- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-322-317/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05454-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Rimas Švirinas, Viktoras Preikšas
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Civilinis ieškovas
- V. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus
- Advokatai
- Angelė Ikasalienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, – D. E. gynėjai advokatei Angelei Ikasalienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. E. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant D. E. tėvo K. E. atsakomybėn vieneriems metams, ir baudžiamoji byla nutraukta. D. E. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įmokėti 5 MGL, tai yra 190 eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Taip pat nuspręsta priteisti iš D. E. nukentėjusiajam V. V. (V. V.) 267,03 eurus turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 250 eurų turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš Varėnos rajono apylinkės teismo depozitinės sąskaitos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui nurodyta pervesti D. E. įmokėtus 150 eurų.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civilinio ieškinio nagrinėjimas nutrauktas, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. E. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, dėl to, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2016 m. sausio 31 d. apie 3.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia be jokios priežasties sudavė smūgį ranka V. V. į galvą, pasivijęs šį kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, sudavė smūgį į galvą, nukritusiam V. V. sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius kojomis ir rankomis į galvą, sudavė vieną smūgį ranka į veido dešinę pusę E. V., taip pat sudavė vieną smūgį koja į veidą J. L., tuo padarydamas nukentėjusiajam V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų dešinės akies abiejuose vokuose, dešinės speninės ataugos srityje, kaktos dešinėje, odos nubrozdinimų dešinio antakio išoriniame krašte bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.D. E. skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendį, kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta, prašo jį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; nukentėjusiajam V. V. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 400 eurų. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pagal BK 72² straipsnio nuostatas teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tik tuos asmenis, kurie padarė nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad apeliantą ir nukentėjusįjį būtų saistę šeiminiai ar giminystės ryšiai. Apelianto manymu, kita jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 5 MGL dydžio, tai yra 190 eurų, įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, yra pakankama priemonė sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo. Pažymi, kad jo elgesys po nusikalstamos veikos patvirtina, jog tai buvo atsitiktinė veika.Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio, kadangi priteista 1000 Eur suma neatitinka nei nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų, nei teismų praktikos šiuo klausimu. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusiajam dėl padarytų sužalojimų būtų kilusios kokios nors pasekmės, nėra nustatyta liekamųjų reiškinių, nepablogėjo jo darbo ar socialiniai santykiai, todėl neturtinės žalos dydis, D. E. manymu, turėtų būti mažinamas iki 400 Eur. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis V. V. nurodo, kad nesutinka su apelianto prašymu sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Pažymi, kad dėl patirto sužalojimo spengimas ausyse jam yra neišnykęs iki šiol ir, nukentėjusiojo teigimu, gydytojas jam nurodė, kad gydymas vaistais yra neefektyvus, gali užtrukti labai ilgai ar sutrikimas gali likti visam gyvenimui. Nors į darbą jis išėjo praėjus daugiau nei dviem savaitėms po sužalojimo, tačiau jo darbo kokybė buvo sumažėjusi, galvos trauma, besitęsiantys galvos skausmai neigiamai atsiliepė jo darbo kokybei. Be to, jis turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo institucijas, pas advokatą, į teismą, darbdavys nebuvo tuo patenkintas, todėl tai galimai turėjo įtakos tolimesniam darbo santykių pasibaigimui. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti. Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrįstumo
Apeliantas ginčija BK 72² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės jam paskyrimą, teigdamas, kad ši priemonė teismo paskirta nesilaikant įstatymo nuostatų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyrius reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir jų skyrimo tvarką. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, be kita ko atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, rūšys. BK 67 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių, kurios galimai taisomai veiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sąrašas, be kita ko 9 punkte numatant ir D. E. paskirtą priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šiame straipsnyje numatytos bendrosios baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo sąlygos, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju skiriant asmeniui įpareigojimus, teismas privalo įvertinti ir specialiąsias šių priemonių skyrimui reikšmingas sąlygas, kurios nustatomos atitinkamame BK IX skyriaus straipsnyje, tokiu būdu be kita ko įvertinant, už kokio pobūdžio nusikalstamas veikas tikslinga jas skirti. Nagrinėjamu atveju, BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – skyrimo sąlygos imperatyviai nustatytos BK 72² straipsnyje. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, analizuojant šio straipsnio nuostatas matyti, jog asmuo gali būti įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tik tuo atveju, kai jis padarė nusikalstamą veiką artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Iš bylos duomenų matyti, jog D. E. nusikalstamą veiką padarė prieš nukentėjusiuosius, kurių jis anksčiau nepažinojo. Nukentėjusysis V. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad apeliantą įvykio metu jis matė pirmą kartą. Byloje surinkti duomenys niekaip nepatvirtina, kad apeliantą ir su kitais nukentėjusiaisiais būtų sieję šeiminiai ar giminystės ryšiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – D. E. buvo paskirta pažeidžiant įstatymo nuostatas, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje, panaikintina. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantui baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kurios baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju D. E. nebuvo nuteistas dėl nusikaltimo padarymo ir jam bausmė nebuvo paskirta. Priešingai, jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl apylinkės teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, vadovavosi minėto straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas procesiniu sprendimu negali pabloginti skundą padavusio asmens teisinės padėties, į D. E. asmenybę, jo jauną amžių, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, šiuo metu mokosi ir yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, įvertinus laiduotojo – jo tėvo K. E. galimybes teigiamai paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, spręstina, kad D. E. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra pakankama, todėl panaikinus įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, papildoma baudžiamojo poveikio priemonė jam neskirtina.
Dėl nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos dydžio
Apeliaciniame skunde keliamas nukentėjusiajam V. V. iš D. E. priteistos neturtinės žalos dydžio klausimas. Prašymą sumažinti neturtinės žalos dydį apeliantas grindžia tuo, jog apylinkės teismas, priteisdamas 1000 eurų neturtinės žalos nukentėjusiajam, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, nustatant neturtinės žalos dydį tapačiose baudžiamosiose bylose. Be to, nukentėjusiajam nebuvo padaryti liekamąjį poveikį turintys sužalojimai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Kaip nustatyta CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visetą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltininko interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nepagrįstai iš dalies patenkinto nukentėjusiojo V. V. civilinio ieškinio, apelianto nuomone, nukentėjusiajam neįrodžius patirtos neturtinės žalos dydžio, atmestini. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą iš dalies patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (vietoje prašomų 2000 Eur priteisdamas 1000 Eur), vadovavosi CK 6.250 straipsniu, kuris apibrėžia neturtinės žalos turinį, nustato jos atlyginimo atvejus ir dydžio apskaičiavimo kriterijus, ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes išdėstė motyvuotas išvadas dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos pagrįstumo. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismo sprendimas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio atitinka formuojamą teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos medžiagą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad vertinant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ne tik į kaltininko veiksmais nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau būtina įvertinti ir kitas žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes. Iš teismo sprendimo matyti, kad nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo, pasikėsinus tiek į viešąją tvarką, tiek ir į jo sveikatą. Dėl šių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinio pobūdžio išgyvenimų. Dėl suduotų daugybinių smūgių jam neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas, išgąstis. Nors liekamųjų sveikatos sutrikdymo reiškinių objektyviai ir nenustatyta, tačiau nukentėjusysis atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo iki šiol jaučiantis sveikatos sutrikdymo pasekmes. Netikėti tokiais nukentėjusiojo teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į nusikaltimo pobūdį, D. E. kaltę, jo turtinę padėtį (nedirba, mokosi), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties, iš chuliganiškų paskatų, fizinis smurtas buvo panaudotas fiziškai pranašesnio asmens prieš kelis asmenis viešoje vietoje, kas leidžia apelianto elgesį vertinti kaip įžūlų. Įvertintina ir tai, kad kaltę D. E. neigė viso ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino tik bylą nagrinėjant teisme, savo elgesio priežastis yra linkęs pateisinti nukentėjusiųjų veiksmais. V. V. patirta neturtinė žala buvo įrodyta ne tik paties nukentėjusiojo parodymais dėl jam sukeltų neturtinio pobūdžio išgyvenimų, kurie yra tinkamas įrodymas nustatant neturtinės žalos dydį, bet ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – specialisto išvada dėl nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų, duomenimis apie nukentėjusiojo sveikatos būklę po įvykio. Įvertinus visas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas, nustatydamas V. V. kaltininko nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, iš esmės pažeidė įstatymo nuostatas ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, iš dalies tenkindamas byloje pareikštą civilinį ieškinį, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį ir priteisdamas jam iš D. E. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas. Tačiau, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, atleidęs apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato, nepagrįstai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tokiu būdu netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendis keistinas, panaikinant D. E. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nukentėjusysis, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė atlyginti jo turėtas advokato atstovavimo išlaidas atsiliepimo surašymui bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 135, 136), iš kurių matyti, kad V. V. 2017 m. kovo 14 d. ir 27 d. už teisines paslaugas (dokumentų surašymą) sumokėjo 150 eurų. Nukentėjusysis, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, įgyvendino jam BPK 317 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę, todėl jo turėtos 150 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš D. E. (BPK 103 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 72² straipsniu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendį pakeisti:
Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, – D. E. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – panaikinti. Kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo V. V. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš D. E. nukentėjusiajam V. V. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turėtų advokato atstovavimo išlaidų.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.