Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. U. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. U. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 str. 1 d. laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant dirbti ar registruotis darbo biržoje, bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuspręsta kardomąją priemonę S. U. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., S. U. į bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-07-27 21.40 val. iki 2012-07-28 12.15 val. (viena para).

Nuspręsta laikiną nuosavybės teisių apribojimą į S. U. pinigines lėšas - 10 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų bei 250 Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir pinigus grąžinti S. U..

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. buvo nuteistas M. D., pagal BK 189 str. 1 d. buvo nuteista S. O., tačiau šioje dalyje apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U. nuteista pagal BK 189 str. 1 d. už tai, kad ji ir S. O. būdamos 2012 m. liepos 27 d., apie 18:00 val., prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. D. vartojant alkoholinius gėrimus su nukentėjusiuoju A. B., po ko pastarajam apgirtus ir nukritus nuo suoliuko, M. D. pavogus ant žemės iškritusią A. B. piniginę „Boss“, 500 Lt vertės, su joje buvusiais nukentėjusiojo vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, Nr. (duomenys neskelbtini), banko „NatWest“ mokėjimo kortele „VISA DEBIT“, Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčiais turtinės vertės, bei 1100 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (kas atitinka 4838,79 Lt), S. O., S. U. ir M. D. iš įvykio vietos pasišalino, po ko Didžiosios Britanijos svarus sterlingus konvertavus į litus, pinigus pasidalino, o piniginę su vairuotojo pažymėjimu bei banko mokėjimo kortele S. O. išmėtė, tokiu būdu S. O. ir S. U. žinodamos, kad minėti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu – pavogti iš A. B., įgijo turtą, gautą nusikalstamu būdu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios S. U. gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. U. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistosios S. U. gynėjas advokatas Aidas Mažeika apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl S. U. pripažinimo kalta pagal BK 189 str. 1 d. ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas S. U. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d., bei paskirdamas proporcingą bausmę.

BK 189 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Esminis BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymis yra iš anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis arba realizavimas. Turtas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę ar kitą savanaudišką nusikaltimą. Įgijimas yra bet kokios formos atlygintinis arba neatlygintinis sandoris, kuriuo nusikalstamu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 189 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento, konkrečiu atveju – nuo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo. Tačiau tam, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, turi būti nustatytas ir subjektyviosios pusės požymis – asmens kaltė. BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Pažymėtina, jog nebūtina, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, užtenka bendro kaltininko supratimo apie kito asmens padarytos veikos pobūdį ir nuskalstamą turto gavimo būdą. Teismų praktikoje apie šiuos požymius sprendžiama įvertinus tam tikrus paties turto ypatumus, jo įgijimo ar paėmimo sąlygas, konkrečius duomenis apie asmenį, kuris pasiūlo šį turtą, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2012).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, S. U. pagal BK 189 str. 1 d. nuteisė už tai, kad ji įgijo turtą, žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Apeliaciniame skunde neneigiama, kad S. U. įgyvendino vieną iš BK 189 str. 1 d. dispozicijoje įvardytų veikos alternatyvių požymių – įgijo turtą, tačiau keliamas klausimas, ar minėtas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. ar nuteistoji įgijo iš nukentėjusiojo A. B. pagrobtus ir vėliau iškeistus pinigus, taip pat, ar S. U. žinojo, jog įgyja pagrobtus pinigus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad S. U. matė, kaip nuteistasis M. D. paėmė ant žemės iškritusią nukentėjusiojo A. B. piniginę, t. y. matė, kaip M. D. padarė nusikalstamą veiką – pagrobė svetimą turtą (vagystė). Po šios nusikalstamos veikos padarymo S. U. kartu su M. D. ir S. O. taksi automobiliu vyko į Vilniaus stoties rajone esantį „Medicinos banką“. S. U. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog važiuodama taksi automobilyje matė, kad M. D. kraustė nukentėjusiojo piniginę, iš piniginės buvo ištraukęs svarus (t. 1, b. l. 77). Šias aplinkybės S. U. patvirtino ir apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur paaiškino, jog važiuodama taksi automobilyje matė, kad nukentėjusiojo piniginėje buvo daug banknotų po 20 ir 50 svarų (t. 2, b. l. 202). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, S. U. paaiškino, kokiomis aplinkybėmis iš nukentėjusiojo pavogti pinigai buvo keičiami į litus, kadangi į minėtą banką ėjo kartu su M. D.. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. U. parodė, kad „Medicinos banke“ M. D. išgrynino svarus, paimtus iš piniginės, į litus (t. 1., b. l. 72,73).

Nors gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kokią pinigų sumą banke į litus išsikeitė M. D., tačiau S. U. paaiškino, kad prisimena, kaip M. D. išiminėjo pinigus iš piniginės, matė, kad buvo keturios kupiūros po 50 svarų ir labai daug kupiūrų po 20 svarų (t. 1., b. l. 72). Apklausta pirmosios instancijos teisme S. U. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat paaiškino, kad banke buvo keičiami popieriniai pinigai, turbūt iš nukentėjusiojo piniginės. Po to jie važiavo iki Karoliniškių „Iki“ ir važiuojant M. D. S. U. ir S. O. davė po 600 litų, pasakė, kad jos tylėtų. Nežino, kiek pinigų M. D. pasiliko sau (t. 2, b. l. 202-204). Pažymėtina, kad pinigus nuteistosioms M. D. davė ne iš karto po vagystės, o tik pinigus užsienio valiuta banke iškeitus į litus. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad S. U. apie perleidžiamo turto įgijimą buvo žinoma tiesioginė informacija, kadangi ji matė, kaip nukentėjusiojo piniginė buvo pavogta, kad joje yra daug banknotų užsienio valiuta, ji iš karto po nusikaltimo padarymo su minėtą piniginę pagrobusiu asmeniu važiavo į banką, kur matė, jog minėti pinigai buvo keičiami į litus, po to M. D. S. U. ir S. O. davė po 600 litų. Baudžiamojoje byloje esančių aplinkybių visuma patvirtina, jog S. U. neabejotinai suvokė, kad įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų pripažinti, jog S. U. veiksmuose yra visi BK 189 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Apibendrinat išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosios S. U. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą atmesti.