę vykdyti tinkavimo darbus. E. B., teigdamas, kad jis dirba, arba yra objekte antrą dieną, ir čia atvažiavo taisyti aparato, nebent savo iniciatyva taip padarė, jis (A. K.) nežino, ar E. B. buvo atėjęs iš vakaro, ar ne, iš jo (A. K.) E. B. negalėjo žinoti, kad išvakarėse tas aparatas yra ir jį reikia pataisyti. Atvykti į objektą ir būti jame dar nereiškia dirbti. Kodėl pašaliniai asmenys atvyko į statybos darbų objektą ir buvo įleisti, reikia klausti užsakovo ir apsaugos. Pagal viską apsauga neturėjo jų įleisti. Darbų vadovas instruktavo juos, kad galėtų saugiai būti statybos objekte, kitaip neinstruktuotam žmogui negalima patekti. Darbų saugą jis pats turi instruktuoti, įdarbinant asmenį, o čia buvo apie tai, kaip saugiai elgtis objekte. Dėl to, kad asmenys buvo atvykę darbiniais rūbais, su pirštinėmis, atrodė ten bedirbantys, paaiškino, kad broliai B. patys sau stato namą (duomenys neskelbtini). Ir jie ten dirba. E. T. taip pat dirba pas juos. Matyt, jie nepersirengę atvažiavo pasižiūrėti objekto. Į tinkavimo aparatą mišinį pakrauna pagalbiniai darbininkai. Neprivalo prieš darbą apžiūrėti, po darbo išvalyti aparatą, aparatą valo maždaug kartą per savaitę. Pasiruošimas darbo vietos įeina į darbo laiką. Nors darbų vadovas juos instruktavo, tačiau statybvietėje jie neturėjo atlikti darbų vadovo nurodymų. Darbų frontas tinkavimui pagal darbų žurnalą turėjo būti perduotas 2020 m. sausio 20 d. Jei yra pajėgumai, darbai perdavus frontą pradedami tą pačią dieną, jei telpama į terminus, gali kitą dieną pradėti. Šiuo atveju nors tinkavimo darbų frontas perduotas 2020 m. sausio 10 d., tačiau buvo paruošiamieji darbai, net ne tinkavimas, kai turėjo pajėgumų, tada ir pradėjo, nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 20 d., matyt, ieškojo žmonių. Esant skirtingų modifikacijų tinkavimo aparatams, kiekvienas darbuotojas yra supažindinamas su tokiu aparatu. Kadangi šiuo atveju jie nedirbo su tokiu aparatu, jie norėjo pasižiūrėti. Apmokoma, kaip dirbti, kai asmenys įsidarbina, atvažiuoja į objektą ir jis asmeniškai parodo, kaip aparatas įsijungia ir kaip veikia. Šiuo atveju tie žmonės mokėjo dirbti su aparatu, tik kiekvienas aparatas turi savo specifiką. Žmogui atėjus pasižiūrėti būsimą daro vietą, jis iš pradžių turi matyti, koks jam suteikiamas agregatas.
Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalus darbas pagal šią nuostatą minėtiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatos.
Kaip nustatyta Inspekcijos nelegalaus darbo tyrimo akte, taip pat iš asmenų tyrimo metu ir teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, jog statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), E. B. ir E. T. 2020 m. sausio 17 d. nuo 9.00 val. iki VDI inspektorių 10.02 val. atlikto patikrinimo, o J. B. 2020 m. sausio 17 d. nuo 9.00 val. iki VDI inspektorių 10.47 val. baigto patikrinimo, faktiškai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, t. y. atliko tinkuotojų darbines funkcijas (taisė (derino) tinkavimo aparatą).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K., darbų vadovo V. M., E. B. bei J. B. taip pat E. T. teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai, kad minėti vyriškiai 2020 m. sausio 17 d. nuo 9.00 val. buvo atvykę tik apžiūrėti darbo vietos, darbų apimties, tinkavimo technikos, tačiau realiai darbų nevykdė, tik tikrino, taisė tinkavimo aparatą, vertintini kritiškai, kaip gynybinė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, kadangi šie paaiškinimai nenuoseklūs ir neatitinka kitų byloje surinktų duomenų.
Pirmiausia, nesutampa šių asmenų paaiškinimai, duoti Inspekcijos patikrinimo metu ir vėliau surašyti bei duoti teisme. Pirminių UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo V. M. žodinių paaiškinimų patikrinimo vietoje metu jis patvirtino, jog tai yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, atvykę vykdyti tinkavimo darbus, vyrai tvarkė tinkavimo aparatą, žodžiu instruktuoti dėl darbų saugos, direktoriaus nurodymu juos įleido į objektą. Darbų vadovas V. M. patikrinimo dieną rašytiniame paaiškinime jau nurodė, kad E. B. ir E. T. atvažiavo į objektą (duomenys neskelbtini) direktoriaus nurodymu 2020 m. sausio 17 d. 9.00 val. susipažinti su darbu, aparatu ir t. t., kad galėtų susipažinti, ar tinka jiems toks darbas ir tada būtų galėję įsidarbinti, buvo instruktuoti darbo sauga, tačiau už šių asmenų veiksmus objekte jis (V. M.) neatsako, nieko nežino dėl darbo sąlygų ir pinigų. Teismo posėdžio metu V. M. taip pat nurodė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir vėlesniame rašytiniame paaiškinime Inspekcijai, kad minėti asmenys į objektą tą dieną atvyko apsižiūrėti, prieš tai pasiskambinę jam, atvyko susipažinti su darbo frontu, pasižiūrėti įrangą, kadangi ketino dirbti tinkuotojais, tą darbą dirbo ir anksčiau, jis juos į objektą įleido, dėl saugos objekte instruktavo tik žodžiu, išdavė šalmus, norėjo parodyti tinkavimo aparatą, kaip jis įsijungia, bet jis neveikė, šiuo atveju žmonės su tokio modelio aparatu nebuvo dirbę. Tiek žodžiu, tiek rašytiniame paaiškinime Inspekcijai E. T. nurodė, jog nuo 2020 m. sausio 17 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) plytelių klojėju, objekte (duomenys neskelbtini), darbo grafikas nuo 9.00 val. ryto iki 17.00 val., 2020 m. sausio 17 d. pasirašė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o atlyginimas priklauso nuo išdirbio, asmeninės apsaugos priemonės buvo išduotos darbų vadovo. Teismo posėdžio metu E. T. jau teigė, kad 2020 m. sausio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, atvažiavo apsižiūrėti objekto, su kuo dirbs, kiek užtruks darbas, kokie yra darbo niuansai. Jis turėjo dirbti tinkuotojo darbą, tinkuotoju buvo įdarbintas 2020 m. sausio 20 d. ir realiai pradėjo dirbti tą pačią dieną. 2020 m. sausio 17 d. jam paskambino darbų vadovas, pranešdamas, kad bus darbo ir po valandos gali atvažiuoti. Atvykus jį įleido darbų vadovas, instruktavo dėl saugos objekte, davė šalmą, aprodė objektą, tuo metu buvo ir tinkuotojai, apžiūrinėjo aparatą, kurio įjungimo mygtukas neveikė. E. B. patikrinimo metu žodžiu paaiškino, kad objekte dirba antrą dieną, atvažiavo pataisyti aparato, taip pat jis rašytiniame paaiškinime Inspekcijai nurodė, jog į statybos objektą (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 16 d. vakare nuo 16.00 val. iki 16.30 val. ir 2020 m. sausio 17 d. ryte 9.00 val. atvyko pataisyti tinkavimo aparatą, paskambino draugas A. (nurodė jo telefono numerį) paprašė padėti, tačiau teismo posėdžio metu jau teigė, kad 2020 m. sausio 16 d. vakare nebuvo atvykęs taisyti aparato, o 2020 m. sausio 17 d. į objektą atvyko taip pat apsižiūrėti darbo vietos, sienų lygumą, technikos, su kuria reikės dirbti, tačiau draugas A. neskambino ir neprašė padėti dėl aparato. Į objektą įleido darbų vadovas, instruktavo dėl saugos, išdavė šalmus. Bandė pajungti aparatą, bet niekas neveikė. Jie jo netaisė, tik žiūrėjo. UAB (duomenys neskelbtini) jis buvo įdarbintas turbūt 2020 m. sausio 20 d., neprisimena, kada pasirašė darbo sutartį. J. B. Inspekcijos patikrinimo metu iš pradžių prisistatė kitu, t. y. A. T. vardu, o paaiškinime nurodė, kad pasakė A. T. vardą, nes pasimetė ir norėjo išvengti popierizmo, susijusio su paaiškinimu dėl jų buvimo toje vietoje priežasties. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbinti. Darbo sutartis buvo pasirašyta 2020 m. sausio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) ofise. Tą dieną jie jokių darbų nevykdė, už įrangos nagrinėjimą jokių pinigų neėmė. J. B. teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino ir pridūrė, jog situacija buvo nestandartinė, norėjo išvengti nemalonumų, nebuvo tikras, ar teisėtai yra objekte.
Iš vaizdo įraše užfiksuotų patikrinimo metu duomenų akivaizdu, kad E. B., E. T. ir J. B. buvo apsirengę darbiniais rūbais, kurie buvo ištepti statybinėmis medžiagomis, mūvėjo pirštines, buvo palinkę prie tinkavimo aparato, ir su juo atliko tam tikrus veiksmus (galimai taisė, tikrino, bandė pajungti). Atmestina kaip nepagrįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad darbiniais rūbais šie asmenys buvo apsirengę, nes dirba savo statomame name ir prieš ten važiuodami, atvyko į objektą jo apžiūrėti. Ši versija atsirado tik teismo posėdžio metu, ją iškėlė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ją teismo posėdžio metu vėliau patvirtino liudytojais apklausti E. B. ir J. B., E. T., tikėtina, suderinę ją su pačiu A. K., tačiau paneigdami tai, kad E. T. su broliais B. kartu dirbo jų statomame name. Kaip paaiškino šie asmenys, broliai B. su E. T. iki 2020 m. sausio 17 d. nebuvo pažįstami, pirmą kartą tą dieną susitiko objekte. Taip pat nesutampa asmenų paaiškinimai apie tai, kada ir kas E. B., J. B. ir E. T. informavo apie tai, kad yra darbas, galima atvažiuoti apžiūrėti objekto, kieno iniciatyva tai vyko. A. K. nurodė, kad aparatas objekte nebuvo taisomas, tačiau minėti asmenys pirminių paaiškinimų metu patvirtino, kad nustatė, jog aparatas neveikia, todėl bandė rasti to priežastį, tikrino, žiūrėjo ir taisė. Be to, E. B., J. B. ir E. T. nežinojo, kada tiksliai jie buvo įdarbinti ir kada pradėjo faktiškai dirbti, kokioms pareigoms buvo priimti dirbti (E. T.). Kaip matyti iš VSDFV informacinės sistemos 2020 m. sausio 20 d. užklausos rezultatų, J. B. bei E. B. UAB (duomenys neskelbtini) tinkuotojais įdarbinti tik nuo 2020 m. sausio 21 d., o E. T. – pagalbiniu darbuotoju nuo 2020 m. sausio 20 d., sutartys su jais sudarytos atitinkamai 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. sausio 17 d. Atsižvelgus į tai, matyti, kad 2020 m. sausio 17 d. minėti asmenys UAB (duomenys neskelbtini) dar neturėjo teisės dirbti. Darbo sutartys turėjo būti sudarytos prieš jiems pradedant dirbti, o VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojų įdarbinimą turėjo būti pranešta mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
Taigi, vertinant asmenų paaiškinimus ir parodymus teismo posėdžio metu, pažymėtina, jog atsižvelgiant į vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką, vieni iš pagrindinių įrodymų aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-206-327/2018). Šiuo atveju apklausti asmenys yra pilnamečiai, neturintys jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jų faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Be to, jie prieš rašydami pirminius paaiškinimus, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad tinkavimo aparato taisymas nėra tinkuotojo pareiga, tačiau pagal Darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalį darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiamas ir pasirengimas darbui darbo vietoje (DK 111 str. 2 d. 1 p.). Be to, E. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbant tinkuotojo darbą, sugedus aparatui, esant galimybei jis pats gali menką gedimą pataisyti ir tai įeina į jo pareigas, užima jo darbo laiką. J. B. nurodė, kad šiuo atveju jiems netgi pavyko paleisti aparatą. Kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 3, minėtas tinkavimo aparatas, kurį tikrino (taisė) E. B., E. T. ir J. B., yra UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Atsižvelgus į tai, įvertinus prieš tai išdėstytus argumentus, akivaizdu, kad tinkavimo aparato tvarkymas, reguliavimas, bandymas paleisti, šiuo atveju 2020 m. sausio 17 d. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), reiškė minėtų asmenų pasiruošimą darbui ir darbo funkcijų atlikimą UAB (duomenys neskelbtini) naudai, net jei už tai UAB (duomenys neskelbtini) atskirai atlygio ir nesumokėjo. Pažymėtina, jog E. T. tiek pirminių paaiškinimų metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl darbo atlygio vis dėlto buvo tartasi, atlyginimas priklauso nuo išdirbio, tartasi buvo ir dėl darbo laiko.
Be to, pagal teismų praktiką tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015, taip pat administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Galiausiai tai, kad E. B., E. T. ir J. B. 2020 m. sausio 17 d. į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atvykę tik apsižiūrėti darbo vietos, darbų apimties, susipažinti su darbo technika, tačiau nedirbti, taip pat yra atmestina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kurią vėliau palaikė ir visi apklausti asmenys. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatos numato, esant poreikiui patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, galimybę nustatyti bandomąjį laikotarpį, tačiau bandomasis laikotarpis taip pat turi būti įforminamas darbo sutartimi, joje numatant atitinkamą bandomojo laikotarpio terminą ir kitas darbuotojo teisinę padėtį užtikrinančias sąlygas. Asmenų paaiškinimai, kad jiems reikėjo apsižiūrėti sienas, susipažinti su darbo technika, žmonėmis, vertintini kritiškai, kadangi, kaip nurodė pats A. K., su darbo technika dirbti darbuotojai supažindinami ir apmokomi tuo metu kai įdarbinami, be to, darbų saugos požiūriu neįdarbintiems asmenims bet kokiu būdu susipažįstant su technika, kyla saugumo problemų. Kita vertus, nesuprantama, kodėl E. B., J. B. bei E. T. buvo būtina susipažinti su technika (aparatu), kad ir kito modelio, jei tinkuotojais (statybų srityje) visi dirba daugiau nei 10 metų, patys patvirtino, kad techniką gerai išmano, o su žmonėmis susipažinti netgi nebuvo būtina, nes, kaip nurodė J. B., žmogų (ypač pagalbinį darbininką) jie pamato, kai jis pradeda dirbti, susipažinimo iš anksto nereikia. Be to, kaip nurodė E. T. bei E. B., net jei aparatas ir neveikė, jie vis tiek nebūtų atsisakę minties dirbti UAB (duomenys neskelbtini), kadangi technikai sutvarkyti yra meistras, dėl to problemų nebūtų kilę.
Taigi, įvertinęs tai bei byloje nustatytas aplinkybes, patvirtintas minėtais įrodymais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju darbuotojų (E. B., E. T. ir J. B.) atliekamų pareigų vykdymas ir darbdavio (UAB (duomenys neskelbtini)) sutikimas be sudarytos darbo sutarties atlikti tinkuotojų (tinkavimo aparato taisymo (derinimo)) darbus bei nepranešimas VSDFV teritorinei įstaigai apie šių darbuotojų priėmimą į darbą nustatyta tvarka buvo nelegalus darbas ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme.
Vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl nelegalaus darbo administracinėn atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1, 16 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis A. K. nuo 2013 m. sausio 1 d. yra paskirtas (išrinktas) UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), todėl 2020 m. sausio 17 d. būdamas atsakingas, be kita ko, ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, darbo sutarčių su jais sudarymą ir nutraukimą, už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, būtent jis turėjo imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai su E. B., E. T. ir J. B., t. y. A. K., tuo metu ėjęs įmonės vadovo pareigas, buvo atsakingas ne tik už darbo sutarties su minėtais asmenimis sudarymą, bet ir tinkamą pranešimą apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus (jų visumą), teismas sprendžia, jog A. K. žinojo apie E. B., E. T. ir J. B. faktiškai atliekamas darbo funkcijas UAB (duomenys neskelbtini) naudai, sutiko su tuo ir leido šiems asmenims dirbti, laiku neatlikęs minėtų įstatyme nustatytų pareigų, susijusių su šių asmenų įdarbinimu.
Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3–5), asmenų duotus paaiškinimus (b. l. 8–10, 15, 19, 23, 24), proceso dalyvių teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, į teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad A. K., pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2013 m. sausio 1 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nesudaręs rašytinės darbo sutarties su E. B., E. T. ir J. B. ir nepranešęs apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, leido jiems dirbti įmonėje. Šiais savo veiksmais A. K. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyje jam, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. K. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius. Tokiu būdu konstatuotina, jog A. K. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t. y. kad dirba, administracine tvarka per pastaruosius metus nuo nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo nebuvo baustas (b. l. 45–47), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas, tai, kad nenustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad savo kaltės dėl nusižengimo padarymo nepripažino, nustatytas pažeidimas galiausiai buvo pašalintas. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant A. K. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutarė:
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20111806475.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.