Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja E. Dambrauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05480-2011-3

NUTARTIS

2012 m. kovo 13 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Regina Agota Gutauskienė

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo antstolės V. Š. ir suinteresuoto asmens Z. M. atskiruosius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų suinteresuotiems asmenims Z. M., antstolei V. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (LR CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (LR CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Byloje keliamas antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarka reglamentuojama LR CPK 651 straipsnyje. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar neegzistuoja LR CPK 651 str. 2 d. nurodytų kliūčių dokumentui priimti vykdyti. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.

LR CPK 586 str. 1 d. nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. LR CPK 651 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal šią įstatymo normą antstolis, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turėjo išspręsti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-27 išduoto vykdomojo rašto priėmimo vykdyti klausimą. LR CPK 651 str. 2 d. išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant, antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti. Šiaulių apygardos teismas 2011-07-25 nutartimi konstatavo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-106-79/2011, kuriuo įpareigojo atsakovą S. K. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus, kertančius ieškovo Z. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ribas paliktas nepakeistas ir yra įsiteisėjęs. Atsakovas S. K. nurodytu terminu tvoros ir jos pamatų neišmontavo ir tai leido ieškovui Z. M. juos išmontuoti savo nuožiūra. Vykdomojo rašto išdavimo teisę kreiptis turėjo tik išieškotojas Z. M., todėl būtent jis antstoliui ir pateikė jam išduotą vykdomąjį raštą, nes nebuvo duomenų apie tai, kad S. K. sprendimą įvykdė geruoju tai yra nugriovė tvorą ir jos pamatus, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo antstolės V. Š. 2011-08-08 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pripažinti neteisėtu, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo kliūčių vykdomajam dokumentui priimti (LR CPK 651 str. 2 d.).

Teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad LR CPK 646 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga teismui: išduodant vykdomąjį raštą, prie jo pridedamos turto arešto dokumentų ir kitų byloje esančių dokumentų, reikalingų sprendimui įvykdyti, kopijos. Teismas, išduodamas vykdomąjį dokumentą, jokių priedų kopijų neišdavė, reiškė jokių priedų ir neturėjo būti išduodama. Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad antstolė V. Š., priimdama vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-106-79/2011, nepažeidė ir LR CPK 651 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir teisėtai pradėjo vykdymą vykdomojoje byloje.

Vykdomasis dokumentas buvo priimtas kaip įpareigojimo vykdymas – vykdomojo dokumento rezoliucinėje dalyje nustatyta pareiga įpareigoti S. K. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų išmontuoti tvorą ir jos pamatus (vykdomoji byla 3 – 4 b. l.). 2011-08-08 buvo surašytas ir išsiųstas raštas įpareigojimas įvykdyti sprendimą (vykdomoji byla 13 – 14 b. l.). Šis įpareigojimas S. K. įteiktas 2011-08-10 (vykdomoji byla 16 b. l.) S. K. geruoju įpareigojimo neįvykdė. Vadovaujantis LR CPK 771 str. 1 d., jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Toks aktas 2011-08-22 buvo surašytas ir pateiktas apylinkės teismui dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių nutarties priėmimo (vykdomoji byla 17 b. l.). Visi šie veiksmai buvo atlikti, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-09-02 priėmė nutartį, kuria leido taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes ir ši nutartis yra įsiteisėjusi.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, t. y. jis yra privalomas neapibrėžtam asmenų ratui. Tai reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja įstatymo galią ir niekas negali atsisakyti jo vykdyti ar kitokiu būdu nepaisyti. Teisinėje doktrinoje laikomasi nuomonės, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. pripažįstama, jog šalių ginčas galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2011-10-25 nutartį ir tenkindamas S. K. skundą dėl antstolės V. Š. 2011-08-08 patvarkymo, priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir antstolės įpareigojimą įvykdyti sprendimą, neišsiaiškino bylai reikšmingų visų aplinkybių, neatkreipė dėmesio į tai, kad antstolio priimtas patvarkymas dėl įpareigojimo priverstinai įvykdyti sprendimą yra jau išspręstas teismo 2011-09-02 nutartimi, kuri įsiteisėjusi ir nepanaikinta, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri turi būti naikinama ir klausimas spręstinas iš esmės – antstolės V. Š. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/01526 ir 2011-08-08 įpareigojimas įvykdyti sprendimą pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pripažinti antstolės V. Š. 2011-08-08 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/01526 ir 2011-08-08 įpareigojimą įvykdyti sprendimą, teisėtais.