Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, o subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda;

3) Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams bei 20 MGL (753Eur) bauda;

4) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos), 301 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 1 mėnesiui bei 20 MGL (753 Eur) bauda,

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, o subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, su 20 MGL (753 Eur) bauda, bausmę atlikęs,

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

8) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (12 veikų), 301 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 245 straipsnį. Bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams (nuosprendis neįsiteisėjęs).

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2016 m. gruodžio 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, D. Š. priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarė nuomos sutartį dėl D. Š. priklausančios 3700 eurų vertės tinkavimo mašinos „PFT G5c“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos priedų nuomos laikotarpiui nuo 2016-12-03 iki 2016-12-30, po to šiuos išsinuomotus daiktus susidėjo į mikroautobusą „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei juos išsivežė, tačiau sutartyje numatytu laiku išsinuomotos tinkavimo mašinos „PFT G5c“ su priedais negrąžino ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – D. Š. priklausantį turtą 3700 eurų vertės tinkavimo mašiną „PFT G5c“ su priedais.

Apklaustas kaltinamasis S. K. teisiamajame teismo posėdyje kaltu neprisipažino, paaiškino, kad yra kaip ir kaltas, kaip ir teisus. Jaustųsi visiškai teisus, jei nebūtų tinkavimo įrangos. Buvo dideli tinkavimo plotai, reikalinga didelė sparta, todėl buvo poreikis išsinuomoti įrangą. Kadangi pastate elektros energija svyravo, perdegė viena mašina. Jis sekė žingsnis po žingsnio, kad vyktų darbai. Dirbdavo ilgai ir savaitgaliais. Lapkritį buvo prastovos, o gruodžio mėnesį ištisai dirbo, bet jis nuolat objekte nebūdavo. Dėl ataskaitų skambino E. S. ir generaliniam direktoriui. 4 aukšte buvo įrengta patalpa įrankiams. Jis susirgo gruodžio 18 d. ir gulėjo ligoninėje iki Kalėdų, o paskui namuose gydėsi iki sausio 10 d. Su nukentėjusiuoju susiklostė įdomūs santykiai. Po švenčių, nukentėjusysis jo klausė, ar yra įranga. Sakė, kad skaitė straipsnį apie jį, bet jis nelabai suprato apie ką kalbėjo nukentėjusysis. Pasakė nukentėjusiajam, kad nuomą sumokėjo, o problemų yra tik su elektra, bet susitvarkys. Dar pasakė, kad gulėjo ligoninėje, dabar gydosi Vilniuje ir kad perves dalį pinigų už įrangos nuomą. Dar klausė nukentėjusiojo, ar gali nupirkti mašiną, bet jis nesutiko. Po to jam paskambino darbininkas ir pasakė, kad buvo atvažiavęs kažkoks žmogus dėl tinkavimo įrangos. Jis suprato, kad nukentėjusysis sutartį nutraukė, todėl jam liko sumokėti tik skolą. Vėliau gavo skambutį iš tyrėjos, kad D. Š. turi pretenzijų dėl įrangos. Už nuomą sumokėjo pusę įrangos kainos. Sutartis buvo sudaryta ir galima buvo susitarti civilizuotai. Jei byloje yra vekselis, matyt jį pasirašė. Gali skirtumą atlyginti. D. Š. buvo atvykęs į objektą vieną kartą, kas norėjo tas galėjo ten patekti. Sutartis buvo pasirašyta, todėl jis ir atsako. Jam patvirtino, kad aparatą pasiėmė. Galvoja, kad D. Š. nori pasipelnyti. Tos įrangos vertė pusė nuomos sumos. D. Š. buvo atvažiavęs ir matė, kad mašina dirba, patalpos buvo didelės. Tyrėja liepė susitarti draugiškai. Nukentėjusysis sakė, kad jam reikia pinigų. Jis jam sakė, kad pasakytų kiek, kad susitars. Su D. Š. bendravo iki tyrėjos. Brigados darbininkai negalėjo patys atiduoti tinkavimo įrangos. Galvoja, kad D. Š. netenkino sutarties sąlygos ir todėl jis pasiėmė.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad S. K. pažįsta kaip klientą. Nukentėjusįjį tik iš įvykio. S. K. paskambino ir paprašė pervežti tinkavimo įrangą. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) garažus. Iš degalinės aikštelės pasiėmė S. K., nukentėjusysis važiavo savo automobiliu, rodė kelią. Garaže buvo žmonės, kurie padėjo įkrauti įrangą. Tada įrangą nuvežė į (duomenys neskelbtini) g. vykusias statybas. Iškrovė, S. K. atsiskaitė bei paprašė, kad parvežtų jį į miestą. Paslaugą užsakė S. K.. Kam įranga skirta, nežino. Iš pokalbių suprato, kad tinkavimui. Jis padėjo iškrauti įrangą bei iki durų nunešė, bet daugiau jokios įrangos nematė. Prinešė prie pastato ir paliko. Ten buvo tuščia aikštelė. Nukentėjusiojo nepažįsta. Po kurio laiko atėjo S. K., su juo atsiskaitė ir prašė parvežti. Ar buvo objekte statybinių medžiagų, smėlio, žvyro, nežino. Nukentėjusysis liko prie savo garažo, su juo jis nevažiavo.

Liudytojas E. S. teisme parodė, kad S. K. žino tik iš matymo. Jis yra darbų vadovas, turėjo aprodyti S. K. darbus ir jų apimtį. Jis subrangovas, nežino, ar buvo sudaryta sutartis. Pirma brigada pradėjo dirbti ir dingo. Tada buvo kita brigada, bet jų tempai buvo maži ir juos pašalino, nes nespėjo atlikti darbų. Objektas didžiulis, sunku pasakyti, ar buvo tinkavimo mašina. Buvo daug žmonių, negali pasakyti, ar tas įrenginys buvo. Jie vieną kartą aptarė darbus, po to bendravo tik telefonu su S. K.. Jis retkarčiais pas dirbančiuosius nueidavo, darbai vyko. Girdėjo, kad jo vyrų prašė padėti iškelti įrangą. Pirmo susitikimo metu su S. K. aptarė darbus. Vėliau jis gavo spaudimą iš direktoriaus dėl nevykdomų darbų, bet su S. K. susiekti nepavyko. Bendravo su S. K. brigados žmonėmis, jie minėjo, kad bijo, jog su jais neatsiskaitys. Kad būtų kažkas dingę, nesakė. Buvo duotas ketvirtas aukštas, jei būtų spėję, darbo būtų buvę ir daugiau. Statybų aikštelė buvo aptverta, į objektą patekti galėjo visi darbuotojai. Darbus reikia atlikti kaip galima greičiau, todėl darbo laikas neribotas. O. L. nepažįsta.

Iš 2016 m. gruodžio 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. Š. su S. K. sudarė tinkavimo mašinos „PFT G5C“ nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. Daikto vertė nurodyta 3700 Eur. Nurodyta, kad užstato, perduotino Daikto perdavimo-priėmimo metu dydis yra 250 Eur, o 2016 m. gruodžio 3 d. sumokėta 250 Eur. Sutarties priede Nr. 2 nurodyta, kad sutartis sudaryta 2016 m. gruodžio 3 d. 13 val. ir nuomininkas pasižada daiktą grąžinti sutartą dieną. Taip pat pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 3000 eurų sumai, S. K. įsipareigojant ją sumokėti 2016 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 29-35).

S. K. 2018 m. kovo 6 d. vykusio teismo posėdžio metu sakydamas paskutinį žodį paaiškino, kad gali nurodyti asmenis, kurie patvirtintų, jog nukentėjusysis pasiėmė tinkavimo mašiną. Šiuos asmenis apklausti kaltinamasis prašė ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau prašymas tenkintas nebuvo (2 t., b. l. 85). Atnaujinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis nurodė galimų liudytojų asmens duomenis. Vilniaus apskrities VPK 2018 m. gegužės 4 d. rašte nurodyta, kad nurodytoje įmonėje D. P. nedirba, o nustatyti O. L. nei darbo vietos, nei gyvenamosios vietos nepavyko, kadangi nurodytu darbovietės adresu, asmuo nerastas, o paskutinėje žinomoje gyvenamojoje vietoje jis nuo 2017 m. liepos ar rugpjūčio mėnesio nebegyvena. Išnaudojus visas galimybes, teismui nepavyko nustatyti galimų liudytojų buvimo vietos ir apklausti juos teismo posėdyje. Laikytina, kad tai buvo kaltinamojo S. K. gynybinė versija. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. Š. parodymais, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, o S. K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, teisme paaiškinimus davė tik sakydamas paskutinį žodį.

Perduodant baudžiamąją bylą į teismą su kaltinamuoju aktu, S. K. buvo kaltinamas tuo, kad iš anksto žinodamas, kad nevykdys sutarties sąlygų, 2016 m. gruodžio 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, D. Š. priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarė nuomos sutartį dėl D. Š. priklausančios 3700 eurų vertės tinkavimo mašinos „PFT G5c“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos priedų nuomos laikotarpiui nuo 2016-12-03 iki 2016-12-30, po to šiuos išsinuomotus daiktus susidėjo į mikroautobusą „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei juos išsivežė, tačiau sutartyje numatytu laiku išsinuomotos tinkavimo mašinos „PFT G5c“ su priedais negrąžino ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. Š. priklausantį turtą 3700 eurų vertės tinkavimo mašiną „PFT G5c“ su priedais, t. y. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

Kaip matyti iš nuomos sutarties, S. K. neslėpė savo asmens duomenų, nurodė egzistuojančius kontaktus, liudytojas A. K. patvirtino, kad tinkavimo mašina buvo nuvežta į objektą, liudytojas E. S. patvirtino, kad S. K. brigada dirbo statybų objekte, jiems buvo pavesti tinkavimo darbai, nurodė, kad darbai vyko, girdėjo, kaip S. K. prašė jo vyrų padėti iškelti įrangą. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog tinkavimo mašina buvo naudojama tam tikslui, kuriam ir buvo išnuomota. Be to, S. K. ne tik paliko užstatą, bet ir pasirašė vekselį 3000 eurų sumai. Teigti, kad S. K. iš anksto turėjo tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir prieš sudarydamas nuomos sutartį iš anksto žinojo, kad nevykdys sutarties sąlygų, pagrindo nėra, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas. Tačiau iš vėliau sekusių S. K. veiksmų (S. K. tinkavimo mašinos negrąžino, pats nukentėjusysis D. Š. pradėjo skambinti nurodytu telefonu ir ieškoti, nepavykus susisiekti telefonu su S. K. ir surasti savo turto, nukentėjusysis kreipėsi į policijos komisariatą) matyti, jog jo veika turi turto pasisavinimo požymių, todėl, apie tai teismo posėdyje įspėjęs kaltinamąjį, teismas jo veiką perkvalifikuoja į BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Patikėtas turtas (turtinė teisė) – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu tiesiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas (turtinė teisė), į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-75-677/2016).

S. K. tinkavimo mašina „PFT G5c“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos priedai, buvo svetimi, nes nuosavybės teise priklausė nukentėjusiajam D. Š.. S. K. naudojosi nurodytu turtu pagal nuomos sutartį, o tai reiškia, kad tinkavimo mašina ir jos priedai jam buvo patikėti. Šį turtą S. K. neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu, taip padarydamas turtinę žalą nukentėjusiajam, kuriam jis priklausė. Neteisėtumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad nuteistasis tinkavimo mašiną ir jos priedus pavertė savo turtu, pažeisdamas nuomos sutarties sąlygas ir įstatymo, reglamentuojančio nuomos teisinius santykius, nuostatas, pradėjo elgtis su jam patikėtu (išnuomota) tinkavimo mašina kaip su savo turtu. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam D. Š. galimybė disponuoti savo turtu, kuriuo pagal nuomos sutartį naudojosi S. K., buvo atimta negrįžtamai, nes tinkavimo mašinos likimas ir buvimo vieta iki šiol nežinomi. Akivaizdu, kad dėl šių tyčinių pavojingų kaltinamojo S. K. veiksmų, nukentėjusysis ne tik neteko savo turto ir patyrė žalą, bet ir buvo apsunkintos galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Todėl tokie S. K. veiksmai vertintini ne vien kaip sutartinių įpareigojimų nevykdymas, bet kaip nusikalstamas svetimo turto užvaldymas (pasisavinimas). Pasisavinus patikėtą turtą, tolesni kaltininko veiksmai su turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamojo S. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veikas baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veika padaryta jam esant recidyvistui (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis S. K. nusikalto būdamas teistas, dauguma teistumų yra už panašaus pobūdžio nusikaltimus, teistumui neišnykus (1 t., b. l. 121-200), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 118-120), Teismo psichiatrijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-23/2017 nurodyta, kad S. K. diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, remisija, dėl dabartinės psichikos būsenos jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tuometinės psichikos būsenos galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus (2 t., 54-63). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, įvertinus tai, kad nuolat daro panašaus pobūdžio nusikaltimus, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant žemesnę nei sankcijos vidurkis (BK 50 str.). Atsižvelgiant į tai, kad jo atžvilgiu yra priimti keli nuosprendžiai, kurie nėra įsiteisėję, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamajam S. K. kardomosios priemonės nebuvo skirtos.

Nukentėjusysis D. Š. civilinio ieškinio nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.