Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas), pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. P. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad O. K. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį pastato, žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-3).

2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad gavusi suinteresuotų asmenų pranešimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą. Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). D. P. 2019-09-16 pranešimu informuojama, kad O. K. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis pastato Žolės miltų agregato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Palikėjos nuosavybės teisę patvirtina (duomenys neskelbtini) likviduotos Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajų paskirstymo protokolas, tačiau Nekilnojamojo turto registre minėtas turtas bei nuosavybės teisės į jį neįregistruotos. VĮ Turto bankas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises palikėjos vardu, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo gautas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti ((duomenys neskelbtini)), nes nepakako pateiktų dokumentų nuosavybės teisių įregistravimui, kadangi pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, narys turi priimti, o bendrovė perduoti turtą pagal priėmimo-perdavimo aktą arba rašytinį susitarimą ir toks atsiėmimas yra laikytinas sandoriu. VĮ Turto bankas pakartotinai kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrių dėl papildomų dokumentų pateikimo. (duomenys neskelbtini) buvo gauta O. K. pareiškimo, dėl turto įsigijimo už pajų ir dokumento iš pajininkų knygos apie gautą turtą už pajus, kopijos bei protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nutarimo parduoti bendrovės turtą, kopija, tačiau VĮ Turto banko prašymas dar kartą buvo atmestas, nes pateikti dokumentai nepatvirtina O. K. nuosavybės teisės atsiradimo į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą. Iš (duomenys neskelbtini) likviduotos Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajų paskirstymo protokolo matyti, kad Žolės miltų agregatas atiduotas už pajus, už 15 litų: P. už 10 litų; K. O. už 5 litus. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) likviduotos Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajų paskirstymo protokolo, O. K. teisėtai įgijo Žolės miltų agregatą. Taip pat nėra duomenų, kad Žolės miltų agregatas priklausytų kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, ar būtų valdomas neteisėtai. K. Ž. miltų agregatas buvo įvertintas 15 litų, o O. K. buvo perduota agregato dalis, atitinkanti 5 litų sumą, tokiu atveju galima teigti, kad O. K. buvo perduota 1/3 Žolės miltų agregato dalis (b. l. 1-3).

3. Suinteresuotam asmeniui D. P. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo, prašymų negauta.

Pareiškimas tenkintinas.

4. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, (duomenys neskelbtini) priėmė O. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Nurodytą aplinkybę patvirtina Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). L. S. žemės ūkio bendrovės pajų paskirstymo 1997-05-26 protokolo kopija patirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad 1/3 dalis pastato, „Žolės miltų agregatas“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausė O. K. (b. l. 24-26). Kadangi kitaip pareiškėja įteisinti 1/3 dalį pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neturi galimybės, ji su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kreipėsi į teismą. Suinteresuotas asmuo D. P. prieštaravimų nepareiškė.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.).

6. Įgyjamoji senatis yra vienas iš privačios nuosavybės teisės įgijimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Tam, kad būtų galima pripažinti, jog daiktas tapo privačia nuosavybe įgyjamosios senaties būdu, turi būti nustatyta CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

7. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad O. K. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą - 1/3 dalį Žolės miltų agregato kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. ji nėra daikto savininkė; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė - byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 1/3 dalis pastato, Žolės miltų agregato, esanti (duomenys neskelbtini), nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Taip pat Žolės miltų agregatas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. (duomenys neskelbtini) likviduotos Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajų paskrstymo protokolas patvirtina, kad O. K. teisėtai ir sąžiningai įgijo 1/3 dalį Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 1/3 dalį daikto sumokėdama 5 litus, 1/3 dalį daikto sąžiningai valdė iki pat savo mirties visą valdymo laiką ir nėra duomenų, kad kas turėtų daugiau už ją teisių į 1/3 minėto daikto dalį, taip pat teismui nežinoma apie kliūtis, trukdančias įgyti jai tą dalį daikto nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių ir buvo. Be to, nustatyta, jog visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai ir atvirai, O. K. 1/3 dalį daikto valdė kaip savą, nesislapstydama, valdė nepertraukiamai. Visą valdymo laiką 1/3 dalis daikto buvo valdoma kaip sava, t. y. O. K. elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į 1/3 dalį Žolės miltų agregato (ji buvo įsitikinusi, kad nėra kito asmens, kuris yra 1/3 dalies daikto savininkas). Be to, 1/3 dalies Žolės miltų agregato valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – daugiau kaip dešimt metų (nuo 1997 metų). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra nustatytos visos daiktui įgyti įgyjamosios senaties pagrindu sąlygos. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuotas asmuo – daikto bendrasavininkė prieštaravimų dėl pareiškimo neišsakė bei teisių į 1/3 dalį pastato-Žolės miltų agregato nepareiškė, nustatytinas faktas, kad O. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (CPK 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai), o jai mirus, 1/3 dalį pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo teisę, kaip turtinę teisę, paveldėjimo būdu priėmusi palikimą įgijo pareiškėja. Minėto fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, 307, 533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad O. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o jai mirus, 1/3 dalies pastato, Žolės miltų agregato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo teisę, kaip turtinę teisę, paveldėjimo būdu priėmusi palikimą įgijo pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.