Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, pakeičiant priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl bylą nuspręsta nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

5. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė byloje pateiktą išvadą, mano, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė D. K. ir atsakovas V. K. yra nepilnamečio vaiko E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys sutarė, kad atsakovas V. K. nepilnamečiam vaikui E. K. teiks išlaikymą po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sutarties sudarymo dienos iki vaiko pilnametystės. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad nepilnametė E. K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Nepilnametė E. K. sveikatos problemų neturi, tačiau šiuo metu jai tvarkomi dantukai. Ieškovės skaičiavimais vaikui vidutiniškai per mėnesį reikia 600 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Ieškovė nuo 2024 m. balandžio 10 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesinės pajamos apie 400 Eur, taip pat gauna 140 Eur išmoką vaikui. Ieškovė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas dirba užsienyje. Sodros informacinės sistemos duomenimis atsakovas V. K. Lietuvos Respublikoje nedirba, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, gyvenamosios vietos nedeklaravęs. Byloje nėra duomenų, kad kuri nors šalis turėtų kitų išlaikytinių.

7. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

8. Pagal CK 3.201 straipsnį, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai.

9. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 555,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA – 607,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA – 642,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA – 730,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1014 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-209-916/ 2016 ir kitos), – tačiau šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas tėvų turtinei padėčiai – tėvų galimybėms. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009 ir kitos). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pavyzdžiui, vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kita), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pavyzdžiui, dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/ 2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos). Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

10. Šiuo atveju teismas įvertina nustatytą aplinkybę, kad šalių vaikas paaugo, dukrai dabar (duomenys neskelbtini) metai, ji pradėjo lankyti mokyklą, atsirado papildomų užsiėmimų, išsiplėtė socialinių interesų sfera. Taip pat vaikui atsirado problemų su dantukais. Be to, atsižvelgtina ir į visuotinai žinomas aplinkybes apie pasikeitusią ekonominę situaciją, kainų kilimą, dėl ko vaiko poreikiams tenkinti patiriamos didesnės išlaidos nei 2021 metais. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalių vaiko poreikiai padidėjo. Pažymėtina, kad ieškovė su dukra gyvena ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame mediniame name, užtikrina vaikui gyvenamąjį plotą, būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaiką, todėl jos piniginis indėlis į vaiko išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie vaiko išlaikymo prisideda kitokia forma. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį, darbą nepateikė, šiuo metu atsakovas moka po 240 Eur šalių dukrai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui (apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas). Atsižvelgiant į ieškovės pajamų ir išlaidų santykį, į tai, kad nepateikta įrodymų apie atsakovo uždirbamas pajamas, Sodros duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, registruotino turto Lietuvoje neturi, ieškovės duomenimis jis yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), taip pat nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, sveikatos sutrikimus, kitus išlaikytinius, į tai, kad atsakovas geranoriškai teikė didesnį išlaikymą vaikui, negu buvo nustatytas šalių sutarimu, į vaiko amžių bei į tai, kad vaikui atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, darytina išvada, jog nuo 2021 m. gruodžio 13 d., kuomet Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai sprendimu patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bei atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiam vaikui E. K. išlaikymą, jos poreikiai ženkliai išaugo ir atsakovo teiktino 240 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui nepakanka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Todėl siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, ieškovės prašymas padidinti nepilnametei dukrai išlaikymo dydį tenkintinas ir iš atsakovo V. K. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2024 m. sausio 30 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis), pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

11. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki dukters pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

12. Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato V. S. pagalbą ieškovei valstybė patyrė 266,67 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas žyminis mokestis 81 Eur už išlaikymo vaikui padidinimą (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.)) (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

13. Iš atsakovo taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios iš viso šioje byloje sudaro 15,86 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13899-767/2021, ir iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. sausio 30 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. K. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 81 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį, 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, bei 266,67 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 67 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šias sumas sumokant į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą 5662, įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.