Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei Daivai Šavenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos VMI skundą dėl Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės Rasos Onos Inokaitienės veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. K., M. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė

Teismo posėdžio metu VMI atstovė skundą palaikė ir prašė ji tenkinti.

Procesiniai dokumentai tretiesiems asmenims R. K. ir M. T. įteikti tinkamai 2015-11-27 CPK 130 str. numatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje terminą ir per protingą terminą jam pasibaigus tretieji asmenys nepateikė atsiliepimo į skundą, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro tarnybos pažymos matyti, kad G. T. turėjo keturis vaikus: G. T., R. K., M. T. ir R. T., (duomenys neskelbtini) mirė. Centrinės hipotekos įstaigoje testamentų registre 2008-09-09 ir 2014-08-29 įregistruoti palikimo priėmimo faktai, pagal kuriuos 2009-07-21 G. T. turtą priėmė jo duktė R. K., apie 2008-09-09 priėmusį palikimą asmenį žymos nėra. Kauno apylinkės teismas 2009-06-04 sprendimu už akių ieškovui UAB „Kauno vandenys“ iš atsakovės Kauno apskrities VMI priteisė 276,19 Lt (79,99 Eur) skolą už vandenį ir nukanalizavimą, 64,00 Lt (18,54 Eur) žyminį mokestį bei 5 Lt (1,45 Eur) pašto išlaidas valstybei. 2014-03-21 raštu G. T. pranešė VMI apie tai, kad ji yra atsisakiusi G. T. palikimo. 2015-08-18 antstolė Sonata Vaicekauskienė vykdydama Kauno apylinkės teismo 2010-01-22 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 98,53 Eur išieškojimo iš skolininkės Kauno apskrities VMI išieškotojai UAB „Kauno vandenys“, priėmė patvarkymą areštuoti Kauno apskrities VMI lėšas – 234,53 Eur (skola ir vykdymo išlaidos), įpareigojant „Swedbank“, AB nurodytą suma pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Notarė Rasa Ona Inokaitienė 2015-10-05 raštu Nr. 17-139/2008/2015, atsakydama į VMI raštą Nr. (28.8-08-04)-RNA-29411, nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas VMI negali būti išduotas, nes yra palikimą priėmusi mirusiojo pirmos eilės įstatyminė įpėdinė – duktė R. K. Atsiliepime į skundą papildomai paaiškino, kad išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai į ½ palikėjui G. T. priklausiusio turto susidarytų teisės aktuose, kuriais turi vadovautis notaras, nenumatyta ir neleistina situacija, kai valstybė paveldėtų kartu su pirmosios eilės įpėdiniais.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, nesutinka su skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja 2008-09-09 yra priėmusi G. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, todėl notarė įpareigotina jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ G. T. turtą. Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjo turtą 2009-07-21 priėmė įstatyminė įpėdinė - jo duktė R. K., jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ palikėjui G. T. priklausiusio turto dalį, todėl šis faktas paneigia CK 5.2 str. 3 d. ir 5.62 str. 1 d. įtvirtintus paveldėjimo atvejus, kuomet mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Be to, Centrinės hipotekos įstaigoje testamentų registre 2008-09-09 atliktas įrašas, teismo vertinimu, nepatvirtina fakto, kad valstybė yra priėmusi palikimą, kadangi, kaip minėta anksčiau, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas, kuris atliekamas išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, dėl kurio į notarę ir kreipėsi pareiškėja. Pažymėtina ir tai, kad nors G. T. yra atsisakiusi priimti G. T. palikimą, o apie M. T. valią priimti palikimą ar jo atsisakyti, duomenų byloje nėra, likusią ½ palikimo dalį turi teisę įgyti kitas įstatyminis įpėdinis, kuris priėmė palikimo dalį, t. y. R. K. (CK 5.61 str. 1 d.), o atvejis kuomet valstybė paveldi kartu su pirmosios eilės įstatyminiu įpėdiniu, CK nėra numatytas. Taip pat pareiškėjai išaiškintina, kad ji reikalavimą dėl nepagrįstai atlygintos palikėjo skolos UAB „Kauno vandenys“, turi teisę pareikšti mirusiojo G. T. teisių ir pareigų perėmėjams (CK 5.52 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog notarė Rasa Ona Inokaitienė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai, nepažeidė notaro veiksmus reglamentuojančių teisės normų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 513 str., teismas

nutaria

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.