Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. R. ir V. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams V. R., A. A., M. N., V. R., O. J. ir E. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Sudarant 2007 m. Sutartį atsakovas V. R. atsakovams ginčo buto neparodė, tik pateikė buto kadastrinių matavimų bylą, taip pat sakė, kad bute gyvena asmenys, kurie yra įsigiję butą pagal senąjį civilinį kodeksą, tačiau sutarties neįregistravę VĮ Registrų centre, todėl sutartis yra negaliojanti. Atsakovai V. R., A. A. ir M. N. dirbo UAB „Butvalada“, kurios direktoriumi ir dalies akcijų savininku buvo atsakovas V. R., todėl atsakovai A. A. ir M. N. buvo atsakovui V. R. pavaldūs. Atsakovai E. J. ir O. J. ginčo bute negyveno, buto išlaikymo mokesčių nemokėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės V. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo V. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Taip pat nenustatyti absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama savo motinos kaip įstatyminės atstovės, 1998-05-25 sutartimi iš atsakovės V. R. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis buto adresas yra (duomenys neskelbtini)). Ieškovė sutarties per 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą neįregistravo atitinkamoje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas 2008-11-10 nutartimi atnaujino ieškovei terminą įregistruoti 1998 m. Sutartį. Nuo 2009-01-28 Nekilnojamojo turto registre ginčo butas Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008-11-10 nutarties ir 1998 m. Sutarties pagrindu yra įregistruotas ieškovės nuosavybės teise.

2004-12-10 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė V. R. ginčo butą pardavė atsakovui A. A.. 2005-02-10 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas A. A. butą pardavė atsakovui M. N.. 2006-10-19 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas N. N. butą pardavė atsakovui V. R.. 2007-05-09 butų mainų sutartimi atsakovas V. R. butą išmainė į atsakovams O. J. ir E. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 str. 1 d.). Sudarydamos tokį sandorį šalys, paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu. Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t.y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2004 m. Sutartis, 2005 m. Sutartis, 2006 m. sutartis ir 2007 m. Sutartis yra tariami sandoriai, sudaryti neketinant sukurti šiuose sandoriuose numatytų teisinių pasekmių, t.y. atsakovams neketinant nuosavybės teise įgyti ginčo buto.

Nors butas ginčo Sutarčių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas atsakovų A. A., M. N., V. R., E. J. ir O. J. nuosavybės teise (1 t., 123-124 b.l.), o atsakovas M. N. butą laikotarpiu nuo 2005-11-12 iki 2006-02-11 buvo apdraudęs gyventojų turto draudimu (1 t., 181 b.l.) (pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog pagal šią draudimo sutartį buvo sumokėta 60 Lt draudimo įmoka, taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu naudos gavėja nurodyta J. K.), byloje daugiau nėra jokių įrodymų, kad šie atsakovai įgyvendino buto savininko teises ir pareigas: byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų realiai bandę patekti į butą ir į jį patekę, bandę išsiaiškinti, kas bute gyvena, būtų kreipęsi į ieškovę ar jos motiną su reikalavimu išsikelti iš buto ar mokėti buto nuomos mokestį, būtų gyvenę bute patys ar leidę jame gyventi tretiesiems asmenis, būtų pranešę butą administruojančiai įmonei apie buto savininkų pasikeitimą, mokėję buto išlaikymo mokesčius.

Ta aplinkybė, kad atsakovas A. A., prieš sudarant 2004 m. Sutartį, sumokėjo skolas už ginčo butui suteiktas komunalines paslaugas, nėra pakankama teigti, kad 2004 m. Sutartis nėra tariamas sandoris. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, butas buvo areštuotas vykdant skolų už suteiktas komunalines paslaugas išieškojimą, todėl šių skolų padengimas vertintinas kaip kliūčių (buto arešto) sudaryti 2004 m. Sutartį pašalinimas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bute nuo 1998 m. Sutarties sudarymo gyveno ieškovė ir jos motina, ieškovė, nors ir nepilnai, moka buto išlaikymo mokesčius. Kad atsakovė V. R. po 1998 m. Sutarties sudarymo negyveno ginčo bute, o jame gyveno ieškovė su motina, nurodė atsakovė V. R. apeliaciniame skunde. Kad 2007 m. Sutarties sudarymo metu bute gyveno ieškovė ir tai buvo žinoma tiek atsakovui V. R., tiek atsakovams E. J. ir O. J., nurodė atsakovai E. J. ir O. J. atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsakovai E. J. ir O. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jie ginčo bute negyveno ir buto išlaikymo mokesčių nemokėjo. Kad ieškovė 1998 – 2014 m. mokėjo buto išlaikymo mokesčius ir, administruojant šiuos mokesčius, ieškovė buvo nurodoma kaip buto savininkė, patvirtina 1 t., 86 b.l., 2 t., 70-76 b.l. esantys įrodymai. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-27 išdavė teismo įsakymą dėl skolos už butui suteiktas komunalines paslaugas, namo priežiūrą ir remonto darbus laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio iki 2011 m. spalio mėn. išieškojimo iš ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“ naudai (1 t., 85 b.l.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-20 sprendimu už akių iš ieškovės, kaip iš buto savininkės, priteisė UAB „Naujininkų ūkis“ naudai skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2014-04-30 (2 t., 99-100 b.l.). Šių teismų sprendimų pagrindu antstolis vykdo išieškojimą iš ieškovės (3 t., 126 b.l.).

Atsakovo V. R. apeliaciniame skunde nurodyta CK 1.75 str. 2 d. taikytina sąžiningų trečiųjų asmenų atžvilgiu. Iš atsakovės V. R. apeliacinio skundo, atsakovų E. J. ir O. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovai V. R., V. R., E. J., O. J. žinojo, kad ginčo butą yra įsigijusi ieškovė, kuri nėra įregistravusi sutarties nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Atsakovų E. J. ir O. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovai A. A. ir M. N. dirbo kartu su atsakovu V. R., taigi, šiems atsakovams taip pat galėjo būti žinomos aplinkybės apie ieškovės daiktines teises į butą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai A. A. ir M. N., prieš sudarydami 2004 m. ir 2005 m. Sutartis, būtų apžiūrėję ginčo butą, į jį patekę, įsitikinę, kad bute niekas negyvena. Todėl yra pagrindas teigi, kad atsakovai, sudarydami ginčo Sutartis, žinojo, jog daiktinės teisės į ginčo butą priklauso ieškovei.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nėra praleidusi CK 1.125 str. 1 d. nustatyto 10 metų termino ginčyti Sutartis. Pirmoji ginčo Sutartis sudaryta 2004 12-10. Ieškinys dėl šio, taip pat dėl 2005 m., 2006 m. ir 2007 m. Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pateiktas 2014-05-09 (1 t., 128-131 b.l.), pradinis ieškinys dėl 2007 m. Sutarties negaliojimo pateiktas 2012-08-02 (1 t., 2-3 b.l.), taigi, nepraleidus CK 1.125 str. 1 d. nustatyto 10 metų ieškinio senaties termino. Be to, ieškinio senaties terminas prasideda nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti dėl savo teisės pažeidimo (CK 1.127 str. 1 d.). Kadangi nei vienas iš ginčo Sutartimis butą įsigijusių atsakovų ieškovės nuosavybės teisės į butą neginčijo, ieškovė visą laiką netrukdomai butą valdė ir juo naudojosi, laikytina, kad apie tai, jog butas yra perleistas atsakovų nuosavybėn, ieškovė sužinojo 2008 m. pabaigoje, kai, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-11-10 nutartimi atnaujinus ieškovei terminą įregistruoti 1998 m. Sutartį Nekilnojamojo turto registre, ieškovė kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą ir sužinojo apie ginčo Sutarčių sudarymą. Nepagrįstas atsakovo V. R. apeliacinio skundo teiginys, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1998 m. Sutarties sudarymo. Ieškovės teisės šiuo atveju yra pažeistos ne dėl to, jog 1998 m. Sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kaip jau nurodyta, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-11-10 nutartimi atnaujino ieškovei terminą šiai Sutarčiai įregistruoti, ir Sutartis 2009-01-28 yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (1 t., 123-124 b.l.). Ieškovės teisės šiuo atveju yra pažeistos 2004 m., 2005 m., 2006 m. ir 2007 m. Sutartimis, kuriomis ginčo buto nuosavybės teisė buvo perleista atsakovams.

Pripažinus 2004 m., 2005 m., 2006 m. ir 2007 m. Sutartis negaliojančiomis CK 1.86 str. 1 d. pagrindu, taikoma restitucija, t.y. Sutarčių šalys privalo grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal Sutartis, o kai nėra galima grąžinto to, ką yra gavusios natūra, - atlyginti to vertę pinigais (CK 1.80 str. 2 d., 1.86 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją tarp 2004 m. Sutarties šalių, priteisė iš atsakovės V. R. atsakovui A. A. 8 688,60 Eur (30 000 Lt), t.y. 2004 m. Sutartyje nurodytą buto pardavimo kainą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buto pirkimo kaina atsakovei V. R. buvo sumokėta, nes taip nurodyta Sutartyje, nors butas atsakovui A. A. realiai nebuvo perduotas. Atsakovė V. R. apeliaciniame skunde teigė, kad pinigų A. A. už butą pagal 2004 m. Sutartį jai neperdavė, pinigus už butą atsakovė V. R. gavo 1998 m.

2004 m. Sutarties 2.1. p. nurodyta, kad butas parduotas už 30 000 Lt, kuriuos pirkėjas (atsakovas A. A.) sumokėjo pardavėjai (atsakovei V. R.) prieš pasirašant šią Sutartį Vilniaus 21-ame notarų biure. Taigi, 30 000 Lt nebuvo mokami notaro akivaizdoje 2004 m. Sutarties pasirašymo metu. Pripažinus 2004 m. Sutartį tariamu sandoriu, pagal kurį nebuvo siekiama įsigyti nuosavybės teise ginčo buto, nesant kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas A. A. sumokėjo atsakovei V. R. 30 000 Lt pagal tariamą 2004 m. Sutartį (pakvitavimo, pinigų pervedimą į sąskaitą patvirtinančio dokumento, kt.), tik 2004 m. Sutarties 2.1.p. esantis tekstas nėra pakankamas pinigų sumokėjimą patvirtinantis įrodymas. Todėl restitucija pagal 2004 m. Sutartį netaikytina.

Atsakovas A. A. ir atsakovas M. N. nepateikė apeliacinių skundų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-13 sprendimo, neginčijo jų atžvilgiu pritaikytos restitucijos, pripažinus negaliojančiomis 2005 m. ir 2006 m. Sutartis, todėl dėl restitucijos taikymo pagal šias Sutartis nepasisakoma (CPK 320 str. 1 d.).

Atsakovo V. R. apeliacinio skundo argumentai dėl iš jo atsakovams E. J. ir O. J. priteistos 28 962 Eur (100 000 Lt) sumos nepagrįstumo nėra įrodyti. 2007 m. Sutartyje atsakovams E. J. ir O. J. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas 180 000 Lt, o ginčo butas – 80 000 Lt. Atsakovas V. R. nepateikė jokių įrodymų, kad 2007 m. Sutartyje buvo nurodytos tikrųjų verčių neatitinkančios butų vertės, taip pat nepateikė įrodymų apie butų verčių esminį pasikeitimą ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu.

Nepagrįstas atsakovo V. R. apeliacinio skundo teiginys, kad yra prieštaravimas tarp Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimo, kuriuo, nutraukus atsakovų E. J. ir O. J. santuoką, atsakovei E. J. buvo pripažinta nuosavybės teisė į ginčo butą ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimas buvo priimtas iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, 2014-10-15 sprendimo priėmimo metu ginčo butas Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas atsakovų E. J. ir O. J. nuosavybės teise.

Nesutiktina su atsakovo V. R. apeliacinio skundo argumentu, kad nebuvo pagrindo dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės priteisti atsakovui O. J., kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimu ginčo butas buvo pripažintas tik atsakovės E. J. nuosavybe. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimu tarp atsakovų E. J. ir O. J. buvo dalinamas ginčo butas, o ne butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pripažinus negaliojančia 2007 m. Sutartį, nesant galimybės grąžinti atsakovų E. J. ir O. J. nuosavybėn buto, esančio (duomenys neskelbtini), taikyta restitucija pinigais abiem atsakovams, nes iš 2007 m. Sutarties matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo atsakovų E. J. ir O. J. bendroji jungtinė nuosavybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo V. R. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo V. R. apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovės V. R. apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti - panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija ir iš atsakovės V. R. atsakovo A. A. naudai priteista 8 688,60 Eur suma (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovės V. R. priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos, nes pagrindinis ieškinio reikalavimas – pripažinti negaliojančia 2004 m. Sutartį, liko patenkintas.

Valstybė už ieškovei suteiktą advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą) turėjo 347,40 Eur išlaidas. Valstybė už atsakovei V. R. suteiktą advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (apeliacinio skundo surašymą) turėjo 115,80 Eur išlaidas. Atsakovo V. R. apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo V. R. valstybės naudai priteistina ½ dalis išlaidų už ieškovei suteiktą advokato pagalbą, t.y. 173,70 Eur (CPK 96 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Tiek ieškovei, tiek atsakovei V. R. valstybė apmoka 100 procentų advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme. Todėl ieškovė ir atsakovė V. R. yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., 83 str. 1 d. 14 p.). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės ir atsakovės V. R., iš dalies patenkinus atsakovės V. R. apeliacinį skundą, valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės V. R. atsakovui A. A. priteista 8 688,60 Eur. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. R. valstybės naudai 173,70 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.