Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Dyburienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, Probacijos tarnybai nurodytu adresu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, Probacijos tarnybai nurodytu adresu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuspręsta griežtesnę bausmę, paskirtą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu subendrinti su švelnesne bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir A. Ž. paskirti galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. Ž. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, Probacijos tarnybai nurodytu adresu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Civilinės ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai, ir priteisti jos naudai 2 684,90 Eur turtinės žalos atlyginimo iš A. Ž..

Civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai 2 561,66 Eur turtinės žalos ir 724 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iš A. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo pakeisti 2025 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo ir paskirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį, arba paskirti bausmę nesusijusią su laisvės apribojimu, tokią kaip viešieji darbai, kartu paskiriant įpareigojimą (baudžiamojo poveikio priemonę) – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį per įstatyme numatytą terminą.

4.1. nurodo, kad jam neteisingai paskirta bausmė, nesutinka su teismo paskirtos galutinės bausmės dalimi, kuria skirta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose Probacijos tarnybai nurodytu adresu. Su kitais teismo paskirtais įpareigojimais – tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, sutinka ir šioje dalyje nuosprendžio neskundžia.

4.2. teigia, kad paskirta bausmė neatitinka BK 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo pagrindų, protingumo kriterijaus, prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui, nėra tinkama teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir varžo nuteistojo teises labiau, negu to reikia bausmės tikslams pasiekti. Teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl laikytina, jog teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

4.6. skundo autorius teigia, jog palikus jam paskirtą bausmę – laisvės apribojimą, vietoj teismo paskirtos intensyvios priežiūros, jam galėtų būti paskirtas papildomas įpareigojimas, prie jau paskirtų, t. y. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, jog bendra priteista suma civiliniams ieškovams sudaro pakankamai ženklią sumą - 5 970,56 Eur, tad remiantis proporcingumo, teisingumo principais būtų tikslinga teismui įpareigoti jį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį per 2 metus. Laikytina, jog paskirtas įpareigojimas - atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, vietoj intensyvios priežiūros būtų efektyvesnis ir atitiktų bausmės paskirčiai bei teisingumo principui, būtu tinkama teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, labiau atlieptų civilinių ieškovų interesus.

4.7. Skundo autorius pažymi, kad teismas nepagrįstai neskyrė švelnesnės bausmės – viešųjų darbų, kurie numatomi tiek BK 300 straipsnio 1 dalies, tiek BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijose. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra teismas neįsigilino į nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, kurias įvertinus objektyviai buvo galima parinkti ir kitą bausmės rūšį – viešuosius darbus bei BK numatytą įpareigojimą (baudžiamojo poveikio priemonę) – turtinės žalos atlyginimą.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog kaltinamasis kaltu neprisipažino. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismas A. Ž. padarytą veiką įvertino kaip tęstinę, teismo paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpesnis (11 mėnesių), nei siūlė valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė (1 metai 3 mėnesiai), vertintina, jog teismas 2025 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismas nuosprendžiu skirdamas A. Ž. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai, yra teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas paskirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus arba skirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, skiriant papildomą įpareigojimą – atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės.

7. Sprendžiant apeliaciniu skundu keliamą klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, kurie įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

9. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. už jo padarytas tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, kurios sudarė idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, teismas skyrė apėmimo būdu subendriną 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. Ž. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, Probacijos tarnybai nurodytu adresu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. skirta bausmė, kurios dydis yra mažesnis už vidutinį laisvės apribojimo terminą (laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų (BK 48 straipsnio 2 dalis).

10. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

11. Vertinant A. Ž. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – tai, jog A. Ž. padarė dvi nesunkias tęstines nusikalstamas veikas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad nuteistasis kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka, yra dirbantis.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytas dvi tęstines nusikalstamas veikas paskirta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Įvertinus padarytų nusikaltimų pavojingumą, nuteistojo asmenybę, tai, kad nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę švelninančių, nei lengvinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę ar pakeisti ją nuteistojo skunde prašoma viešųjų darbų bausme neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės ir šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl intensyvios priežiūros skyrimo.

14. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Sutiktina su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo skirti nuteistajam intensyvią priežiūrą nemotyvavo, tačiau apygardos teismas nenustatė pagrindo keisti pirmos instancijos teismo priimto sprendimo dėl intensyvios priežiūros skyrimo.

15. Aukštesnysis teismas pažymi tai, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, skirdamas laisvės apribojimo bausmę neabejotinai turi teisę nuspręsti netaikyti intensyvios priežiūros ir paskirti BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytus įpareigojimus ir /ar šio straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus. Visgi, svarbu įvertinti tai, kad intensyvi priežiūra įprastai skiriama tais atvejais, kai siekiama užtikrinti nuteistojo asmens stebėjimą nustatytu laiku bei teismo paskirtų įpareigojimų laikymąsi. Be to, taikant intensyvią priežiūrą siekiama užkardyti naujų nusikalstamų veikų darymą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam kartu su laisvės apribojimu paskyrus intensyvią priežiūrą bus užtikrinti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bei užtikrintas visuomenės interesas nubausti asmenį adekvačia bausme, kuri paveiktų nedaryti naujų nusikaltimų bei laikytis įstatymų.

16. Akivaizdu, jog teismui yra suteikta diskrecija spręsti dėl intensyvios priežiūros skyrimo bei įpareigojimų parinkimo, juolab kaip minėta įstatymas numato, jog intensyvi priežiūra paprastai visada skiriama. Visgi, kaip ir parenkant bausmės rūšį, jos dydį, taip ir sprendžiant klausimą dėl intensyvios priežiūros kontrolės taikymo ar netaikymo, teismui privalu atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

17. Kaip jau minėta pasisakant dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir dydžio, A. Ž. padarė dvi nesunkias tęstines nusikalstamas veikas, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgtina į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad nuteistasis kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino, jis anksčiau neteistas, tačiau administracine tvarka baustas eilę kartų už KET pažeidimus, nuobaudos galiojančios, paskirtos baudos nesumokėtos, nors yra dirbantis. Atsižvelgdamas į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į praeityje padarytus teisės pažeidimus, tai jog jo padarytas dvi tęstines nusikalstamas veikas sudarė net penki epizodai, apygardos teismas nuteistąjį laiko asmeniu, nepaisančiu visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir linkusiu daryti teisės pažeidimus. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos susijusios su turtinio pobūdžio nusikaltimais, jais padaryta turtinė žala. Taigi, šie duomenys patvirtina, jog nuteistasis negali būti laikomas pavyzdingu piliečiu, besilaikančiu įstatymų, nes jis daro pakankamai sistemingai teisės pažeidimus, kas aukštesniojo teismo vertinimu laikytina svarbia aplinkybe sprendžiant klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės – laisvės apribojimo skiriant intensyvią priežiūrą, bei įpareigojimus, dėl ko, nuteistajam skiriant laisvės apribojimo bausmę, būtina skirti tokius įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų ne tik užkardyti naujų nusikalstamų veikų darymą, tačiau ir tinkamai įgyvendinti paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis jam paskirtų baudų nemoka, atmestinas ir jo skundo argumentas, kad jam, vietoje intensyvios priežiūros, turėtų būti paskirtas įpareigojimas atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą per dviejų metų laikotarpį, kas akivaizdžiai būtų nesuderinama su bausmės paskirtimi.

18. Teisėjų kolegija įvertinusi ne tik nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau ir atsižvelgdama į kartu su bausme paskirtų įpareigojimų paskirtį ir tikslus, sprendžia, jog būtina kontroliuoti nuteistojo buvimo vietą, naudojantis elektroninio stebėjimo priemonėmis taikant jam intensyvią priežiūrą. Pažymėtina, jog intensyvios priežiūros skyrimas nuteistajam padės užtikrinti kartu su bausme paskirtų įpareigojimų tinkamą vykdymą. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog paskirta intensyvi priežiūra jam trukdys dirbti, nes jo darbo laikas yra nuo 14.00 val. iki 01.00 val. nakties, Lietuvos laiku, tačiau pats savo apeliaciniame skunde nurodė, jog jo darbas yra nuotolinio pobūdžio, todėl akivaizdu, jog dirbti jis galės ir būdamas namuose. Be to, jam yra skirtas ir įpareigojimas tęsti darbą, todėl jis galės suderinti su probacijos pareigūnais savo darbotvarkę taip, kad galėtų tinkamai atlikti savo darbines funkcijas.

19. Neabejotina, jog intensyvios priežiūros laikotarpiu nuteistasis patirs tam tikrus nepatogumus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, visiškas intensyvios priežiūros netaikymas neužtikrintų visuomenės intereso bei teisingos bausmės paskyrimo, turinčios įtakos tolimesniam nuteistojo elgesiui nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nuteistajam paskyrus įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, tai nesutrukdys jam vykdyti darbinės veiklos, todėl pagrįstai manytina, jog taikytina elektroninio stebėjimo kontrolė ir tik ganėtinai neilgam 11 mėnesių terminui nesuvaržys asmens teisių labiau nei tai yra būtina siekiamiems tikslams įgyvendinti.

20. Nors nuteistasis savo skunde teigia, kad prokurorė nesiūlė jam skirti laisvės apribojimo bausmės su intensyvia priežiūra, tačiau apygardos teismas dar kartą pažymi, kad skirti ar neskirti laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra ar be jos yra tik teismo diskrecija, o prokuroras tik pasiūlo kokią bausmę jis mano, jog reikėtų skirti nuteistajam ir šis siūlymas teismo neįpareigoja. Be to, kaip teisingai nurodė prokurorė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, teismas A. Ž. padarytą veiką įvertino kaip tęstinę, todėl teismo paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas buvo trumpesnis (11 mėnesių), nei siūlė prokurorė (1 metai 3 mėnesiai), todėl laikytina, kad nuteistajam paskyrus trumpesnę laisvės apribojimo bausmę nei siūlė prokurorė, teisingai ir pagrįstai, įvertinus padarytų tęstinių nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, asmenybę, jam buvo skirta ir intensyvi priežiūra. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas taip pat atmestinas.

21. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad 2025 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant A. Ž. galutinę subendrintą bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmė, paskiriant įpareigojimus, nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas ir 2025 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.