- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 1S-187-594/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00849-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 11 metų.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. sausio 28 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam R. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė (nors teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad nutarimas tvirtinamas, tačiau įvertinus nutarties motyvus ir rezoliucinę dalį, tai laikytina rašymo apsirikimu).
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui, nuteistasis R. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus nuteistojo akivaizdžią pažangą rodančių aplinkybių. Nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, pataisos įstaigos administracija geriausiai galėjo sekti ir įvertinti nuteistojo elgesį ir požiūrį į padarytų nusikaltimų pokyčius, tai, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Pasitaisiusį nuteistojo elgesį patvirtina net tik jo vidinės nuostatos, bet ir nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas, visuomenei naudingos veiklos. Jis laikėsi pataisos namų taisyklių, nėra padaręs pažeidimų, 19 kartų yra skatintas.
4.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas šabloniškai vertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga nėra tokia reikšminga, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Tuo tarpu Komisijos nutarime detaliai ir išsamiai aptarta nuteistojo asmenybė ir jo elgesys pataisos įstaigoje, konstatuojant, kad R. B. elgesys buvo nepriekaištingas, jis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos, socialinių įgūdžių projektuose bei programose, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvalaikiu užsiima knygų skaitymu - savišvieta, kita kūrybine dorovine veikla, žiūri filmus, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – 31 balas.
4.3. Skunde pažymima, kad BVK 157 straipsnis nesieja lygtinio paleidimo taikymo galimybės su likusios neatliktos bausmės dalimi ar nusikaltimo sunkumu (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1Sk -120/2008). Nuteistasis yra atlikęs 8 metus iš jam paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, todėl apylinkės teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, likusiai neatliktai bausmės daliai. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Vien tik nusikaltimo sunkumas ir paskirtos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-841-966/2019). Komisija savo nutarimą pagrindė tinkamai ir akcentavo individualizuodama nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant tiek į apibrėžtą bausmės paskirtį, jog paskirtoji bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, tiek į Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 41 straipsnio 2 dalį, kur numatyti bausmės tikslai bei bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Likusi neatlikta bausmės dalis, atsižvelgus į visą nuteistojo asmens istoriją atliekant bausmę, niekaip negali paveikti jo asmenybės dar didesniam pasitaisymui dėl likusio trumpo laiko intervalo.
4.4. Skunde nurodoma, kad teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistajam ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-601-238/2014). Komisija nutarime konstatavo, kad R. B. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Minėtas nutarimas parengtas vadovaujantis nešališkų, profesionalių specialistų išvadomis apie jo asmenybę, atsižvelgiant į faktus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jo pastangas reabilituotis, taigi turėtų būti laikomas patikimais duomenimis, patvirtinančiais, kad yra rimtas pagrindas tikėtis, jog jis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
4.5. Nuteistojo teigimu, sprendžiant ar tvirtinti Komisijos nutarimą, turi būti atsižvelgiama ne į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nes jos jau įvertintos priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir ar atlikta bausmės dalis užtikrina visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas, o faktinė laisvės atėmimo bausmė būtų proporcinga ir adekvati, atitiktų ne tik poreikį nubausti asmenį, bet ir suteikti galimybę individualiai vertinti (BVK 8 straipsnis) ar teismo paskirta bausmė pasiekė tikslus, ar yra pagrindo tikėti, kad nuteistasis ateityje nebenusikals. Padaryti nusikaltimai jį charakterizuoja neigiamai, tačiau tai neatspindi bausmės atlikimo metu vykstančio pataisos proceso ir teigiamo pokyčio nuteistojo elgesyje bei mąstyme. Be to, nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Jam nustatomi griežti įpareigojimai ir suvaržymai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus, todėl asmuo ir toliau yra paveikiamas, kad vėl nenusikalstų, ir kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taigi, esant tokiam mažam likusiam bausmės laikui, lyginant su jau atlikta bausmės dalimi, įvertinus tai, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas, yra pagrindas laikyti, kad bausmės tikslai yra pasiekti ir taikyti R. B. lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į nuteistojo R. B. skundą prokurorė prašo jo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi apylinkės teismas, įvertinęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymu nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nusikalstamo elgesio rizika – žema, tačiau vien tik šios aplinkybės, įvertinus jas visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Apylinkės teismas pagrįstai vertino likusią neatliktą bausmės dalį, taip pat atsižvelgė į ankstesnius teistumus bei nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dar nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus R. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, 19 kartų skatintas, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, bausmę nuo 2016 m. balandžio 11 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose įgijo kelias specialybes, nuteistųjų subkultūros nuostatų nepalaiko, lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti (yra gauta tai patvirtinanti pažyma), turi du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis, palaiko socialinius ryšius su tėvais, broliu ir seserimi, taip pat turi gyvenimo draugę, su kuria ketina susituokti, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Nors nuteistasis skunde daug dėmesio skiria prokurorės atsiliepimui, jo teisėtumui, jame išdėstytų duomenų teisingumui, pagrįstumui, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad prokuroro atsiliepimas, kaip ir Komisijos nutarimas, neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
9. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam R. B. nustatyta žema (31 balas pagal „OASys“) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę (nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d.), tačiau jam vis dar nustatomas kriminogeninis rizikos veiksnys – netinkamas draugų ratas, kuris neabejotinai yra reikšmingas bei svarbus tolimesnei resocializacijai. Minėtas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik R. B. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šio kriminogeninio veiksnio egzistavimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas R. B. nėra pirmasis. Praeityje jis teistas du kartus, nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu draudžiamomis medžiagomis, todėl nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę R. B. atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą (N. K. įgijo ir gabeno į Lietuvą 9775,426 g kanapių ir jų dalių, 451,19 g kanapių dervos, 238,65 g miltelių, kurių sudėtyje yra 24,33 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino), kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistajam anksčiau buvo skirta ir švelnesnės rūšies bausmė – bauda, taip pat taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors duomenų, kad nuteistasis būtų pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas nėra, tačiau vėlesnis nusikalstamų veikų darymas, išliekant būdingam teisei priešingo elgesio modeliui ir didėjant veiksmų pavojingumui, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Sutiktina su R. B. skundo argumentais, kad nuteistojo ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės tiek, kiek jos atskleidžia R. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinamos.
11. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų, nors nuteistasis geba identifikuoti veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu ir daugeliu atveju numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau ne visuomet tai geba pritaikyti sau. Pats nuteistasis mano, kad tapo nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių auka. Linkęs pasitikėti sveiku protu ir savo tiesioginiu patyrimu, kartais pasielgia neatsakingai ir rizikingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą R. B. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Juo labiau, kad kaip matyti iš pateiktų duomenų, nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė siekdamas finansinės naudos. Šiuo metu pataisos namuose nedirba, gyvena iš turimų santaupų. Nors nuteistasis teigia, kad laisvėje gyveno iš gaunamo darbo užmokesčio ir jo pakako, nepripažįsta, kad gaudavo pajamų iš nusikalstamos veikos, tačiau ankstesni jo teistumai ir nuosprendyje išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis praeityje gaudavo lėšų iš nusikalstamos veikos. Nuteistojo nekritiškas požiūris į turtinės naudos iš nusikalstamų veikų gavimą, kelia pagrįstų abejonių pakankama R. B. pažanga pataisos proceso metu. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju R. B. bus įdarbintas (yra pateikta tai patvirtinanti pažyma), kadangi tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą ar, kad jo užteks jo poreikių patenkinimui.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuos duomenis yra būtina įvertinti visų nuteistąjį R. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
13. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su pastovios gyvenamosios vietos turėjimu, galimybe įsidarbinti, tamprūs ryšiai su artimaisiais, gauti paskatinimai, nebejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su artimaisiais ir gyvenamąja vieta bei darbu ir pajamų gavimu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir nesudaro pagrindo spręsti, jog laisvėje R. B. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistojo skunde akcentuojamas nuobaudų neturėjimas, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas, paskatinimai. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.
14. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina, kad teismas kiekvienu atveju dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo sprendžia išskirtinai individualiai, todėl R. B. nurodoma teismų praktika nesudaro imperatyvaus pagrindo ir jam taikyti lygtinį paleidimą. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra vertinamos individualios aplinkybės, susijusios tik su tam tikru nuteistuoju, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. B. elgesio pokyčius, dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.