- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 1A-611-397-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00264-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Regina Majauskienė, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Jelena Smirnova
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-611-397/2012
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistojo gynėjai advokatei Jelenai Smirnovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose. Priteista iš M. M. 6683,31 Lt (šeši tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt trys litai 31 ct) ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas dėl to, kad jis 2009-04-04 apie 21.30 val. R. K. g. 102 namo kieme, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu - ne mažiau kaip du kartus spyręs nukentėjusiam A. B. į veidą, taip padarydamas poodines kraujosruvas veide, kraujosruvas lūpose, viršutinio žandikaulio dantenose, viršutinio žandikaulio vieno danties sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą ir šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas A. B. sveikatą, o A. B. nuo smūgių nugriuvus, iš gulinčio A. B. striukės kišenės pagrobė nukentėjusiam priklausančius mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K750i“ 700 Lt vertės bei mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson G502“ 900 Lt vertės, viso pagrobė nukentėjusiam A. B. priklausančio turto už 1600 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo 2012 m. gegužės 9 d.. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-915-311/2012 pakeisti - M. M. nuo bausmės atlikimo atleisti, skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Nurodo, kad nuosprendis iš dalis neteisėtas ir nepagrįstas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismas turėjo atsižvelgti į byloje esančius įrodymus ir taikyti nuteistojo M. M. atžvilgiu BK 18 str. Iš bylos medžiagos seka, kad M. M. psichiatrinio profilio ligoninėse gydomas nuo 2004 m., gydytas KMUK psichiatrijos klinikoje, Resp. Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, visose teismo psichiatrinėse psichologijos ekspertizės aktuose, o taip pat specialistų išvadose nurodoma, kad M. M. diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas šizofrenija, remisijos stadija, emocijos paviršutiniškos. M. M. Kauno miesto apylinkės teismo 2 kartus buvo pripažintas nepakaltinamu, jam buvo taikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. Nagrinėjant ir šią bylą teisiamajame posėdyje buvo pastebėta, kad M. M. neadekvačiai vertina savo situaciją, neprisimena ir nesureikšmina jam labai svarbių dalykų ir aplinkybių, susijusių su jo nagrinėjama byla, skundžiasi bloga atmintimi, todėl akivaizdu, jog nors M. M. šiuo metu nėra pagrindo pripažinti nepakaltinamu, jis dėl psichikos sutrikimo negali visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Sutinkamai su BK 18 str. 2 d. bausmė M. M. turėjo būti švelninama remiantis BK 59 str., arba jis galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikytos BK 67 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Prašo atsižvelgti į tai, kad M. M. pats asmeniškai atlygino nukentėjusiajam B. padarytą žalą 200 Lt, ką nukentėjusysis patvirtino teisme, nukentėjusysis atleido M. M., o pastarasis atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis Bačkovas teisme pareiškė, kad nenori, kad M. M. būtų nubaustas laisvės atėmimo bausme, be to dalis žalos yra padengta ir M. M. motinos. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai netaikė BK 59 str., 1 d. 3 d., ir aplinkybės, jog M. atlygino nukentėjusiajam dalį žalos, nepripažino lengvinančia. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog M. M. nenurodo visų bylos aplinkybių dėl atminties problemų, ką patvirtina teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akto išvada, o ne sąmoningai nuslėpdamas įvykio aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio normomis, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 18 str. ir atleisi jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar taikyti priverčiamąsias medicinos priemonę, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Bylos tyrimo metu įtariamajam buvo paskirta atlikti teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, kurios akto išvadoje konstatuota, kad objektyvių medicinos duomenų apie tai, jog M. M. įtariamos veikos vykdymo metu, t.y. 2009-04-04 d. sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra, jam diagnozuota šizoafektinio sutrikimo remisija; jis visiškai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. M. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, gali stoti prieš teismą. M. M. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. Teismo posėdyje apklausta ekspertė Nadiežda Mačiūnienė ekspertizės akto išvadą patvirtino ir parodė, kad M. M. nustatytas šizoafektinis sutrikimas, lėtinis psichikos sutrikimas, tačiau nėra duomenų, kad veikos padarymo metu jis būtų sirgęs, kad būtų liguistos psichikos būsenos. M. M. yra ūmios, chroniškos remisijos sutrikimo būsenos. Po patirtų centrinės nervų sistemos traumų liko liekamieji reiškiniai – bloga emocinė kontrolė ir kt., tačiau savo emocijas gali kontroliuoti, jei to nori. Teismas ribotai pakaltinamu gali pripažinti asmenį ik gavęs specialistų išvadą, kad jis savo veiksmų pavojingo pobūdžio negalėjo pilnai suvokti. Šiuo atveju minėta ekspertizės akto išvada vienareikšmiškai pasisakė už kaltinamojo visišką gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Teismas pagrįstai apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo pilno prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, teisingai įvertinęs jo nepilną įvykio aplinkybių nurodymą siekiant sušvelninti savo padėtį. nes iš M. M. parodymų matyti, kad jis Kaltinamojo M. M. parodymus, kad jis specialiai nukentėjusiojo A. B. rūbų ir kas juose yra, netikrino, o telefonus pakėlė nuo žemės, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Taip pat nebuvo pagrindo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti žalos atlyginimą, nes įstatymas nenumato dalies padarytos žalos atlyginimo, o iš bylos duomenų matyti, kad iš 2000 Lt. nukentėjusiojo pareikšto ieškinio pats M. M. padengė tik 200 Lt., 600 Lt – jo motina, o kitą dalį padengė kitas kaltinamasis M. B..
Nuteistojo padaryta nusikalstama veika baudžiamojo įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, už kuriuos numatoma arešto arba laisvės atėmimo bausmė. M. M. laikomas neteistu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vieną kartą teistas už tyčinio turtinio nusikaltimo padarymą, dėl dviejų tyčinių nusikalstamų veikų jam taikytos medicininio pobūdžio priemonės, baustas administracine tvarka.
Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teisingumo principo įgyvendinimas ir skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus M. M. realią laisvės atėmimo bausmę.
Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo M. M. atžvilgiu priimtas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.