Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-218-644/2011

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-08-22
Bylos Nr.: 2-218-644/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00978-2010-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: P. G.
Atsakovas: M. G.

Kategorijos

30.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civiline byla Nr. 2-218-644/2011Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00978-2010-9Procesinio sprendimo kategorija:30.10;30,12. (S)

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjucio 22 d.Prienai

Prienu rajono apylinkes teismas, pirmininkaujant teisejui A. G., sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškoves P. G. atstovui advokato padejejui D. R., atsakovams M. G. ir M. G., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves P. G. ieškini atsakovams M. G. ir M. G. su treciuoju asmeniu UAB „A. C.“ del neteisetu valdymu igytu pajamu priteisimo.

Teismas, išnagrinejes byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškoves atstovas ieškini palaike ir praše priteisti solidariai iš atsakovu M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškoves P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4595,78 Lt negautu pajamu ir bylinejimosi išlaidas (b.l. 2-5). Ieškoves atstovas paaiškino, kad 2010-04-28 isiteisejo 2009-12-10 Jurbarko rajono apylinkes teismo sprendimas civilineje byloje Nr. 2-453-384-2009 del nekilnojamojo turto registro irašo panaikinimo, neteisetai užvaldyto turto gražinimo, sandorio pripažinimo negaliojanciu ir žalos atlyginimo pagal P. G. ieškini atsakovams M. G., M. G. ir tretiesiems asmenims VI Registru centro Taurages filialui, UAB „A. C.“, Prienu rajono 2-ojo notaru biuro notarei R. D.. Teismas ieškoves P. G. ieškini tenkino iš dalies - ipareigojo VI Registru centras panaikinti 2004-04-22 iraša, kuriuo nuosavybes teise i 4,76 ha žemes sklypa, esanti Paantvardžio 2-ame kaime, Jurbarko rajone, pripažinta M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojancia nuo sudarymo momento 2008-11-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarti, reg. Nr. 8924, sudaryta tarp dovanotojo M. G. ir apdovanotojo M. G.; ipareigojo VI Registru centras panaikinti 2008-11-19 iraša, kuriuo nuosavybe i 4,76 ha žemes sklypa, esanti Paantvardžio 2-ame kaime, Jurbarko rajone, pripažinta M. G., ipareigojo VI Registru centras iregistruoti 4,76 ha žemes sklypa, esanti Paantvardžio 2-ame kaime, Jurbarko rajone, 1996-11-12 mirusiojo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu. P. G. ieškinio dali del žemes sklypo išreikalavimo ir 3843,70 Lt priteisimo paliko nenagrineta. Teismo nuomone, ieškinio dalis del šiu reikalavimu palikta nenagrineta, nes ieškove P. G. teismui nepateike irodymu, jog ji yra ginco sklypo savininke, iš bylos aplinkybiu matesi, jog ginco sklypas tuo metu buvo išnuomotas UAB „A. C.“, kuris byloje dalyvavo tik kaip tretysis asmuo. Isiteisejus 2009-12-10 Jurbarko rajono apylinkes teismo sprendimui, 2010-06-15 notare Z. D. ieškovei P. G. išdave paveldejimo pagal testamenta teises liudijima i nekilnojima turta - 4,76 ha žemes sklypa, esanti Paantvardžio 2-ame kaime, Jurbarko rajone. 2010-06-16 P. G. paveldeta 4,76 ha žemes sklypa VI Registru centras Nekilnojamojo turto registre iregistravo savo vardu. Isiteisejusiame 2009-12-10 Jurbarko rajono apylinkes teismo sprendime nurodyta, jog atsakovai M. G. ir M. G. nebuvo teiseti ginco žemes sklypo savininkai. Ginco žemes sklypas atsakovo M. G. vardu buvo iregistruotas del VI Registru centras darbuotoju padarytos klaidos. Dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininku. Del šios priežasties teismas panaikino 2008-11-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarti, reg. Nr. 8924, sudaryta tarp dovanotojo M. G. ir apdovanotojo M. G.. A. M. G. ir M. G. neteisetai valdydami 4,76 ha žemes sklypa neteisetai gavo pajamas - žemes sklypo nuomos mokesti. CK 4.97 str. l d. nurodo, kad savininkas, išreikalaudamas daikta pagal CK 4.95 str. (savininkas turi teise išreikalauti savo daikta iš svetimo neteiseto valdymo), turi teise iš nesažiningo valdytojo reikalauti gražinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turejo gauti per visa valdymo laika. Iš žemes sklypo nuomininko UAB „A. C.“ pateiktu duomenu (tarpusavio atsiskaitymu suderinimo aktu) paaiškejo, jog atsakovai laikotarpiu nuo 2004-08-25 iki 2009-08-30 gavo 4595,78 Lt nuomos mokescio. Butent tokios pinigu sumos del atsakovu kaltes neteko ieškove P. G., kuria ieškove butu gavusi, jei atsakovai nebutu neteisetai užvalde 4,76 ha žemes sklypo. Del atsakovu nesažiningumo paaiškino, kad atsakovui M. G. nuosavybes teises i ginco žemes sklypa buvo iregistruotos del jo paties nesažiningu veiksmu - suklaidinant VI Registru centro darbuotojus. Taurages apskrities viršininko 2003-10-13 sprendimu mirusiam M. G. atkurus nuosavybes teises i jo tevo S. G. iki 1940 metu nacionalizacijos valdyta žemes sklypa, žemes sklypas turejo atitekti jo turto paveldetojai ieškovei P. G., kuriai sutuoktinis M. G. testamentu paliko visa savo turta. Taciau atsakovas M. G., nebudamas nei turto paveldetoju, nei asmeniu, kuriam atkurtos nuosavybes teises, pasinaudodamas tokiais paciais kaip tevo asmens duomenimis (vardu bei pavarde), sugebejo suklaidinti Registru centro darbuotojus, ko pasekoje žemes sklypas buvo iregistruotas jo vardu. Savo atsiliepime i pareikšta ieškini atsakovas M. G. nurode, jog jis del teisinio neišprusimo nesuprato, kad nuosavybes teises i žeme sklypa buvo atkurtos jo mirusiam tevui, o ne jam paciam. Taciau toks jo teiginys yra nepagristas, pirmiausiai del to, jog Taurages apskrities viršininko 2003-10-13 sprendime atskurti nuosavybes teises, aiškiai yra nurodyta, jog nuosavybes teises atkuriamos mirusiam M. G. ir kad sprendimas atitenka mirusio M. G. paveldetojams. Tokie teiginiai savaime suprantami kiekvienam bent jau vidutiniškai protingam asmeniui, neturinciam teisinio išsilavinimo. Atsakovas yra protingas, mastantis asmuo, todel toks jo pasiteisinimas yra visiškai nepagristas. Kitas dalykas, patvirtinantis fakta, jog atsakovas M. G. vis tik teisingai suprato Taurages apskrities viršininko administracijos sprendimo turini, yra tai, jog nagrinejant byla Jurbarko rajono apylinkes teisme del jo nuosavybes teisiu i ginco žemes sklypa panaikinimo, savo atsiliepime jis nurode visiškai kitokias ginco žemes sklypo iregistravimo jo vardu aplinkybes. Toje byloje M. G. nurode, jog suprato, kad nuosavybes teises i žemes sklypa atkurtos ne jam, o jo mirusiam tevui, o i Registru centra del sklypo teisines registracijos savo vardu kreipesi todel, kad jam nebuvo žinoma apie tevo sudaryta testamenta ieškoves naudai bei jo broliams ir seserims atsisakius savo daliu i jiems priklausancias sklypo dalis. Šios aplinkybes patvirtina atsakovo M. G. nesažininguma ne tik neteisetai iregistruojant žemes sklypa savo vardu, bet ir klaidinant tiek Jurbarko tiek ir dabar šia byla nagrinejanti teisma, nurodant visiškai priešingas aplinkybes del to paties ivykio. Del ieškoves nuosavybes teises i žemes sklypa atsiradimo momento, paaiškino, kad turto paveldejimas yra vienas iš nuosavybes teises igijimo pagrindu. Palikejui mirus, ivyksta universalus turtiniu teisiu ir pareigu perejimas ipediniams, t.y. palikejui mirus, atsiranda palikimas. Tam, kad ipedinis igytu nuosavybes teise i palikima, jis turi palikima priimti, t.y. istatymo nustatyta forma išreikšti savo valia. Ipedinis, priemes palikima, teises i ji igyja nuo jo atsiradimo dienos, o ne nuo jo priemimo dienos. Palikimo priemimo sandoris turi grižtamaji poveiki, taigi visu turtiniu santykiu atveju mirusio fizinio asmens teisiu ir pareigu subjektu tampa ipedinis. Istatyme nustatytu veiksmu, kuriuos atlikes ipedinis pripažistamas priemes palikima, atlikimo momentas, nekeicia nuosavybes teisiu i paveldeta turta atsiradimo momento. Ieškove P. G., mirusio sutuoktinio palikima prieme pasirinkusi viena iš istatyme nustatytu palikimo priemimo budu, t.y. faktiškai pradedama valdyti sutuoktinio palikima, naudotis juo kaip savo asmeniniu turtu. Ši juridine reikšme turinti palikimo priemimo fakta patvirtino Šakiu rajono apylinkes teismas 2008-11-20 sprendimu, nustatydamas, jog P. G. per istatymo nustatyta termina faktiškai prieme valdyti ir tvarkyti savo interesais palikima, kuris atsirado po jos sutuoktinio M. G. mirties. Del šiu priežasciu ieškove nuosavybes teises i palikima igijo 1996 metais, kada mire jos sutuoktinis, t.y. nuo 1996 metu P. G. laikytina teiseta mirusio sutuoktinio palikimo valdytoja. Tai, kad ji del atsakovu nesažiningumo tik gerokai veliau atgavo ju neteisetai valdyta žemes sklypa, neatima iš jos teises reikalauti iš atsakovu priteisti pajamas, kurias ji pati butu gavusi jau nuo 2003 metu, kada jos mirusiam sutuoktiniui buvo atkurtos nuosavybes teises i žeme.

A. M. G. su ieškiniu nesutiko ir praše ji atmesti. Atsakovas paaiškino, kad ieškove žemes sklypo, esancio Paantvardžio 2-ame kaime, Jurbarko rajone, savininke tapo tik 2010 m. birželio 16 d.. Tai reiškia, jog ieškove iki minetos dienos nebuvo žemes sklypo savininke. Tokiu atveju ieškove reikšdama ši ieškini nepagristai remiasi LR CK 4.97 str. nuostatomis, kadangi iš atsakovo Žemes sklypas niekada nebuvo išreikalautas. Ieškove nebuvo žemes sklypo savininke. Taigi ieškoves prašymas priteisti iš atsakovu neva tai neteisetai gautas pajamas iš Žemes sklypo nuomos nuo 2004 m. rugpjucio 25 d. iki 2009 m. rugpjucio 30 d. yra visiškai nepagristas, kadangi ieškove žemes sklypo savininke tapo tik 2010 m. birželio 16 d. I. Ž. sklypo savininke ankšciausiai galejo tapti tik 2008 m. gruodžio 20 d., t.y. isiteisejus Šakiu rajono apylinkes teismo sprendimui del juridine reikšme turincio fakto nustatymo, kuriuo buvo nustatytas juridine reikšme turintis faktas, kad P. G. per istatymo termina faktiškai prieme valdyti ir tvarkyti savo interesais palikima, kuris atsirado po jos sutuoktinio M. G. mirties 1996-11-12 d. Ieškove nuo 1996-11-12 d. (testatoriaus mirties) iki 2008-06-20 d. jokiu paveldejimo reikalu nesitvarke, nesikreipe i vietos notarus su pareiškimu del palikimo priemimo, paveldejimo teises liudijimo pagal testamenta išdavimo. Tai reiškia, jog ieškove iki 2008 m. gruodžio 20 d. neturejo jokios objektyvios galimybes tapti Žemes sklypo savininke. Ieškove neirode, jog ji buvo Žemes sklypo savininke, o tai yra savarankiškas pagrindas jos ieškini atmesti kaip nepagrista ir neirodyta. Atsakovas nelaikytinas nesažiningu valdytoju del sekanciu priežasciu. Atsakovas gaves 2003-10-13 d. Taurages apskrities viršininko administracijos sprendima Nr. 94-16149, kreipesi VI Registru centra prašydamas Žemes sklypa iregistruoti savo vardu. T. A. prašymas buvo patenkintas. Atsakovas atlikdamas šiuos veiksmus elgesi sažiningai, kadangi tik jis, o ne jo tevas, ar ieškove, buvo kreipesis del nuosavybes teisiu atkurimo i S. G. valdyta žeme. T. A. neturejo jokio pagrindo manyti, jog prašydamas Žemes sklypa iregistruoti savo vardu elgiasi nesažiningai ir neteisetai. G. T. apskrities viršininko administracijos klaida priimant 2003-10-13 d. sprendima ir atsakovo teisinis neišprusimas nuleme aplinkybes, jog Žemes sklypas buvo atkurtas ne tam asmeniui, to pasekoje laikytina, jog atsakovui Žemes sklypas buvo iregistruotas nesant tam juridinio pagrindo. 2004 m. balandžio 22 d. atsakovas tapo Žemes sklypo savininku. Vadovaujantis LR nekilnojamojo turto registro istatymo 4 str. nuostatomis, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo ju irašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenugincyti istatymu nustatyta tvarka. Vadinasi, jis M. G. ir jo sunus M. G. iki 2010 m. balandžio 28 d., kol isiteisejo Jurbarko rajono apylinkes teismo sprendimas, buvo laikomi teisetais Žemes sklypo valdytojais. 2009 gruodžio 10 d. Jurbarko rajono apylinkes teismas sprendime konstatavo, jog Žemes sklypas Atsakovo vardu buvo iregistruotas del Vi Registru centras darbuotoju padarytos klaidos. T. A. iki 2009 m., kol buvo gautas ieškoves ieškinys, neturejo net menkiausio suvokimo, jog Žemes sklypas valdomas nesažiningai, kadangi priešingu atveju nuosavybes teises i Žemes sklypa 2004 m. balandžio 22 d. nebutu iregistruotos Atsakovo vardu. Vertinant LR CK 4.97 str., kuriame nurodoma, kad savininkas turi teise reikalauti gražinti iš neteiseto sažiningo valdytojo - visas pajamas, kurias šis gavo arba turejo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turejo sužinoti apie valdymo neteisetuma arba sužinojo apie civilines bylos del daikto gražinimo iškelima, darytina išvada, jog Atsakovai tik 2009 m. gave ieškoves ieškini iš Jurbarko rajono apylinkes teismo, galejo numanyti, jog Žemes sklypo valdymas yra galimai neteisetas. Tokiu budu, ieškove, budama Žemes sklypo savininke, turetu teise reikalauti, kad A. M. G., kaip Žemes sklypo valdytojas nuo 2008 m. lapkricio 19 d., gražintu gautas pajamas iš Žemes sklypo nuomos, tik nuo 2009 m., kada buvo gautas ieškoves ieškinys. Taciau A. M. G. už 2009 m. pajamu iš Žemes sklypo nuomos negavo, kadangi UAB „A. C.“ atsisake pervesti pinigus už nuoma, kol bus išsprestas kiles gincas del Žemes sklypo Jurbarko rajono apylinkes teisme. Tai, kad nuompinigiai Atsakovui M. G. nebuvo pervesti patvirtina prie ieškoves ieškinio pridetas tarpusavio atsiskaitymo aktas su M. G.. Atsakovai per visa Žemes sklypo nuomos laikotarpi gavo 3843,70 Lt pajamu, todel ieškove nepagristai ieškinio suma ivertino 4595,78 Lt.

A. M. G. su ieškiniu nesutiko ir praše ji atmesti. Atsakovas paaiškino, kad ieškoves ieškiniai yra visiškai nepagristi, nes minetas Žemes sklypas ieškovei niekada ankšciau iki 2010-06-16 nepriklause, todel ji nelaikytina Žemes sklypo savininke LR CK 4.95-4.97 str. prasme. N. Ž. sklypo savininke, ieškove neturejo teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovai gražintu pajamas, kurias jie gavo per Žemes sklypo valdymo laikotarpi nuo 2004-08-25 iki 2009-08-30. Atsakovas taip pat nelaikytinas neteisetu nesažiningu valdytoju. A. M. G. Ž. sklypo savininku tapo 2003-10-13 Taurages apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 94-16149 pagrindu, kuriuo buvo atkurtos nuosavybes teises i S. G. valdyta žeme. A. M. G. 2001-06-13 pateike prašyma atkurti nuosavybes teises i savo senelio S. G. nuosavybes teisemis valdyta žeme. Aukšciau mineta prašyma pareiške pagal tuo metu galiojusios LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo redakcijos 2 str. 1 d. 4 p. nuostatas. T. T. apskrities viršininko administracija priimdama aukšciau nurodyta sprendima grubiai suklydo, kadangi sprendime buvo nurodyta, kad apsvarscius piliecio M. G. (mires) prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo nusprendžia atkurti nuosavybes teises i pilieciui M. G. tenkancia nekilnojamojo turto dali - 4,76 ha žemes. Taigi, nuosavybes teises i S. G. valdyta žeme del grubios Taurages apskrities viršininko administracijos klaidos buvo atkurtos mirusio A. M. G. tevo vardu, kurio vardas taip pat yra Mecislovas. A. M. G. nesuprato, neturi juridinio išsilavinimo, juolab, kai del S. G. valdytos žemes nebuvo kreipesis nei A. M. G. tevas M. G., nei jo sutuoktine ieškove P. G.. Taigi, 2004-04-22 VI Registru centras atsakovo M. G. prašyma patenkino bei nuosavybes teises i 4,76 ha žemes sklypa, esanti Paantvardžio 2-e km., Jurbarko raj., iregistravo atsakovo - M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu. T. Ž. sklypo savininku atsakovas Mecislovas G. Ž. sklypa išnuomojo treciajam asmeniui, o 2008-11-11 ji padovanojo atsakovui M. G.. Šakiu rajono apylinkes teismas 2008-11-20 sprendimu patenkino ieškoves pareiškima ir nustate juridine reikšme turini fakta, kad P. G. per istatymo termina faktiškai prieme valdyti ir tvarkyti savo interesais palikima, kuris atsirado po jos sutuoktinio M. G. mirties 1996-11-12. Taigi neabejotina, kad ieškove Žemes sklypo savininke, ankšciausiai galejo tapti tik 2008 m. gruodžio 20 d., t.y. isiteisejus Šakiu rajono apylinkes teismo sprendimui del juridine reikšme turincio fakto nustatymo. Jurbarko rajono apylinkes teismas nustate, kad P. G. nebuvo sklypo savininke ir sklypas iš Atsakovu negali buti išreikalautas. Tokiu budu ieškoves reikalavimas priteisti neteisetu valdymu gautas pajamas yra nepagristas ir neteisetas. Atsakovui taip pat nesuprantama, kodel ieškove reikalauja priteisti 4595,78 Lt, kai faktiškai atsakovai per visa Žemes sklypo nuomos laikotarpi iš treciojo asmens gavo tik 3843,70 Lt pajamu. Tai patvirtina su ieškoves ieškiniu prideti tarpusavio atsiskaitymo aktai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškove savo ieškini grindžia CK 4.95 str. ir 4.97 str. l d. nurodydama, kad atsakovai M. G. ir M. G. neteisetai valdydami 4,76 ha žemes sklypa neteisetai gavo 4595,78 Lt pajamas - žemes sklypo nuomos mokesti, kuri ieškove butu gavusi, jei atsakovai nebutu neteisetai užvalde 4,76 ha žemes sklypo.

Lietuvos Respublikos CK 4.95 str. numato, kad „savininkas turi teise išreikalauti savo daikta iš svetimo neteiseto valdymo“. To paties kodekso 4.97 str. 1 d. nurodyta, kad „Savininkas, išreikalaudamas daikta pagal šio kodekso 4.95 straipsni, turi teise reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turejo žinoti, kad jo valdymas neteisetas (nesažiningo valdytojo), gražinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turejo gauti per visa valdymo laika“.

Byloje nustatyta, kad Šakiu rajono apylinkes teismas 2008-11-20 sprendimu, nustate juridine reikšme turinti fakta, kad P. G. per istatymo nustatyta termina faktiškai prieme valdyti ir tvarkyti savo interesais palikima, kuris atsirado po jos sutuoktinio M. G. mirties 1996-11-12 (b.l. 35-38). Jurbarko rajono apylinkes teismas 2009-12-10 sprendimu ipareigojo VI Registru centras panaikinti 2004-04-22 iraša, kuriuo nuosavybes teise i 4,76 ha žemes sklypa, esanti Paantvardžio 2-ame kaime, Jurbarko rajone, pripažinta M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojancia nuo sudarymo momento 2008-11-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarti, reg. Nr. 8924, sudaryta tarp dovanotojo M. G. ir apdovanotojo M. G.; ipareigojo VI Registru centras panaikinti 2008-11-19 iraša, kuriuo nuosavybe i 4,76 ha žemes sklypa, esanti Paantvardžio 2-ame kaime, Jurbarko rajone, pripažinta M. G., ipareigojo VI Registru centras iregistruoti 4,76 ha žemes sklypa, esanti Paantvardžio 2-ame kaime, Jurbarko rajone, 1996-11-12 mirusiojo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu. P. G. ieškinio dali del žemes sklypo išreikalavimo ir 3843,70 Lt priteisimo paliko nenagrineta (b.l. 16-19). Sprendime teismas konstatavo, jog ginco žemes sklypas nekilnojamojo turto registre atsakovo M. G. vardu buvo iregistruotas nepagristai, nesant tam teisinio pagrindo, kadangi nuosavybes teises i žemes sklypa Taurages apskrities viršininko administracijos 2003-10-13 sprendimu buvo atkurtos ne atsakovui M. G., o jo mirusiam tevui M. G.. Taip pat toje pacioje byloje buvo pripažinta negaliojancia 2008-11-11 dovanojimo sutartis, kuria atsakovas M. G. ginco žemes sklypa padovanojo sunui M. G.. Šie duomenys patvirtina, jog atsakovai M. G. ir M. G. gincijama žemes sklypa valde neteisetai. Šiu aplinkybiu irodineti pakartotinai nera tikslo, taciau prašant teismo priteisti iš atsakovu per visa neteiseto valdymo laikotarpi gautas nepagristas ju pajamas, butina nustatyti ar atsakovai per visa valdymo laikotarpi žinojo arba turejo žinoti, kad ju valdymas neteisetas. Tokia istatymo nuostata itvirtinta CK 4.97 str. 1 d.

Taurages apskrities viršininko 2003-10-13 sprendimu mirusiam M. G. buvo atkurtos nuosavybes teises i jo tevo S. G. iki 1940 metu nacionalizacijos valdyta 4,76 ha žemes sklypa. Sprendime nurodyta, kad šis sprendimas iteikiamas M. G. paveldetojams (b.l. 119,120). Vadinasi šis sklypas turejo buti užregistruotas mirusiojo M. G. vardu, kadangi atsakovas M. G. neturejo paveldejimo teises liudijimo del ginco žemes sklypo, t.y. teisinio pagrindo iregistruoti gincijama sklypa jo (atsakovo M. G.) vardu, nebuvo. Ir nors Jurbarko rajono apylinkes teismas 2009-12-10 sprendimu konstatavo, kad gincijamas žemes sklypas atsakovo M. G. vardu buvo iregistruotas del VI Registru centras darbuotoju padarytos klaidos, tai neduoda pagrindo laikyti, kad atsakovas M. G. veike sažiningai. Teismas vertina, kad atsakovas M. G., nebudamas nei turto paveldetoju, nei asmeniu, kuriam atkurtos nuosavybes teises, pasinaudojo tokiais paciais kaip tevo asmens duomenimis (vardu bei pavarde), ko pasekoje, žemes sklypas buvo iregistruotas jo vardu. A. M. G. paaiškinimas, kad jis del savo teisinio neišprusimo nesuprato, jog nuosavybes teises i žeme sklypa buvo atkurtos jo mirusiam tevui, o ne jam paciam, yra visiškai nepagristas, kadangi Taurages apskrities viršininko 2003-10-13 sprendime atskurti nuosavybes teises, aiškiai yra nurodyta, jog nuosavybes teises atkuriamos mirusiam M. G. ir kad sprendimas atitenka mirusio M. G. paveldetojams. Tokie teiginiai savaime suprantami kiekvienam sveikam asmeniui, kad ir neturinciam teisinio išsilavinimo. Be to, teismas atkreipia demesi i tai, kad nagrinejant byla Jurbarko rajono apylinkes teisme del jo nuosavybes teisiu i gincijama žemes sklypa panaikinimo, savo atsiliepime M. G. nurode visiškai kitokias gincijamos žemes sklypo iregistravimo jo vardu aplinkybes. Toje byloje M. G. nurode, jog suprato, kad nuosavybes teises i žemes sklypa atkurtos ne jam, o jo mirusiam tevui, o i Registru centra del sklypo teisines registracijos savo vardu kreipesi todel, kad jam nebuvo žinoma apie tevo sudaryta testamenta ieškoves naudai bei jo broliams ir seserims atsisakius savo daliu i jiems priklausancias sklypo dalis (b.l. 121-125). Šios aplinkybes patvirtina atsakovo M. G. nesažininguma, t.y. jis per visa žemes sklypo valdymo laikotarpi žinojo, kad jo valdymas neteisetas, kadangi turejo suprasti, jog nuosavybes teises i gincijama žemes sklypa buvo atkurtos jo mirusiam tevui M. G. ir atsakovas neturejo jokio teisinio pagrindo ši žemes sklypa iregistruoti savo vardu.

Atsakovai nesutikdami su ieškiniu, remesi ir tuo, kad ieškove 2004-08-25-2009-08-30 laikotarpiu nebuvo gincijamos žemes sklypo savininke, todel ji neturi teises reikalauti iš atsakovu gautu pajamu - žemes sklypo nuomos mokescio.

Paveldejimo teisinius santykius reglamentuojantys istatymai nustato specifine ipedinio teisiu i palikima igyvendinimo tvarka. Tam, kad ipedinis igytu palikima, jis turi istatymo nustatyta forma išreikšti valia, kad palikima priima (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tinkama forma pareiškes valia, kad palikima priima, ipedinis igyja jam tenkancia paveldeto turto dali; teise i palikima ji priemusiam ipediniui priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldeto turto mase nustatoma iškirtinai pagal objektyvu kriteriju - priemes palikima ipedinis igyja teises i visa palikimu esanti turta (jam tenkancia dali) (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Nuosavybes teise i paveldeta turta igyjama palikimo priemimu ir priklauso ipediniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar ipedinis yra gaves paveldejimo teises liudijima. Tam, kad teises i paveldeta turta galetu igyvendinti visa apimtimi (iregistruoti teises i privalomai registruotina turta, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), ipedinis gali prašyti notaro išduoti dokumenta, kuris patvirtina jo teisiu i palikima igijima - paveldejimo teises liudijima (CK 5.66 straipsnis). Paveldejimo teises liudijimas savo teisine reikšme yra tik ipedinio turimas teises iforminantis dokumentas, todel jo išdavimas nekeicia nei teisiu i paveldeta turta atsiradimo momento, nei šiu teisiu apimties (Lietuvos A. T. 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Ieškove P. G., mirusio sutuoktinio palikima prieme pasirinkusi viena iš istatyme nustatytu palikimo priemimo budu, t.y. faktiškai pradedama valdyti sutuoktinio palikima, naudotis juo kaip savo asmeniniu turtu. Ši juridine reikšme turinti palikimo priemimo fakta patvirtino Šakiu rajono apylinkes teismas 2008-11-20 sprendimu. Atsižvelgiant i tai, kad nuosavybes teises i palikima igyjamos nuo jo atsiradimo dienos, o ne nuo priemimo dienos, laikytina, jog ieškove nuosavybes teises i palikima igijo 1996 metais, kada mire jos sutuoktinis. Butent nuo 1996 metu P. G. laikytina teiseta mirusio sutuoktinio palikimo valdytoja. Del šiu priežasciu atsakovu paaiškinimai del to, kad ieškove nebuvo gincijamo žemes sklypo savininke 2004-08-25-2009-08-30 laikotarpiu, yra nepagristi.

Teismas pripažista, kad ieškove P. G., kaip savo mirusio sutuoktinio turto paveldetoja, turi teise reikalauti priteisti pajamas, kurias ji pati butu gavusi jau nuo 2003 metu, kada jos mirusiam sutuoktiniui buvo atkurtos nuosavybes teises i gincijama žemes sklypa. Iš byloje esancio tarpusavio atsiskaitymo akto, matyti, kad atsakovui M. G. už žemes sklypo nuoma, buvo sumoketa 3843,70 Lt nuompinigiu (b.l. 15). Kitas byloje esantis tarpusavio atsiskaitymo aktas, patvirtina, kad M. G. nuompinigiai už žemes sklypo nuoma, sumoketi nebuvo (b.l. 14). Ieškove irodymu apie tai, kad 752,08 Lt dydžio nuompinigius gavo ir M. G., nepateike, todel ieškinys yra tenkintinas iš dalies, t.y. 3843,70 Lt sumoje. Teismas taip pat pažymi, kad ieškoves reikalavimas - jai priteisti solidariai iš atsakovu M. G. ir M. G. negautas pajamas, yra neteisingas, kadangi byloje negincijamai nustatyta, kad M. G. valdytoju gincijamos žemes valdytoju tapo tik 2008-11-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties pagrindu, o iki tol šia žeme (nors ir neteisetai) valde M. G., kuris ir gavo nuompinigius už žemes nuoma. Pajamu už žemes nuoma M. G. negavo, todel teismas vertina, kad byloje pareikštas ieškinys atsakovo M. G. atžvilgiu, yra ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškini atsakyti (CPK 45 str.), todel šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Ieškove bylos nagrinejimo metu turejo 1438 Lt bylinejimo išlaidu (138 Lt. sumoketas žyminis mokestis bei 1300 Lt. advokato pagalbai apmoketi b.l. 20,21,126). Ieškoves turetos išlaidos priteistinos iš atsakovo M. G. proporcingai patenkintu reikalavimu daliai (teismas vertina, kad yra patenkinta 42 % ieškoves reikalavimu, nes iš esmes buvo reiškiami du reikalavimai, vienas iš ju del negautu pajamu priteisimo iš M. G. patenkintas 84 %, kitas del negautu pajamu priteisimo iš M. G. atmestas 0 %, vidurkis – 42 %), t.y. P. G. priteistina – 603,96 Lt. (1438 x 42 % = 603,96 Lt.) turetu bylinejimosi išlaidu.

Byloje atsakovas M. G. turejo 2000 Lt bylinejimosi išlaidu advokato pagalbai apmoketi (b.l. 55). P. C. proceso kodekso 98 straipsnio 2 dali išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padejejo pagalba, priteistinos atsižvelgiant i konkrecios bylos sudetinguma ir advokato ar advokato padejejo darbo ir laiko sanaudas, bet ne didesnes kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. isakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant i Rekomendaciju 2 punkte nurodytus priteistino užmokescio už advokato teisine pagalba kriterijus, t.y., kad išnagrineta byla yra nedideles apimties ir nera sudetinga, joje nekeliami nauji teisiniai klausimai, advokato darbo ir laiko sanaudos nedideles, byloje vykusiuose teismo posedžiuose atsakovo M. G. advokatas nedalyvavo, del to atsakovo pernelyg didelis ir nepagristas išlaidavimas netoleruotinas, todel vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, prašomos priteisti iš ieškoves išlaidos advokato pagalbai apmoketi – 2000,00 Lt sumažintinos iki 500 Lt.

Iš ieškoves P. G. valstybei priteistina 63,83 Lt. bylinejimosi (pašto) išlaidu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovo M. G. valstybei priteistina 46,22 Lt. bylinejimosi (pašto) išlaidu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos (duomenys neskelbtini) str., 268 str. teismas

nusprendžia:

Ieškini tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. G., a/k (duomenys neskelbtini) ieškoves P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3843,70 Lt negautu pajamu ir 603,96 Lt. bylinejimosi išlaidu.

Kitoje dalyje ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškoves P. G. atsakovui M. G. 500 Lt. ir valstybei 63,83 Lt. bylinejimosi išlaidu.

Priteisti iš atsakovo M. G. valstybei 46,22 Lt. bylinejimosi išlaidu.

Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos gali buti apskustas Kauno apygardos teismui per Prienu rajono apylinkes teisma.

Teisejas A. G.