Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2009-07-08 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., nukentėjusiajam susitaikius su kaltininku LR BK 38 str. pagrindu;

2. 2009-10-07 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 6 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta. 2009-07-08);

3. 2010-11-08 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., esant nepakaltinamumo būsenoje, padarymą M. M. paskirtos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;

4. 2011-01-14 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., esant nepakaltinamumo būsenoje, padarymą M. M. paskirtos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės - ambulatorinis stebėjimas ir gydymas psichikos sveikatos centre,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

kaltinamasis M. M. 2009-04-04 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu-ne mažiau kaip du kartus spyręs nukentėjusiam A. B. į veidą, taip padarydamas poodines kraujosruvas veide, kraujosruvas lūpose, viršutinio žandikaulio dantenose, viršutinio žandikaulio vieno danties sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą ir šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas A. B. sveikatą, o A. B. nuo smūgių nugriuvus, iš gulinčio .B. striukės kišenės pagrobė nukentėjusiam priklausančius mobiliojo ryšio telefoną „S. E. K750i“ 700 Lt vertės bei mobiliojo ryšio telefoną „S. E. G502“ 900 Lt vertės, viso pagrobė nukentėjusiam A. B. priklausančio turto už 1600 Lt, t.y. M. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009-04-04 buvo Petrašiūnuose, nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, girtumo netikrino. Kilo konfliktas su A. B., kuris iki įvykio buvo jam iš matymo pažįstamas. Pripažino padaręs nusikaltimą, tačiau nurodė, kad įvykio detalių neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad 2009-04-04 jis buvo Petrašiūnų mikrorajone, patvirtino, nurodė, kad ten susitiko iš matymo pažįstamą jaunuolį M. Einant pro vieną iš R. K. gatvės namo kiemų, prie jų prisikabino vyriškis. Abu su M. tą vyriškį sumušė. Kiek smūgių ir kur sudavė vyriškiui, dabar neprisimena. M. M. iš to vyriškio paėmė du mobiliojo ryšio telefonus, tačiau kur juos padėjo, neprisimena. Kiek pamena, su M. tikrai buvo dviese, jokio trečio vaikino nebuvo. Jam yra prastai su atmintimi, kartą savaitėje lankosi Centro poliklinikos psichikos sveikatos centre. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl daugiau aplinkybių neprisimena. Dėl įvykio labai gailisi, po jo buvo susiradęs ir susitikęs nukentėjusįjį, jo atsiprašė. Tvirtina, kad tas vadinamas nukentėjęs taip pat buvo girtas ir pirmas prisikabino prie M., tuo išprovokuodamas muštynes. M. jį pavadino „Papajumi“. Su M. tikrai nesitarė tų telefonų vogti. Tiesiog muštynių įkarštyje tai įvyko savaime. Specialiai vyriškio apvogti nesiruošė, jo rūbų ir kas juose yra, netikrino. Kur padėjo telefonus, dabar pasakyti negali, nes praėjo daug laiko, galėjo juos išmesti, ar pamesti. Jokių pinigų už telefonus tikrai negavo bei su M. jokiais pinigais nesidalino. „Papajų“ mušė todėl, kad jis pirmas puolė prie jų, o jis norėjo apginti M.. Specialiai muštis nesiruošė, tas vyras tikrai pats išprovokavo konfliktą. Patvirtina, kad po to susirado tą nukentėjusįjį vyriškį, jo atsiprašė ir davė jam 200 litų.

Gali būti, kad jis telefonus paėmė nuo žemės, lyg tai kišenių nekraustė. M. B. nematė, kaip jis paėmė telefonus. Kalbos apie tai, kad reikia paimti telefonus, nebuvo. Gali būti, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, kai šis buvo parkritęs. Nukentėjusiojo atsiprašė, žalą atlygino.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2009-04-04 M. B. ėjo su panele, buvo išgėręs. A. B. stovėjo prie laiptinės. M. B. paklausė, ko jis žiūri, po to jie susistumdė. Atėjo kaimynas, M. B. nukėlė, o A. B. dar liko parūkyti. Po to M. B. atėjo su dviem vaikinais, vienas kurių, kaip vėliau sužinojo-M. M.. Šis trenkė A. B. į veidą, po ko A. B. nukrito. Spardė jį M. B. ir M. M., tai jis matė. Smūgių buvo daug suduota. Vienas telefonas iškrito iš kišenės, o kitą jam ištraukė M. M.. A. B. sakė, kad atiduotų telefoną.

Šiuo metu jam padarytą žalą atlygino M. B. motina, jis susitaikė ir su M. M., pretenzijų jam neturi.

Liudytojas N. L. parodė, kad A. B. yra jo kaimynas. Jis išėjo į balkoną parūkyti. Pamatė, kad A. B. guli ant žemės, ant jo sėdėjo vaikinas, ne kaltinamasis. Šis jo nemušė. N. L. nukėlė vaikiną, jis nesipriešino. Vėliau A. B. aiškino, kad jį sumušė. A. B. buvo blaivus. Po to jis dar liko rūkyti, o N. L. nuėjo namo.

Liudytoja Ž. B. parodė, kad A. B. yra jos patėvis, jie kartu gyvena, kaltinamąjį M. M. žino iš matymo. 2009-04-04, apie 22 val. ji ėjo pro savo laiptinę ir pamatė, kaip prie laiptinės jos patėvį spardė M. B. ir M. M., jie smūgiavo rankomis ir kojomis. Buvo dar vienas asmuo. Spardė patėvį visi trys vaikinai, jie stovėjo aplink jį, patėvis tuo metu gulėjo ant nugaros, galva buvo atremta į sieną, nuo smūgių jis nesidengė. Ji bandė juos išskirti, pradėjo rėkti „Ką darot“. Tada kaimynai išlindo pro balkonus. Patėvis gulėjo ant žolės ir rėkė „gelbėkit“. Kiek ji atsimena, iš kišenės A. B. telefoną ištraukė trečias vaikinas, tuo ji įsitikinusi. Matė, kaip jis telefoną įsidėjo į kišenę. Apie antrą telefoną nieko pasakyti negali. Jai atėjus konfliktas nutrūko, vaikinai atšoko nuo patėvio, grasino jai, kad jei rėks, bus blogai. Tuo metu buvo tamsu, bet įžiūrima. Jai atėjus patėvio mušimas tęsėsi, kai ji arčiau pribėgo, nustojo mušti. Nepastebėjo, kad nuo žemės būtų renkama daugiau daiktų. A. B. pasakojo, kad jis stovėjo prie laiptinės, rūkė, turėjo alus. Priėjo trys asmenys, liepė duoti alaus, jis atsisakė. Kilo konfliktas. Vėliau patėvis pasakojo, kad vieną telefoną ištraukė, o kas ištraukė - nematė. Įvykį ji gerai prisimena, apklausiant ją gal neužfiksavo to, kad trečias asmuo ištraukė telefoną. Parodymai, kad ji neatpažintų vaikinų yra klaidingi. M. M. ji žinojo iš matymo.

Liudytojas M. B. parodė, kad M. M. jis pažįsta. Su M. M. jie kartu mokėsi profesinėje mokykloje, kartu sportuodavo. M. M. labai greitai susinervuodavo, greitai supykdavo. 2009-04-04 eidamas namo sutiko A. B., susiginčijo su juo, dviese apsistumdė ir išsiskyrė. Galėjo būti, kad jis sėdėjo ant A. B.. Nuo A. B. jį nukėlė kaimynas M. L.. Tada sugalvojo paprašyti pagalbos, todėl sutikęs M. M. paprašė jo pakalbėti su A. B.. jis su M. M. nuėjo prie A. B. laiptinės, ten smogė stovinčiam A. B., nukrito ant žolės. M. M. nieko nedarė. Po to jį kažkas atitraukė ir jie išsiskirstė. Žalą jis atlygino, sumokėjo už dantis. Nebuvo taip, kad A. B. mušė trys vaikinai, mušė tik jis vienas, jokių telefonų jis nematė. Po įvykio viską geriau atsiminė, galėjo matyti ne visus M. M. veiksmus, nes buvo tamsu. M. M. stovėjo už M. B., įspirti jis negalėjo. Jam atrodo, kad A. B. nebuvo blaivas, M. B. nebuvo blaivas, tai turėjo įtakos įvykiui. M. M. buvo blaivas, jo nuomone. Ž. B. įvykio vietoje nebuvo.

Liudytoja D. A. parodė, kad kaltinamasis M. M. yra jos sūnus, parodymus duoti sutiko. M. M. gimė pridusęs, buvo patekęs į reanimaciją, medikai sakė, kad jam gali būti sutrikimų, buvo perkeltas į vaikų nervų skyrių. Šiek tiek vėliau pradėjo vaikščioti ir sėdėti. Darželyje buvo judresnis vaikas už kitus. Darželį lankė nuo 5 metų. Jis mušėsi, auklėtojos skundėsi, kad jis nepaklusnus. Jo elgesys pasikeitė prieš I-ą klasę. Žaislai buvo netvarkingai sudėti, nedarydavo to, ko ji prašo. Nuo 11 metų jam pradėjo sunkiau sektis mokslai, mokytojai skundėsi, kad jis trukdo pamokoms. Nuo 7 metų jam buvo diagnozuota epilepsija, pasireiškianti miego metu. Naktį jam perkrypdavo viena burnos pusė, išbėgdavo seilės, neapsišlapindavo, veidas trūkčiodavo, jis nesiorientuodavo. Tai truko apie 40 s. Tokie priepuoliai būdavo sukart į mėnesį. Sūnus buvo sumuštas paauglių. Jis vartojo vaistus, pradėjo vartoti alkoholį, gydytas dėl psichikos. Stacionare gydytas iki 20 kartų. Apie šį įvykį sūnus jai nepasakojo, papasakojo tik tada, kai reikėjo duoti pinigus. Vėliau atsirado agresyvumas. Brendimas vyko labai nesklandžiai, samprotavimai apie ateitį buvo nebrandūs. Su M. M. tėvu išsituokė, kai jam buvo trys metai.

Ekspertė N. M. parodė, kad M. M. buvo tirtas du kartus. Jam nustatytas šizoafektinis sutrikimas, lėtinis psichikos sutrikimas. Komisijos nuomone, nėra duomenų, kad veikos padarymo metu jis būtų sirgęs, kad būtų liguistos psichikos būsenos. M. M. gydėsi ne kartą, tai susiję su įvairių medžiagų vartojimu. Šiuo metu jis gali dalyvauti teisme. M. M. yra ūmios, chroniškos remisijos sutrikimo būsenos. Ši liga nepagydoma visiškai, bet pasiekiama pakankama remisija. Ši liga nėra prognozuojama. Po patirtų centrinės nervų sistemos traumų liko liekamieji reiškiniai – bloga emocinė kontrolė ir kt. Žmogus nesusivaldo, nes tokios jo emocijos. Jis gali tai kontroliuoti, jei to nori. Po šios dienos posėdžio nekilo abejonių dėl ekspertizės akto.

Iš 2009-04-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta. (1 tomas, b.1. 13-14).

Iš 2009-07-01 specialisto išvados Nr. G2010/09(02), kurioje nurodyta, kad A. B. konstatuota poodinės kraųjosruvos veide, kraujosruvos lūpose, viršutinio žandikaulio dantenose, viršutinio žandikaulio vieno danties sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis prie tiriamojo nurodomų aplinkybių, t. y. suduodant kumštimi, spiriant ar panašiai, dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas b.l. 17).

2010-04-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas M. B. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (1 tomas, b.l. 84-86).

Iš 2010-05-12 D. A. rašto matyti, kad ji A. B. už sūnų sumokėjo 300 Lt (1 tomas, b.l. 109).

2011-12-28 - 2012-01-10 ekspertizės akte nurodyta, kad objektyvių medicinos duomenų apie tai, jog M. M. įtariamos veikos vykdymo metu, t.y. 2009-04-04d. sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra, jam diagnozuota šizoafektinio sutrikimo remisija; jis visiškai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu M. M. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. M. M. šiuo metu diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelias psichotropines medžiagas; šizofrenijos remisija, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. M. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, gali stoti prieš teismą. M. M. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (1 tomas, b.l. 173-179).

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateiktų dokumentų matyti, kad dėl M. M. ekstradicijos ministerija patyrė 6683,31 Lt išlaidas ( t. 2, b.l. 66-72).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis M. M. padarė plėšimą, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d., nes kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, neteisėtai pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamojo M. M. parodymus, kad jis specialiai nukentėjusiojo A. B. rūbų ir kas juose yra, netikrino, o telefonus pakėlė nuo žemės, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę.

Vagystės objektas – visų rūšių ir formų nuosavybė. Plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Nusikalstama veika pagal LR BK 180 str. 1 d. kvalifikuojama tuomet, kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. ir tuo atveju, jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu.

Būtent tokiais veiksmais pasireiškė kaltinamojo M. M. nusikalstama veika, nes kaip matyti iš jo parodymų, jis iš pradžių tikslo apiplėšti nukentėjusįjį A. B. neturėjo, t.y. jo siekis buvo sumušti pastarąjį. Tačiau naudojant fizinį smurtą, t.y. smogus nukentėjusiajam A. B. į veidą, dėl ko šis nukrito ant žemės ir jį spardant, kaltinamasis M. M. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė, t.y. pagrobė mobilaus ryšio telefoną, taip pat kitą telefoną, iškritusį ant žemės naudojant prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir šiuo svetimu turto galėjo disponuoti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Tą aplinkybę, kad būtent kaltinamasis M. M. iš nukritusio ir spardomo nukentėjusiojo kišenės ištraukė telefoną, patvirtino ir pats nukentėjusysis A. B., kuris nurodė, kad prašė, jog jam atiduotų telefoną.

Kaltinamasis M. M. ir nukentėjusysis A. B. prieš nusikaltimą artimai pažįstami nebuvo, tarp jų nebuvo jokio pykčio ar skolos santykių, kaip nurodė pats nukentėjusysis, jam žala atlyginta, jis pretenzijų kaltinamajam M. M. neturi, todėl nukentėjusiajam A. B. nėra jokio tikslo apkalbėti kaltinamąjį M. M., šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors liudytoja Ž. B. ir nurodė, jog matė, kaip iš jos patėvio-nukentėjusiojo A. B. kišenės telefoną ištraukė trečiasis (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) asmuo, tačiau, teismo nuomone, dėl įvykio senumo (praėjus trejiems metams) ji gali sąžiningai klysti.

Kaltinamasis M. M. kaltas ir baustinas.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Kaip matyti iš kaltinamojo M. M. parodymų, nors jis ir pripažino tą aplinkybę, kad mušė nukentėjusįjį A. B., tačiau nurodė, kad nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefonus jis paėmė nuo žemės, o ne iš nukentėjusiojo kišenės. Todėl teismas, esant tokioms aplinkybėms, yra tos nuomonės, kad toks kaltinamojo prisipažinimas nėra nuoširdus, nes kaip matyti iš jo parodymų, jis prisimena ir paaiškina tik tas įvykio aplinkybes, kurios naudingos jam ir nurodė, kad kitų aplinkybių (kurios jam nenaudingos) neatsimena, todėl laikytina, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. M. padarė apysunkį nusikaltimą, kaltu prisipažino, nors nukentėjusiajam A. B. žala atlyginta, tačiau tai padarė ne pats kaltinamasis, o su juo kartu buvęs ir prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą taip pat naudojęs liudytojas A. B., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, anksčiau vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už įžūliais veiksmais demonstruotą nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarką, vieną kartą teistas už tyčinio turtinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus vėl padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, būdamas nepakaltinamumo būsenoje, baustas administracine tvarka. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis M. M. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, t.y. išvykęs iš Lietuvos ir užsienio valstybėje padarė nusikalstamą veiką, už kurią jam buvo skirta kriminalinė bausmė.

Nors kaltinamasis M. M. šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė, būdamas neteistas, tačiau teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė ir į jo asmenybę, kurį akivaizdžiai rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nes būdamas gana jauno amžiaus, jau padaręs šį nusikaltimą, vėliau ir toliau darė nusikalstamas veikas, niekur nesimokė ir nedirbo, nors yra darbingas, todėl, teismo nuomone, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, M. M. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tokios bausmės paskyrimas gali būti teisinga ir vienintele bausmės paskirtį atitinkančia bausme.

Iš kaltinamojo M. M. priteistinos ekstradicijos išlaidos- 6683,31 Lt (šeši tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt trys litai 31 ct) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-12-09 iki 2012-05-09 ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš M. M. 6683,31 Lt ( šešis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 31 ct ) ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai.

Kardomąją priemonę M. M.–suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus vykdyti paskirtąją bausmę.

Byloje esantį M. M. LR piliečio pasą Nr. 22318655, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti į pataisos namus pagal M. M. bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam kaltinamajam M. M.-nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.