Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-898/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
1A-503-898/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67902-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Nuteistasis
V. Š.
Advokatai
Vitalijus Vitkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-898/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67902-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Simonai Peršinai,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,nuteistajam V. Š. (V. Š.), jo gynėjui advokatui Vitalijui Vitkovskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta trečdaliu, V. Š. skirta 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

V. Š., vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš jo konfiskuota automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė (4 400 Eur) valstybės naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. V. Š. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 29 d., 00.15 val., Vilniuje, S. Batoro g., sankryžoje su Žaliakalnio g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,85 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš jo konfiskuota transporto priemonės vertė; vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis skirti už nusikaltimą minimalią (50 MGL) baudą, kurios dydį vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinti trečdaliu; sumažinti teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą iki vienerių metų.

2.1. Dėl paskirtos baudos dydžio skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį – jis jokio turto neturi, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, skirtina bauda galėtų būti mažesnė nei numatytas bausmės vidurkis.

2.2. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skunde pažymima, jog įvertinus padarytą veiką (nesunkus nusikaltimas), tai, kad V. Š. dirba, vadovauja įmonei, darbo pobūdis reikalauja daug keliauti, proporcingumo principo reikalavimus atitiktų minimalus vienerių metų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

2.3. Skunde pažymi, kad turto konfiskavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, dažniausiai gali būti pritaikytas savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymo atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų transporto priemonės neturėtų būti konfiskuojamos. Anot apelianto, šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant neblaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymas nėra įmanomas be transporto priemonės, šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis.

Šalies argumentai

2.4. Skunde taip pat pažymima, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pagal ANK 422 straipsnį privalomai transporto priemonė konfiskuojama tik tuomet, kai nusižengimas padarytas pakartotinai. Tokia pat nuostata buvo įtvirtinta ir anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Nors administracinių nusižengimų ir nusikaltimų pavojingumas nėra vienodas, tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktikos, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių.

2.5. Apelianto nuomone, teismas, įvertinęs jo gaunamas pajamas, ir taip skyrė pakankamai griežtą bausmę – baudą, taip pat uždraudė naudotis specialia teise. Transporto priemonės vertės konfiskavimas, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, į tai, kad V. Š. išlaiko du vaikus, yra ne tik neproporcingas, bet ir neteisingas. Dėl taikytų baudžiamojo poveikio priemonių galimai sumažės V. Š. pajamos, jis negalės dirbti įprasto darbo. Tokia pernelyg didelė našta pažeis ne tik jo, bet ir nepilnamečių vaikų interesus, kadangi asmuo negalės skirti pakankamo išlaikymo vaikams.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis kelia klausimą dėl paskirtos bausmės dydžio, dėl jam pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo bei dėl taikyto turto konfiskavimo. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.

Dėl paskirtos baudos dydžio.

5. V. Š. už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą buvo paskirta 75 MGL dydžio bauda. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog už BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką yra numatytos kelios bausmės rūšys (bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų), taigi nuteistajam šiuo atveju parinkta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.). Kaip matyti, paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui. Pažymėtina, jog vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. Š. paskirta bauda buvo sumažinta iki 50 MGL dydžio, faktiškai – iki minimalaus įstatyme numatyto dydžio, BK numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis – 1 025 MGL, taigi V. Š. nustatytas baudos dydis yra dvidešimt kartų mažesnis už baudos vidurkį.

6. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. Š. skirtinos bausmės rūšį bei nustatydamas baudos dydį įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį (jog padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei), buvo įvertinta V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, V. Š. asmenybė (jog jis dirbantis, teistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skiriant bausmę (parenkant jos rūšį ir nustatant dydį), laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, buvo įvertintos visos aplinkybės, reikšmingos šio klausimo išsprendimui. Įvertinęs skiriamos baudos dydį, teismas pagrįstai nustatė ilgesnį terminą, per kurį nuteistasis turėtų sumokėti paskirtą baudą, t. y. šešis mėnesius. Nors skunde V. Š. pabrėžia sunkią savo finansinę padėtį, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius, nebuvo pateikta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, tad mažinti dar labiau paskirtą baudą nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

7. Apeliacinius skundu prašoma sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, terminą iki minimalaus įstatyme numatyto laiko – vienerių metų (nagrinėjamu atveju teismas nustatė dvejų metų specialiosios teisės atėmimo terminą). Skunde nurodomos šį prašymą pagrindžiančios aplinkybės - nusikaltimo sunkumas (jog buvo padarytas nesunkus nusikaltimas), taip pat V. Š. darbo pobūdis – jog jis dirba, vadovauja įmonei, dėl darbo turi daug keliauti.

8. Nustatydamas kiek didesnį nei vidutinį specialiosios teisės atėmimo terminą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. Š. padarė itin pavojingą ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Vertinant V. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju V. Š. prašo už nusikalstamos veikos padarymą jam skirti 1 (vienerių) metų specialiosios teisės atėmimą, t. y. sankciją, kuri yra minimali už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą. Asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme. Įvertinus aplinkybę, jog šiuo atveju vis dėlto buvo padarytas nusikaltimas, pagrindo trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki prašomo vienerių metų laikotarpio, savo pobūdžiu atitinkančio poveikio priemones numatytas ANK, teisėjų kolegijos vertinimu nėra.

9. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su V. Š. darbo pobūdžiu bei teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu darbo funkcijoms atlikti, teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Skunde nurodomos aplinkybės dėl V. Š. darbo pobūdžio egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, taigi apie neigiamą įtaką sau V. Š. turėjo pagalvoti prieš sėsdamas už vairo apgirtęs. Be to, tiek V. Š. gyvenamoji, tiek darbo vieta yra Vilniuje, taigi susisiekimas bet kokiu atveju yra galimas viešuoju transportu. Pažymėtina, jog V. Š. yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vien 2017 metais – tris kartus; dar keturis kartus jam surašyti protokolai su administraciniais nurodymais dėl greičio viršijimo, baudos nesumokėtos, tačiau nutarimai dėl V. Š. nubaudimo nepriimti (45-48 b. l.). Taigi paskirtas dvejų metų baudžiamojo poveikio priemonės terminas, įvertinus ne tik padarytos veikos pavojingumą, bet ir V. Š. asmenybę bei anksčiau jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįstas, proporcingas, pagrindo jį mažinti šiuo atveju nėra.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

10. Skunde keliamas klausimas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo šioje byloje, visų pirma pažymint, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymas nėra įmanomas be transporto priemonės, šiuo atveju transporto priemonė anot apelianto yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus BK 281 straipsnio 7 dalies redakcijai, kasacinis teismas ne kartą aiškino transporto priemonės sąvoką šios normos kontekste. Kasacinėse nutartyse yra išaiškinta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-34-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-51-699/2018). Taigi automobilis BMW X5, kurį vairavo nuteistasis V. Š., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką.

11. Byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog minėtas automobilis priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (10 b. l.). BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kurie leistų konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, nėra. Taigi pagrindinis klausimas yra tai, ar šiuo atveju teismas pagrįstai taikė BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškojo iš V. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Skunde apeliantas pažymi, kad transporto priemonės vertės konfiskavimas, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, į tai, kad V. Š. išlaiko du vaikus, yra ne tik neproporcingas, bet ir neteisingas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas V. Š. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas įvertino tik BK 72 straipsnio nuostatas dėl konfiskuotino turto sąvokos bei šio straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę išieškoti iš asmens konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018).

12. Spręsdama dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo teisėjų kolegija visų pirma vertina padarytos veikos aplinkybes. Bendrajam pagalbos centrui apie galimai neblaivų vairuotoją šiuo atveju pranešė privatus fizinis asmuo (5 b. l.), kas patvirtina, jog V. Š. vairavimas aplinkiniams atrodė pavojingas. Kaip matyti iš liudytojo M. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnams pastebėjus automobilį BMW X5 ir važiuojant jam iš paskos, automobilis vinguriavo po kelią (14-15 b. l.). Automobilį, būdamas neblaivus, V. Š. vairavo mieste, S. Batoro gatvėje, kurioje eismas pakankamai intensyvus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. Š. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.

13. Sprendžiant, ar veikos padarymo priemonės vertės išieškojimas yra proporcinga priemonė, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į automobilio vertę, kuri nagrinėjamu atveju nėra itin didelė (4 400 Eur). Nors V. Š. galimai gaunamas atlyginimas nėra labai didelis (pirmosios instancijos teisme jis nurodė gaunantis 600 Eur per mėnesį), vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip priežastis netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

14. Apelianto įsitikinimu tokio pobūdžio bylose transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama tik tuomet, kai panašaus pobūdžio veika padaroma pakartotinai. Tokia apelianto pozicija prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai, todėl yra atmestina. Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus buvo numatyta tik nuo 2017 m. sausio 1 d., įtvirtinus šią nusikalstamą veiką baudžiamajame kodekse, buvo pradėta formuoti ir BK 72 straipsnio nuostatų taikymo praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Aplinkybė, jog asmuo BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaro pirmą kartą, teismų nėra pripažįstama kaip aktuali sprendžiant BK 72 straipsnio nuostatų taikymo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-699/2018. 2K-80-511/2018). Taigi aplinkybė, jog V. Š. neblaivus vairavo pirmą kartą, nėra pagrindas jo atžvilgiu netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų.

15. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK nėra numatytas draudimas ar ribojimas turto konfiskavimą taikyti tais atvejais, kai nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką kaip bausmė skiriama bauda. Tai, kad tiek bauda, tiek ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju reiškia turtinio pobūdžio sankcijos pritaikymą, nepažeidžia principo, kad už vienos nusikalstamos veikos padarymą galima bausti tik vieną kartą. Pagal BK 72 straipsnį tiek pinigai, tiek materialią vertę turintys daiktai, esant šiame straipsnyje numatytam pagrindui, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kokia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuosprendžiu paskiriama nuteistajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-186/2010). Tokios pačios pozicijos laikomasi skiriant baudą ir turto konfiskavimą už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Šiuo atveju paskirta bauda yra itin švelni, todėl negali lemti teismų išvados, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.

16. Įvertinant apelianto argumentus apie jo turtinę padėtį pastebėtina, kad, vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, V. Š., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis