Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. Ž. gynėjui advokatui Dariui Karveliui,

nuotoliniu būdu (per Zoom vaizdo konferencijų programą) teismo psichiatrui ekspertui Virginijui Diktanui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), perduotas teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2023 m. rugsėjo 29 d., apie 00.05 val., Anykščiuose, Vilniaus gatvėje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0194, patikros Nr. 1938518 jam nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

A. Ž. šiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į byloje ekspertų pateiktą išvadą, kad dėl savo psichikos būklės A. Ž. negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus, ši baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta A. Ž. nedalyvaujant.

Apklausiamas kaip įtariamasis A. Ž. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. savo automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į kazino, esantį Anykščiuose, Vilniaus g, 22, gėrė alkoholinius gėrimus. Naktį kazino dirbanti draugė paprašė nupirkti cigarečių ir jis, vairuodamas savo automobilį, važiavo į degalinę. Anykščiuose, Vilniaus gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, du kartus tikrino alkoholio kiekio matuokliu, nustatė, kad jis automobilį vairavo neblaivus (b. l. 61-62).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK reagavimo skyriuje, vyr. patrulis. Parodė, kad 2023 m. rugsėjo mėn. patruliavo Anykščių mieste, buvo vykdoma neblaivių asmenų kontrolė. Pastebėjo iš Vilniaus g. 22 parduotuvės „Norfa“ aikštelės išvažiuojantį automobilį. Jį sustabdė, patikrino blaivumą ir pasirodė, kad vairuotojas buvo neblaivus. Vairuotojas sutiko, kad neblaivus. Sakė, kad važiuoja cigarečių, kad neseniai grįžo iš užsienio. Vairuotojas elgėsi normaliai, elgesys nesukėlė jokių papildomų klausimų. Vairuotojas buvo vienas. Iškvietė tralą ir automobilį išvežė į saugojimo aikštelę.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. U., paaiškino, kad dirba Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK reagavimo skyriaus tyrėja. Paaiškino, kad 2023-09-29 apie 24 val. su kolega G. K. vykdė neblaivių vairuotojų kontrolę. Ir Anykščiuose, Vilniaus g. pamatė iš automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra prie perkybos centro Norfa, išsukantį automobilį „Peugeot 406“. Kadangi vykdė neblaivių vairuotojų kontrolę, tai tą automobilį susistabdė netoli bažnyčios. Kaip paaiškėjo, jį vairavo A. Ž.. Paklausus ar jis vartojo alkoholį, jis pasakė, kad prieš valandą vartojo degtinę ir alų. Paklausus ar jis sutinka pasitikrinti neblaivumą, jis sutiko. Pirmu pūtimu jam buvo nustatyta 2,18 promilės, antru pūtimu 2,25 promilės. Vyriškis su parodymais sutiko, nesiginčijo. Automobilis buvo apžiūrėtas ir nuvežtas į saugojimo aikštelę, o jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Vyriškis bendravo adekvačiai matėsi, kad išgėręs, jautėsi stiprus alkoholio kvapas, bet jo būklė nesukėlė jokių klausimų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). Liudytoja apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 22 val. į lošimo automatų saloną, esantį Anykščiuose, Vilniaus g. 22, atėjo neblaivus A. Ž.. Kadangi jis neturėjo asmens dokumento, buvo išprašytas iš salono. Vėliau A. Ž. vėl atėjo į saloną, pasakė, kad atvažiavo savo automobiliu. Norėdama, kad jis išeitų iš salono, paprašė jį nuvažiuoti nupirkti cigarečių. Tuo metu apsaugos darbuotojas apie tai, kad neblaivus A. Ž. vairuos automobilį, pranešė pagalbos telefonu. Apie 3.30 val. į saloną vėl atėjęs A. Ž. pasisakė, kad jį, neblaivų vairuojantį automobilį, buvo sustabdę policijos pareigūnai (b. l. 44-45).

Iš 2023 m. rugsėjo 29 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad automobilio „Peugeot 406“, valst. (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. Ž. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0194, 00.09 val. nustatytas 2,18 promilių, 00,26 val. - 2,25 promilių neblaivumas (b. l. 19).

Iš 2023 m. birželio 9 d. patikros sertifikato Nr. 1938518 nustatyta, kad prietaiso „Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0194, patikra galioja iki 2023 m. gruodžio 7 d. (b. l. 20).

Iš Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. A. Ž. įsigijo automobilį „Peugeot 406“, valst. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazėje nurodyta, kad automobilio „Peugeot 406“, valst. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. Ž. (b. l. 31-32).

Iš 2023 m. spalio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2023 m. spalio 7 d. apžiūrėtas pareigūnų įvykio vietoje 2023 m. rugsėjo 29 turėtos kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip sustabdyto automobilio „Peugeot 406“, valst. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. Ž. prisipažįsta prieš valandą gėręs degtinę ir alų, jam alkoholio kiekio matuokliu nustatomas 2,18 ir 2,25 promilių neblaivumas (b. l. 48-50).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnio reikalavimais, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. Ž. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismo vertinimu, byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad A. Ž. 2023 m. rugsėjo 29 d., apie 00.05 val., Anykščiuose, Vilniaus gatvėje, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam iškvėptame ore buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, todėl veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties A. Ž. parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų G. K., I. U. ir A. R. parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: procesinių veiksmų protokolais, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. A. Ž. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalies, sudėtį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymo.

Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Taigi pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Ribotas pakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Jeigu kyla abejonių dėl asmens pakaltinamumo, šioms abejonėms pašalinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė, nes asmens psichinės būklės tyrimas reikalauja specialių žinių. Teismas gali pripažinti asmenį ribotai pakaltinamu tik teismo psichiatrijos ekspertizės pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-976/2015).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. gruodžio 27 d. - 2024 m. sausio 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Ž. tiriamos veikos ir šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Dėl nustatyto psichikos sutrikimo jis negalėjo ir negali visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų (kaip išdėstyta BK 18 str. 1 p.) A. Ž. dėl savo psichikos būklės negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus. A. Ž. reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (b. l. 129-139).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo psichiatras ekspertas Virginijus Diktanas ekspertizės akte suformuluotas išvadas patvirtino. Paaiškino, kad atliekant ekspertizę, nagrinėjant medicininę dokumentaciją buvo matyti, kad tiriamasis nuo 2003 m. pradėjo neadekvačiai elgtis, nuotaikų kaita, diagnozuota (duomenys neskelbtini). Gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Psichikos sutrikimai epizodiškai kartojosi. Gydytas užsienyje. Grįžęs į Lietuvą keletą kartų buvo gydytas Vilniaus, Rokiškio psichiatrinėse ligoninėse. Klinikoje stebėtas (duomenys neskelbtini). Ir dėl to taip pat buvo gydytas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Tiriant A. Ž. psichiką vyrauja (duomenys neskelbtini). Jam buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) kadangi jis negali suprasti savo veiksmų reikmės ir jų valdyti, todėl rekomendavo taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, pateiktą išvadą ir teismo psichiatro eksperto teismui duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad A. Ž., darydamas aukščiau nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, sirgo ((duomenys neskelbtini)), dėl ko negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo ribotai pakaltinamas (BK 18 straipsnis).

BPK 403 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima nutartį atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas BK 18 straipsnyje nurodytu atveju.

BK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, nurodyta, kad sprendžiant, kokią medicinos priemonės rūšį taikyti, atsižvelgiama į psichikos sutrikimo sunkumą, padarytos pavojingos veikos pobūdį bei pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ir aplinkiniams. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja, o BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-84-319/2019).

Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad A. Ž. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, kuris gali būti kontroliuojamas medikamentais, jam taikytinas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas pažymi, kad jei asmuo nesilanko pas psichiatrą, nevartoja reguliariai vaistų, psichiatras rašo teikimą ir stebėjimas yra keičiamas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Pažymėtina, kad paskirdamas priverčiamąsias priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Šios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 ir 2 dalys).

BK 18 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

BK normų, reglamentuojančių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimą, analizė suponuoja išvadą, kad asmeniui, kuris baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti (padarė veiką būdamas ribotai pakaltinamas) ir kuriam dėl to paskiriamos priverčiamosios medicinos priemonės, BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikomos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad A. Ž. įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas, todėl už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustos veikos padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas ir jam taikomos BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės, todėl BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tokios kaip specialiosios teisės atėmimas ir turto, t. y. automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, neskirtinos.

Automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Utenos r., Vyžuonėlių k., M. Veriovkinos g. 7, nutarčiai įsiteisėjus grąžinti A. Ž..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: A. Ž. traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai (registracijos liudijimas), įsiteisėjus nutarčiai, grąžintini A. Ž..

Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas - paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo. Nutarčiai įsiteisėjus, paimtas dokumentas – A. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ Regitra – grąžintinas A. Ž..

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nutarties įsiteisėjimo dienos, o nutarčiai įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis) (b. l. 63-69).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Ž., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas bei taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – VšĮ Anykščių rajono Psichikos sveikatos centre.

Automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Utenos r., Vyžuonėlių k., M. Veriovkinos g. 7, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti A. Ž..

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nutarties įsiteisėjimo dienos, o nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos.

Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas - paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo. Nutarčiai įsiteisėjus, paimtą dokumentą – A. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ Regitra, grąžinti A. Ž..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: A. Ž. traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus (registracijos liudijimą), įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti A. Ž..

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.