- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-2334-582/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- P. G.
- Trečiasis asmuo
- uždarąja akcine bendrove „Agra Corporation“
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-218-644/2011 pagal ieškovės P. G. ieškinį atsakovams M. G., M. G., su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove „Agra Corporation“ dėl neteisėtu valdymu įgytų pajamų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė P. G. kreipėsi ieškiniu į Prienų rajono apylinkės teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų M. G. ir M. G. ieškovės P. G. naudai 4 595,78 Lt negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-5). Nurodė, kad 2010-04-28 įsiteisėjo 2009-12-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-453-384-2009 dėl nekilnojamojo turto registro įrašo panaikinimo, neteisėtai užvaldyto turto grąžinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo pagal P. G. ieškinį atsakovams M. G., M. G. ir tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Tauragės filialui, UAB „Agra Corporation“, Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. D.. Teismas ieškovės P. G. ieškinį tenkino iš dalies - įpareigojo VĮ Registrų centras panaikinti 2004-04-22 įrašą, kuriuo nuosavybės teisė į 4,76 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinta M. G.; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-11-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, reg. Nr. 8924, sudarytą tarp dovanotojo M. G. ir apdovanotojo M. G.; įpareigojo VĮ Registrų centras panaikinti 2008-11-19 įrašą, kuriuo nuosavybė į 4,76 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinta M. G., įpareigojo VĮ Registrų centras įregistruoti 4,76 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1996-11-12 mirusiojo M. G. vardu, P. G. ieškinio dalį dėl žemės sklypo išreikalavimo ir 3843,70 Lt priteisimo paliko nenagrinėtą. Teismo nuomone, ieškinio dalis dėl šių reikalavimų palikta nenagrinėta, nes ieškovė P. G. teismui nepateikė įrodymų, jog ji yra ginčo sklypo savininkė, iš bylos aplinkybių matėsi, jog ginčo sklypas tuo metu buvo išnuomotas UAB „Agra Corporation“, kuris byloje dalyvavo tik kaip tretysis asmuo. Įsiteisėjus 2009-12-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimui, 2010-06-15 notarė Zita Damušienė ieškovei P. G. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į nekilnojimą turtą - 4,76 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010-06-16 P. G. paveldėtą 4,76 ha žemės sklypą VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo vardu. Įsiteisėjusiame 2009-12-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, jog atsakovai M. G. ir M. G. nebuvo teisėti ginčo žemės sklypo savininkai. Ginčo žemės sklypas atsakovo M. G. vardu buvo įregistruotas dėl VĮ Registrų centras darbuotojų padarytos klaidos. Dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininku. Dėl šios priežasties teismas panaikino 2008-11-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, reg. Nr. 8924, sudarytą tarp dovanotojo M. G. ir apdovanotojo M. G.. Atsakovai M. G. ir M. G. neteisėtai valdydami 4,76 ha žemės sklypą neteisėtai gavo pajamas - žemės sklypo nuomos mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. G. ieškovės P. G. naudai 3 843,70 Lt negautų pajamų ir 603,96 Lt. bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės P. G. atsakovui M. G. 500 Lt ir valstybei 63,83 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo M. G. valstybei 46,22 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pripažino, kad ieškovė P. G., kaip savo mirusio sutuoktinio turto paveldėtoja, turi teisę reikalauti priteisti pajamas, kurias ji pati būtų gavusi jau nuo 2003 metų, kada jos mirusiam sutuoktiniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčijamą žemės sklypą. Iš byloje esančio tarpusavio atsiskaitymo akto teismas nustatė, kad atsakovui M. G. už žemės sklypo nuomą buvo sumokėta 3 843,70 Lt nuompinigių (b. l. 15). Kitas byloje esantis tarpusavio atsiskaitymo aktas, patvirtina, kad M. G. nuompinigiai už žemės sklypo nuomą, sumokėti nebuvo (b. l. 14). Ieškovė įrodymų apie tai, kad 752,08 Lt dydžio nuompinigius gavo ir M. G., nepateikė, todėl ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas priteisti sumą solidariai iš abiejų atsakovų yra neteisingas, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad M. G. valdytoju ginčijamos žemės valdytoju tapo tik 2008-11-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties pagrindu, o iki tol šią žemę (nors ir neteisėtai) valdė M. G., kuris ir gavo nuompinigius už žemės nuomą. Pajamų už žemės nuomą M. G. negavo, todėl teismas vertino, kad byloje pareikštas ieškinys atsakovo M. G. atžvilgiu yra ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 str.), todėl šioje dalyje ieškinį atmetė. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. G. prašo panaikinti teismo sprendimą, ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą ignoravo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog yra žemės sklypo savininkė (Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-12-10 sprendimas). Be to ieškinio pareiškimo metu ieškovė nebuvo žemės sklypo savininkė, žemės sklypą, iš kurio nuomos pajamas gavo atsakovas, ieškovė jį pardavė UAB „LILA Holdingas“ dar 2010 m. birželio 21 d. (likus dviem mėnesiams iki ieškinio padavimo dienos). Įstatymas nenumato galimybės buvusiam savininkui priteisti negautas pajamas CK 4.97 straipsnio pagrindu. Dėl šių aplinkybių atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai taikė CK 4.95 ir 4.97 straipsnių nuostatas. Net ir laikant, kad ieškovė yra žemės sklypo savininkė ir turi reikalavimo teisę, pirmosios instancijos teismas apeliantą nepagrįstai pripažino nesąžiningu neteisėtu valdytoju, nes būtent atsakovas kreipėsi į Tauragės apskrities viršininko administraciją ir pagal jo prašymą buvo atkurtos nuosavybės teisės (b. l. 145-152).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimo nekeisti, skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad faktą, jog atsakovas M. G. ieškovei priklausantį 4.76 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valdė neteisėtai, patvirtina įsiteisėjęs Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-12-10 sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės P. G. reikalavimas panaikinti Registrų centro 2004-04-22 įrašą, kuriuo nuosavybės teisė į 4,76 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pripažinta atsakovui M. G.. Šių aplinkybių įrodinėti iš naujo nereikėjo, nes jos nustatytos įsiteisėjusiame teismo sprendime, tačiau siekiant priteisti iš atsakovo per visą neteisėto valdymo laikotarpį gautas nepagrįstas jų pajamas, buvo būtina pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas M. G. per visą valdymo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas. Tauragės apskrities viršininko 2003-10-13 sprendimu mirusiam M. G. atkūrus nuosavybės teises į jo tėvo S. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, žemės sklypas turėjo atitekti jo turto paveldėtojai ieškovei P. G., kuriai sutuoktinis M. G. testamentu paliko visą savo turtą. Tačiau atsakovas M. G., nebūdamas nei turto paveldėtoju, nei asmeniu, kuriam atkurtos nuosavybės teisės, pasinaudodamas tokiais pačiais kaip tėvo asmens duomenimis (vardu bei pavarde) įregistravo nuosavybę savo vardu. Atsakovas M. G. nurodė, jog nuosavybės teisės į senelio valdytą žemės sklypą atkurtos jo 2001-06-13 prašymu, tačiau prašyme nurodytas visai kitoks žemės sklypo plotas, į kurį prašoma atkurti nuosavybės teises. Atsakovas nepateikė duomenų, jog vėliau buvo pateikęs patikslintą, įstatymo reikalavimus atitinkantį prašymą, kurio pagrindu galėjo būti svarstomas jo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog įstatymo nustatytais terminais kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises ir vėliau atitinkamoms institucijoms pateikė nuosavybės teisę į žemės sklypą įrodančius ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, jog mirusiam M. G. nuosavybės teisės į tėvo S. G. 4,76 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos mirusio M. G. sesers 1991-11-22 prašymo pagrindu, apie kurį taip pat buvo žinoma atsakovui. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir žemės sklypo dovanojimo sutarties, kuria atsakovas M. G. neteisėtai įgytą žemės sklypą padovanojo savo sūnui atsakovui M. G., sudarymo momentas. Atmestinas atsakovo skundo argumentas dėl ieškovės nebuvimo žemės sklypo savininke, kadangi ieškovė P. G., mirusio sutuoktinio palikimą priėmė pasirinkusi vieną iš įstatyme nustatytų palikimo priėmimo būdų, t. y. faktiškai pradėdama valdyti sutuoktinio palikimą, naudotis juo kaip savo asmeniniu turtu. Šį juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą patvirtino Šakių rajono apylinkės teismas 2009-12-10 sprendimu, nustatydamas, jog P. G. per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jos sutuoktinio M. G. mirties. Kadangi nuosavybės teisės į palikimą įgyjamas nuo jo atsiradimo dienos, o ne nuo priėmimo dienos, laikytina, jog ieškovė nuosavybės teises į palikimą įgijo 1996 metais, kada mirė jos sutuoktinis. Tai, kad ji dėl atsakovo M. G. nesąžiningumo tik gerokai vėliau atgavo jo neteisėtai užvaldytą žemės sklypą, neatima iš jos teisės reikalauti iš nesąžiningo neteisėto įgijėjo priteisti pajamas, kurias ji pati būtų gavusi jau nuo 2003 metų kada jos mirusiam sutuoktiniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (b. l. 160-165).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl žemės sklypo valdymo
Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-12-10 sprendimu nustatytas aplinkybes, kad ieškovė P. G. nepateikė įrodymų, jog yra žemės sklypo savininkė, be to ieškinio pareiškimo metu ieškovė nebuvo žemės sklypo savininkė, žemės sklypą, iš kurio nuomos pajamas gavo atsakovas.
Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovė P. G. po savo vyro mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti. Ieškovė paveldėjo ir mirusiajam atkurtą nuosavybę į žemės sklypą, o tuo pačiu ir patį 4.76 ha žemės sklypą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). T. y. ieškovė nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo paveldėjimu faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti po savo vyro mirties nuo 1996-11-12.
Darytina išvada, kad ieškovė buvo teisėta žemės sklypo savininkė tuo laikotarpiu, kai atsakovas gavo pajamas iš žemės sklypo nuomos, priešingai nei apeliantas nurodo savo skunde
Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal šio kodekso 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą (CK 4.97 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė kaip žemės sklypo savininkė turėjo teisę išreikalauti žemės sklypą iš apelianto neteisėto valdymo, nes apeliantas valdė žemės sklypą, ir tai patvirtina jo sudaryta žemės nuomos sutartis.
Apelianto argumentas apie tai, kad ieškovė atsakovui nebuvo pareiškusi vindikacinio ieškinio, kuris būtų patenkintas, todėl nėra išreikalavusi iš jo jokio daikto, atmestinas.
Ieškovė Jurbarko rajono apylinkės teisme pareiškė reikalavimus įpareigoti VĮ Registrų centras panaikinti 2004-04-22 įrašą, kuriuo nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo pripažinta M. G. (atsakovui); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-11-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, sudarytą tarp dovanotojo M. G. ir apdovanotojo M. G.; įpareigoti VĮ Registrų centras panaikinti 2008-11-19 įrašą, kuriuo nuosavybė į žemės sklypą pripažinta M. G.; įpareigoti VĮ Registrų centras įregistruoti žemės sklypą mirusiojo M. G. vardu.
Jurbarko rajono apylinkės teismas šiuos ieškovės reikalavimus patenkino.
Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus Jurbarko rajono apylinkės teisme, išreikalavo savo daiktą – žemės sklypą iš svetimo neteisėto valdymo. Nors tuo metu ji nebuvo įregistruota sklypo savininke, tačiau Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovė po savo vyro mirties nuo 1996-11-12 priėmė jo palikimą, tame tarpe, ir žemės sklypą, ir tuo įgijo nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju - teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Piktnaudžiaujantis savo teise asmuo nebūtinai turi turėti tiesioginį tikslą padaryti žalą kitų asmenų interesams, tačiau žala kitiems asmenims gali atsirasti asmeniui nesąžiningai siekiant savo interesų patenkinimo. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose.
Apelianto prašymas paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis netenkintinas.
Atsakovo apelianto argumentas, kad ieškovė, reikšdama ieškinį CK 4.97 straipsnio pagrindu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes žemės sklypą, iš kurio atsakovas gavo pajamų, pardavė dar 2010-06-21, likus 2 mėnesiams iki ieškinio padavimo dienos, atmestinas, nes ieškovė ieškiniu prašė priteisti nuomos mokestį, kurį atsakovas gavo laikotarpiu nuo 2004-08-25 iki 2009-08-30, laikydama, kad tuo metu ji, o ne atsakovas buvo žemės sklypo savininke. Tai, kad nuo 2010-06-21 ieškovė perleido savo nuosavybės teisę į žemės sklypą nevaržo jos teisės reikalauti priteisti nuomos mokestį, kurį ji turėjo gauti būdama sklypo savininke. Apeliantas neteisingai nurodo, kad buvęs savininkas praranda teisę pareikšti tokį ieškinį.
Apeliantas skunde nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-12-10 sprendimas turi prejudicinę galią ta apimtimi, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ji yra ginčo sklypo savininkė ir jokių papildomų įrodymų nepateikė Prienų rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą. Apelianto argumentas, kad teismas turėjo vadovautis šiuo Jurbarko rajono apylinkės teismo nustatytu faktu, atmestinas, nes Jurbarko rajono apylinkės teismas sprendimu ieškovės ieškinį dalyje dėl žemės sklypo išreikalavimo ir 3843,7 Lt priteisimo paliko nenagrinėtą, o tai reiškia, kad teismas šių klausimų nenagrinėjo ir šioje dalyje šio teismo sprendimas prejudicinės galios turėti negali.
Dėl atsakovo sąžiningumo
Atsakovas M. G. skunde nurodė, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų žemės sklypo savininkė ir turėtų reikalavimo teisę, pirmosios instancijos teismas apeliantą nepagrįstai pripažino nesąžiningu neteisėtu valdytoju, nes būtent atsakovas kreipėsi į Tauragės apskrities viršininko administraciją ir pagal jo prašymą buvo atkurtos nuosavybės teisės
Apelianto argumentas apie tai, kad jis nebuvo nesąžiningas žemės sklypo valdytojas, kad po savo tėvo mirties pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į savo senelio nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą, atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais argumentais dėl apelianto nesąžiningumo (b. l. 139) ir tuo klausimu papildomai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji turėjo tokias išlaidas, todėl jos prašymas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo M. G. apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.